Prokurorai nurodo, kad atliekant šį ikiteisminį tyrimą Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pareiškė papildomus įtarimus dėl Š.Gustainio papirkimo ir pačiam koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui.
„Politinės korupcijos ikiteisminiam tyrimui dėl stambaus masto korupcinių nusikaltimų artėjant į pabaigą, šiandien 2012–1016 metų kadencijos Seimo nariui Š. G. pareikšti įtarimai kyšininkavimu“, - informavo Generalinė prokuratūra.
Anot prokurorų, ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad Š.Gustainis iš „MG Baltic“ viceprezidento R.Kurlianskio už koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą Seime priėmė 8700 eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai.
Prokuratūra nurodo, kad parlamentaras, „vykdydamas R. K. prašymą“, 2015-ųjų spalio–lapkričio mėnesiais Seime registravo Vartojimo kredito įstatymo pataisas ir balsavo už jų priėmimą.
Iš viso dėl šioje byloje tiriamų nusikaltimų pranešimai apie įtarimus yra įteikti penkiems asmenims: be Š,Gustainio - buvusiam liberalų vadovui ir parlamentarui Eligijui Masiuliui, „darbiečiui“, buvusiam Seimo nariui Vytautui Gapšiui, taip pat dabartiniam parlamentarui Gintarui Steponavičiui ir R.Kurlianskiui. Tyrime dėl papirkimo ir prekybos poveikiu įtariamas ir pats koncernas kaip juridinis asmuo.
Teisėsauga sako turinti duomenų, kad buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E.Masiulis iš R.Kurlianskio yra paėmęs 106 tūkstančių eurų kyšį už politinės partijos veikimą koncerno naudai. Tyrėjai įtaria, kad E.Masiulis kyšį gavo už įtaką parenkant vietą Jono Basanavičiaus paminklui Vilniuje, Seime svarstant Vartojimo kreditų įstatymo pataisas ir nutarimą dėl kelio Vilnius - Utena.
Pareigūnai įtaria, kad G.Steponavičius su „MG Baltic“ viceprezidentu tarėsi dėl neteisėto Liberalų sąjūdžio finansavimo. Prokurorams įtarimų sukėlė „MG Baltic“ 15 tūkst. eurų parama dviem organizacijoms – G.Steponavičiaus vardo paramos fondui ir „Laisvės studijų centrui“. Pasak pareigūnų, susitaręs dėl paramos šioms organizacijoms, G.Steponavičius balsavo dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo. Konkrečių teisės aktų projektų teisėsauga neįvardija.
Prokurorai taip pat įtaria, kad R.Kurlianskis per tuometį Seimo narį, buvusį „darbietį“ V.Gapšį už politinėmis reklamos nuolaidomis gautą 25 tūkst. eurų kyšį siekė paveikti Darbo partijos narius, kad šie taip pat veiktų „MG Baltic“ interesų naudai.
Teisėsauga teigia, kad V.Gapšys galėjo veikti koncerno naudai Seime svarstant Pelno mokesčio įstatymo pataisas bei balsuojant dėl kelio Vilnius - Utena projekto. R.Kurlianskio advokatai teigia, kad įtarimai verslininkui ir V.Gapšiui taip pat yra susiję su buvusios kandidatės į generalinio prokuroro postą Editos Dambrauskienės skyrimo procedūra.
Liberalų sąjūdis dar balandį Š. Gustainį pašalino iš partijos.
E. Gentvilas: Š. Gustainio „niuansėlis“
Kaip jau rašė DELFI, Š. Gustainio veikla Seime ir jo vadovautų fondų finansiniai reikalai teisėsaugai kelia rimtų įtarimų.
„Yra dar vienas niuansėlis apie Šarūną Gustainį. Ten gali būti klampesnė situacija. Š. Gustainis yra registravęs kažkokią pataisą, kuri galėtų būti traktuojama kaip naudinga „MG Baltic“ koncernui“, - sakė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas ir idėjinis Lietuvos liberalų guru Eugenijus Gentvilas.
Visai gali būti, kad būtent Š. Gustainio „niuansėliai“, jam dirbant Seime, gresia virsti akmeniu ant visos Liberalų sąjūdžio partijos kaklo.
„Jei pasitvirtins prokurorų įtarimai dėl dabartinio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario, liberalo Šarūno Gustainio veiklos šiam būnant Seimo nariu 2015-2016-ais metais ir tuo metu politiko teiktų įstatymų pataisų, tai gali tapti pretekstu pareikšti įtarimus prekyba poveikiu ne tik pačiam politikui, bet ir visai politinei partijai – Lietuvos respublikos liberalų sąjūdžiui“, - taip DELFI sakė šaltiniai teisėsaugoje.