„Sprendimai yra daromi, manau, teisingas sprendimas bus perimti Aplinkos ministerijos žinion, ir tada su labai aiškiais moksliniais paskaičiavimais ieškoti sprendimo būdų, kaip tolesnį kalno irimą sustabdyti, ir nedaryti to pripuolamai, fragmentiškai, o specialistai turi pasiūlyti sprendimus, kurie būtų efektyvūs. Ir tai bus daroma“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė premjeras.

Gedimino kalno būkle sostinėje ypač susirūpinta po šių metų vasarį ir spalį įvykusių didelių nuošliaužų. Ketvirtadienį dėl nuošliaužų uždarytą Gedimino kalną apžiūrės Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis su kultūros ministre Liana Ruokyte-Jonsson, bus aptartas kalno gelbėjimo planas. Artimiausiu metu turėtų būti pradėti tvarkybos darbai: įrengti geodinaminiai detektoriai, sutvirtintos kalną juosiančios betoninės juostos (rostverkai), kurios šiuo metu ir kelia daugiausiai problemų.

Kultūros ministerijoje praėjusią savaitę vykusio pasitarimo metu buvo nuspręsta, jog Gedimino kalnas ir jo prieigos turi būti perduotos Aplinkos ministerijos priežiūrai. Kultūros ministrė L.Ruokytė-Jonsson ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas susitarė inicijuoti perdavimo procesą.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigia, kad Gedimino kalno problemos sprendimus sunkina ir tai, kad dalis praeityje atliktų kalno tvarkymo darbų buvo daryti be projektų arba šių dokumentų nerandama, o šiuo metu dėl gausaus kritulių kiekio tvarkyti kalną yra pats nepalankiausias laikas.

Kultūros ministerijos pateiktais duomenimis, visiems numatytiems Gedimino kalno tvarkybos darbams šiemet skirta 300 tūkst. eurų, o kitąmet suplanuota skirti per 800 tūkst. eurų.

Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsiranda periodiškai. Tam įtakos turi ir vibracija dėl intensyvaus eismo T.Vrublevskio bei Arsenalo gatvėmis, keltuvo įrengimas, didelės statybos prie kalno nukasant šlaitų dalį. Šie veiksniai paskatino įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.

Laukia išvados dėl avarijos Upės gatvėje

Prokuratūros pradėtas nuotekų avarijos Vilniuje aplinkybių tyrimas leis panaudoti visas priemones nelaimės priežastims ir kaltininkams nustatyti, sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Anot S. Skvernelio, biurų pastatų statytojų Upės gatvėje vykdomas atskiras tyrimas neturės jokios įtakos ar pasekmių prokuratūros darbui.

„Aš tikrai ilgai laukiau to sprendimo, kurį padarė prokuratūra, nes pagal nuspėjamą žalą, kuri gali būti padaryta gamtai, turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį kalbėjo Premjeras.

Vilniaus apygardos prokuratūra apie jos iniciatyva pradėtą tyrimą pranešė trečiadienį. Tyrimo metu bus siekiama nustatyti asmenis, galimai pažeidusius statybų reglamentą.

Avarija, dėl kurios sostinėje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, įvyko gruodžio 23 dieną, Upės gatvėje. Žemių nuošliaužos metu buvo pažeisti du magistraliniai nuotekų vamzdžiai, todėl tvarkant avarijos padarinius į Neries upę teko išleisti apie 20 tūkst. kubinių metrų teršalų. Nelaimės vietoje, gretimame sklype, biuro pastatų projektą vysto „Urban Inventors“ valdoma įmonė „Upės projektai“, šiuo metu čia įrenginėjama požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.