S. Skvernelis apsisprendė

 (708)
Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis trečiadienį surengtoje bendroje spaudos konferencijoje paskelbė apie bendrus planus artėjančiuose Seimo rinkimuose.
Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis
Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis
© DELFI (T. Vinicko nuotr.)

S. Skvernelis paskelbė, kad į Seimą kandidatuos kartu su R. Karbauskio vadovaujama partija, tačiau teigė nesiruošiantis būti kokios nors partijos nariu.

„Apsisprendžiau rinkimuose dalyvauti su tais žmonėmis, kurie savo darbus, idėjas ir mintis grindžia vertybėmis. Kurie turi ambiciją keisti valstybę, kurti kitokią politiką – žmogišką, sąžiningą, pagrįsta žodžio laikymusi ir padorumu. Su tais žmonėmis, kurie atveria galimybę nepartiniams žmonėms. Aš nesu jokios partijos narys ir nesiruošiu juo būti. Jungiuosi prie daugelio kitų žmonių, kurie yra savo srities autoritetai, profesionalai, kuriems šiandien vienintelė galimybė dalyvauti politikoje – atrasti žmones, kurie vadovaujasi tam tikromis vertybėmis, kadangi neleidžiama formuoti jokių visuomeninių komitetų, pasinaudojat partijos platforma. Manau, kad būdamas kartu su R. Karbauskiu, su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, išliksiu nepriklausomu ir galėsiu prisidėti prie tikslų formavimo nuo balto popieriaus lapo, o ne ateisiu ir gausiu suformuotus uždavinius ir darbus“, – sakė S. Skvernelis.

Daugiau detalių – balandžio pradžioje

Tačiau jis nesutiko išduoti, kuriuo numeriu dalyvauti LVŽS yra kviečiamas. Šią žinią pranešti ministras žadėjo po Velykų.

„Aš dar nesu pateiktas jokių kandidatų sąraše – nei vienmandatėje, nei daugiamandatėje“, – sakė jis paklaustas apie tolesnius planus.

S. Skvernelis taip pat neišdavė, kuriame mieste žada kandidatuoti.

„Visa tai bus aišku po Velykų“, – kartojo S. Skvernelis.

Bendravo su keliomis partijomis

S. Skvernelis taip pat nenorėjo detalizuoti, iš kiek partijų kvietimus dalyvauti rinkimuose gavo.

„Artimiau bendravau su 2 partinėmis jėgomis. Analizavau, kuo galiu prisidėti. LVŽS strategija pagrįsta man svarbiomis politinėmis vertybėmis. Man rūpi ne postai, o tai, kad su komanda galiu sudėlioti planą, ką padaryti per ketverius metus, dirbti kartu. Kūrybos laisvė, kompromisų paieška man yra svarbu, todėl padariau šį sprendimą“, – aiškino jis.

S. Skvernelis prasitarė, kad jokių konkrečių sąlygų dėl rinkimų nei su liberalais, nei su socialdemokratais jis nebuvo sutaręs.

„Aš neparsidavinėjau, nekėliau kitiems sąlygų ir jie man jų nekėlė. Tai yra galimybės, vertybės, tam tikri principai, kuriuos galima įgyvendinti. Nesant tuo, kuris vykdo partinę valią“, – savo sprendimą prisijungti prie LVŽS komentavo S. Skvernelis.

Žada daugiau garsių pavardžių

Savo ruožtu R. Karbauskis, paklaustas, ar savajame sąraše pirmenybę žada atiduoti ne politikams, o specialistams, patikino, kad galima „teigti panašiai“.

Jis taip pat pridūrė, kad šių metų rinkimuose LŽVS atstovaus daug nepartinių kandidatų. Visą sąrašą jis žada pristatyti balandžio pradžioje.

„Rinkėjai nuspręs, kokia bus rinkimų baigtis, tačiau mes tikrai sieksime juos laimėti. Manau, kad ši siekiamybė nėra nereali. Tuo labiau, kad mes su S. Skverneliu nebūsime vieninteliai žinomi asmenys“, – prasitarė jis.

Neslepia kviesiantis bendraminčius

Tuo metu S. Skvernelis, paklaustas apie Seimo vicepirmininko socialdemokrato Algirdo Syso išsakytus teiginius, kad į LŽVS jis žada atsivesti ir būrį buvusių kolegų policininkų, kurie irgi dalyvautų rinkimuose, nusprendė pajuokauti.

„Būrys, pagal karinius terminus, nuo 25 žmonių. Tai neatitinka tiesos“, – sakė jis.

Perklaustas, kokia tuomet yra tiesa, S. Skvernelis aiškino, kad prisijungti prie sąjungos jis siūlys visiems iniciatyviems žmonėms.

„Žadu siūlyti jungtis visiems iniciatyviems kūrybiškiems žmonėms, nesvarbu, kokios profesijos atstovai jie būtų“, – aiškino jis.

