"Rytą" aptarnaujanti JAV bendrovė "Baltic Atlantic Shipping" Lietuvos užsienio reikalų ministeriją paragino kreiptis į Hamburgo tarptautinį tribunolą dėl laivo ir krovinio savininkams padarytos žalos atlyginimo. "Rytą" ir jo įgulą areštavę afrikiečiai pagrobė dalį į Kamerūną gabento žuvų krovinio.

Užsienio reikalų ministerija sutinka kreiptis į Hamburgo tribunolą tik tada, kai laivo ir krovinio savininkai jai pateiks visus su neteisėtu "Ryto" areštu ir krovinio grobstymu susijusius dokumentus. Lietuvoje tirti šį incidentą įpareigota Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kapitono tarnyba.

Tokia ministerijos pozicija yra nepatenkinti laivo ir krovinio savininkai. Jų manymu, Lietuvos Vyriausybė į tarptautinį Hamburgo tribunolą galėjo kreiptis dar tada, kai Gvinėjos įlanka su nacionaline vėliava plaukęs "Rytas" buvo areštuotas, nepateikus įtikinamų jo kaltės įrodymų.

Pusiaujo Gvinėjos firmos tvirtina, jog 40 parų Malabo uoste praleidęs "Rytas" liko skolingas 22 tūkstančius JAV dolerių už įvairias paslaugas, ir siekia, kad laivo savininkai sumokėtų skolas. Jei afrikiečiai dėl to kreipsis į tarptautines instancijas, "Rytas" vėl gali būti areštuotas bet kokiame pasaulio uoste.

"Ryto" savininkai savo nuostolių dar nesuskaičiavo, bet teigia, kad kiekviena Malabo uoste praleista para jiems kainavo 7 tūkst. JAV dolerių. Nemažai nuostolių patyrė krovinio savininkai, gavėjai ir ekspeditoriai. Laivą areštavę afrikiečiai be jokio teismo sprendimo iškrovė apie 150 tonų žuvų.

"Paleisdami "Rytą", afrikiečiai spėjo iškrauti dar 12 tūkstančių tonų šaldytų žuvų, - sakė "Baltic Atlantic Shipping" atstovas Lietuvoje Bronius Bikulčius. - Kalbama, kad papildomos duoklės pareikalavo Pusiaujo Gvinėjos gynybos ministras".

"Rytas" buvo paleistas tik tada, kai kapitonas Valentinas Malychinas pasirašė Pusiaujo Gvinėjos kariškių pateiktą protokolą, kuriame laivo įgula kaltinama nelegalia žvejyba, kontrabanda, plaukimu be vėliavos, pasipriešinimu pareigūnams šios šalies teritoriniuose vandenyse.

"Ryto" savininkai tvirtino, jog V.Malychino parašas iš piršto laužtame protokole neturi juridinės galios. Pasak B.Bikulčiaus, gelbėdamas laivą ir jame dirbančius 33 Lietuvos piliečius nuo afrikiečių savivalės, jis galėjo pasirašyti bet ką. Protokole "Ryto" kapitonas pažymėjo nesutinkąs su įgulai reiškiamais kaltinimais.

Deklaravusi ketinimą siųsti į Pusiaujo Gvinėją diplomatinę misiją, Lietuvos užsienio reikalų ministerija vėliau pareiškė, kad civilinį ieškinį dėl "Ryto" arešto Hamburgo tribunolui gali pateikti tretieji asmenys. Ministerija atsisakė suteikti valstybės įgaliojimus ginti "Rytą" jūrų teisę išmanantiems užsienio juristams.

"Lietuvos ryto" duomenimis, Briuselyje su kai kuriais užsienio verslininkais diskutuodamas apie "Ryto" likimą, užsienio reikalų ministras Antanas Valionis net pareiškė turįs žinių, kad šis laivas neplaukioja su Lietuvos vėliava ir registruotas kitoje šalyje.

Šis A.Valionio pareiškimas pribloškė milijonais dolerių įvertinto "Ryto" krovinio savininkus Belgijoje. Jie patikino ministrą, kad "Rytas" priklauso Klaipėdos bendrovei "Baltlanta", tikrai registruotas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir visada plaukiojo tik su Lietuvos vėliava.

Na, o "Ryto" krovinys jau baigiamas iškrauti Kamerūno Dualos uoste. Laivas dar trumpam užsuks į Ganą, o po to vėl plauks į žūklavietes Mauritanijos zonoje. Viską ištvėrusi "Ryto" įgula į Lietuvą sugrįš kovą arba balandį. Komplikuoto reiso dokumentus atgabens vienas dar anksčiau Ispanijos Las Palmo uoste išlipęs įgulos narys.

Šaldytas žuvis iš Mauritanijos zonos į Kamerūną gabena dar trys transporto refrižeratoriai su Lietuvos vėliava. Po incidento su "Rytu" jų savininkai įguloms patarė laikytis atokiau nuo Pusiaujo Gvinėjos teritorinių vandenų - baiminamasi dėl savo krovinių saugumo.

"Ryto" krovinio siuntėjai mano, kad problemų būtų buvę mažiau, jei Lietuva energingiau gintų savuosius jūrų verslo interesus užsienyje. Jų teigimu, Lietuvos diplomatams dar stinga patirties ir kompetencijos spręsti su neteisėtais laivų areštais susijusias jūrų bylas.