Atsistatydinti nežada

Paklaustas, ar nežada atsistatydinti iš vidaus reikalų ministro posto, kur jį delegavo partija „Tvarka ir teisingumas“, S. Skvernelis tikino kol kas tokių planų neturintis.

„Jei mano apsisprendimas dalyvauti su nepartiniais žmonėmis politikoje, pakeičia mano kaip ministro darbo vertinimą, tokie sprendimai gali būti. Teisiniai būdai ir mechanizmai, kaip tai išspręsti, yra numatyti.

Tačiau „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas yra informuotas. Be to, turbūt sunku suvokti, kad aš, buvęs teisėsaugos darbuotojas, dalyvaučiau judėjime, kuris turi didelių problemų su teisėsauga“, – nepasitikėjimo „Tvarkos ir teisingumo“ partija neslėpė S. Skvernelis.

DELFI primena, kad S. Skvernelį savo gretose ypač norėjo matyti valdantieji socialdemokratai. Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas portalui Lrt.lt trečiadienį atskleidė, kad S. Skverneliui socialdemokratai yra siūlę savo sąraše ir antrą, ir tryliktą vietas, tačiau jis aiškaus atsakymo nedavė.

S. Skvernelis vidaus reikalų ministro pareigas eina nuo 2014 metų lapkričio mėnesio. Jį į šias pareigas delegavo „Tvarkos ir teisingumo“ partija, bet S. Skvernelis nėra šios partijos narys.

S. Skvernelis – vienas populiariausių šalies politikų, jį palankiai vertina per 60 proc. Lietuvos gyventojų. Prieš tapdamas ministru, S. Skvernelis trejus metus buvo policijos generalinis komisaras.

Bendrovės „Spinter tyrimai“ duomenimis, Ramūno Karbauskio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) reitingas siekia 6,6 proc.
„Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys neseniai DELFI sakė, kad R. Karbauskis gan nepastebimai reitinguose tapo vienu populiariausių Lietuvos politikų. To, sako V. Gaidys, prieš keletą metų nebuvo, pagal kai kuriuos rodiklius R. Karbauskis lenkia pačius populiariausius politikus.

Kaip vasarį pranešė „Lietuvos rytas“, pagal „Vilmorus“ tyrimą R. Karbauskis yra ketvirtoje populiariausių politikų sąrašo vietoje. Jį palankiai vertina 43,5 proc. respondentų, nepalankiai – 13 proc.
R. Karbauskį lenkia tik vidaus reikalų ministras S. Skvernelis, premjeras Algirdas Butkevičius ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pagal teigiamų ir neigiamų vertinimų balansą, R. Karbauskis lenkia net D. Grybauskaitę.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

F. Kukliansky: Vilniaus merai keičiasi, bet niekas neranda vietos žydų gelbėtojų paminklui (1)

Rugsėjo 23-ąją minima Lietuvos žydų genocido diena. Ilgus metus Holokausto tema Lietuvoje buvo nutylima, o prezidentas Algirdas Brazauskas, atsiprašęs žydų tautos, toli gražu ne vien pagirtas buvo. Šiandien jau net vokiečiai mano, kad Lietuva yra pirmoji Rytų Europos valstybė, kuri atvirai kelia savo gyventojų kaltės klausimą. Maždaug prieš mėnesį solidžiausiame Vokietijos dienraštyje „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ publikuotas straipsnis apie Lietuvos pastangas atvirai kalbėti apie Holokausto istoriją.

Kaip vakarais laiką leido Maironis? (23)

Rugsėjo 16-ąją Maironio lietuvių literatūros muziejuje lankytojams bus atvertas literatūros klasiko, prelato Maironio memorialinis butas, kuris per pastaruosius metus restauruotas visiškai tiksliai.

Vilniuje siūloma įkurti Pasaulio litvakų muziejų ir atkurti žydų institutą (26)

Puoselėjant žydų paveldą, Vilniuje siūloma įkurti Pasaulio litvakų muziejų, atkurti žydų mokslinį institutą, o Vyriausybės rūmuose įamžinti prie Lietuvos valstybės atkūrimo prisidėjusių žydų atminimą.

Emigracija: buvo išsigelbėjimas, tapo tragedija (408)

Per dešimtmetį mūsų padaugės iki 3,5 mln. Tokiais nerealiais tikslais ir bendromis frazėmis grįsta politikų kol kas tik popierinė kova su didžiausiu mūsų valstybės iššūkiu – demografiniu nuosmukiu.

Tokių stebuklų dar nėra buvę: kuo gali virsti karinė slėptuvė (143)

Pajūrio regioniniame parke – nemažai įvairių „stebuklų“, kai draustiniuose visais būdais stengiamasi įrodyti buvusios sodybos faktą ir pasinaudoti vienintele galimybe ten statyti namus. Pavyzdžiui, oficialiai kaip rūsį bandoma įregistruoti ir buvusius karinius įtvirtinimus arba slėptuvę.