Tai dar vieną kartą, bet ne paskutinį, įrodė T.Žilinskas, paskirtas vidaus reikalų ministru. Ar žinote, kas jis toks, iš kur kilęs, ką moka, kokios jo pažiūros, kairysis ar dešinysis? Iš „Naisių vasaros“ vaidybinio filmo ar iš Klonio gatvės dokumentinio?
Galimas daiktas, ir pats T.Žilinskas to nežino. Tai kaip jis galėjo tapti vidaus reikalų ministru – jau trečiuoju per pusketvirtų metų?
Norint tapti A.Butkevičiaus kabineto nariu nebūtina stoti į partiją, dirbti politinio darbo ir net domėtis politika nėra reikalo. Nereikia net pažinti premjero. Užtenka pažinti prezidentę, o dar geriau – sutikti R.Paksą ar L.Graužinienę. T.y., defiliuoti ties Totorių gatvės ir Gedimino prospekto kampu nuo „Paparazų“ iki „Ambasador“.
S.Skvernelis, R.Masiulis ir T.Žilinskas gali tai patvirtinti. Apskritai, jei prieš anuos rinkimus „protmūšio“ finale R.Petrauskas būtų paprašęs išvardyti 20 politikų, kurie netrukus gali tapti ministrais, visi mūsų protukai būtų totaliai susimovę.
Kas galėjo numatyti, kad vidaus reikalų ministrais bus D.Barakauskas, S.Skvernelis ir T.Žilinskas? Sveikatos politiką reguliuos I.Šalaševičiūtė ir unabomberis J.Požela? Švietimą tvarkys D.Pavalkis ir A.Pitrėnienė? Žemės ūkio ministrais bus V.Jukna ir V.Baltraitienė? Aplinkos ministerijai vadovaus buvęs pirštinių fabrikėlio direktorius K.Trečiokas? Socialinės apsaugos ir darbo ministre visą kadenciją išbus A.Pabedinskienė? Ūkio ir energetikos ministrais (šias ministerijas kai kas nuolat painiojo) bus I.Vėsaitė, E.Gustas, J.Neverovičius ir R.Masiulis?
Kai kurių iš jų pavardes net artimiausi giminės sužinojo tik tada, kai jie buvo paskirti ministrais. Ką kalbėti apie narius partijų, kurioms jie paskirti atstovauti. Bet jei kas bandys sublizgėti Lenino citata, kad jau kiekviena virėja gali valdyti Lietuvą, turėtume atšauti, jog virėjų įžeidinėti nereikėtų. Virtuvės šefai yra nepalyginti aukštesnio intelekto už ne vieną ministrų kabineto narį. Ne tik A.Butkevičiaus.
Lietuviško tapsmo ministrais istorija tokia fantasmagorinė, kad iliuzionistų triukas su kiškiu iš skrybėlės yra nyki banalybė, palyginti su vietomis, iš kurių pas mus išraukiami ministrai. Štai jums 10 beprotiškiausių ministrų nuo Nepriklausomybės atgavimo. Ne „nuopelnų“ valstybei eilės tvarka, tikrai ne galutinis tai sąrašas, bet visais atvejais tai – mūsų pačių veidrodėlis.
Nr.1 – P.Valiukas. G.Vagnoriaus ir B.Lubio vyriausybių vidaus reikalų ministras – vienas liūdniausiai pagarsėjusių. Jo laikais mafija lipo ant galvų ne tik gatvėse ir restoranuose, bet ir VRM. Iš kur ir kas jį ištraukė? Iš Marijampolės milicijos viršininkų. Už kokius nuopelnus? Vienai „tautapažangietei“ labai patiko, kad P.Valiukas pirmas perrengė buvusius milicininkus policijos uniforma ir labai gražiai suokė į ausį atvykusiems deputatams.
Nr.2. Vidaus reikalų ministerijai apskritai „sekėsi“. Vienas beprotiškiausių jos ministrų – „tvarkdarys“ D.Barakauskas. Lankytojams liepdavo palikti mobiliuosius ant sekretorės stalo, o po to išūždavo ausis, girdamasis, kad vadovauja 6 žvalgyboms, prieš tai Šiauliuose vadovavo 70 000 darbininkų, yra smarkiai pagarbintas tarp moterų ir juo labai pasitiki Amerika.
Prieš tai D.Barakauskas buvo R.Pakso Vyriausybės ūkio ministru. Sunku patikėti, bet tuo metu tai buvo liberalų ministras. Beprotiškiausias ministras kvadratu.
Nr.3. Aktoriai kartais tampa režisieriais. Būna, net vadovauja kokiam sudegusiam teatrui. Komedinio plano artistas R.Vilkaitis pranoko juos visus. Iš televizinio šou – tiesiai į A.Kubiliaus kabineto kultūros ministrus. Kaip ir dera, per pažįstamus. Šiuo atveju – iš ten pat į Seimo pirmininkus iškilusį A.Valinską. Rezultatas? Nei kultūros politikos, nei humoro.
Nr.4 – V.Židonis. Kai V.Landsbergis prieš pat Sausio 13-osios įvykius pasiūlė savo pažįstamą V.Židonį vadovauti antrajai Vyriausybei, net jo šalininkai, Sąjūdžio jungtinės frakcijos nariai iš Klaipėdos, žaktelėjo. V.Židonis premjeru netapo. Bet tapo prekybos ir materialinių ištekliu ministru G.Vagnoriaus kabinete. V.Židonio idée fixe buvo lietuviškas traktorius. Buvęs išradėjas atsidavė jai visa savo širdimi ir mūsų 11 mln. Lt. Tiek kainavo vienas jo kūrybos egzempliorius.
Nr.5 – antrasis premjeras A.Šimėnas. Nepraėjus V.Židoniui, V.Landsbergis postą pasiūlė A.Šimėnui. Net šio frakcijos nariai (Sąjūdžio centro) kirto lažybų, kad anas neištrauks iki šviežių bulvių ar net Velykų. Klydo visi. Sausio 13-osios naktį premjeras, kaip pats sakė, norėdamas suklaidinti priešus, pasislėpė. Todėl suklaidino savus. Kai iš ryto sugrįžo, premjero kėdėje jau sėdėjo G.Vagnorius. Paguodos prizas A.Šimėnui – ekonomikos ministro portfelis.
Nr.6 – buvusi ūkio ministrė B.Vėsaitė. Net jei nebūtų savo ministerijos painiojusi su Energetikos, vietą dešimtuke jai garantuotų bet kuris postas feisbuke. Kad ir šis A.Butkevičiui ginti skirtas haiku: „Siunta pikčiurnos / Rinkimai kaitina protą / O tauta juokias.“ Šiaip jau haiku skirtas gamtos grožiui apdainuoti, bet B.Vėsaitei ir tiek – per akis.
Nr.7 – J.Galdikas, antrosios G.Vagnoriaus kabineto sveikatos ministras. Šis konservatorius į tautos politinę istoriją įėjo kaip ministras, už teisės aktų kūrimą ėmęs grynaisiais iš ministerijos kasos. Uždirbęs ar ne 22 000 Lt, buvo priverstas pasitraukti.
Nr.8 – finansų ministrė E.Kunevičienė. Dirbo pirmoje G.Vagnoriaus vyriausybėje. Išgarsėjo fraze po 1996-ųjų Seimo rinkimų: “Konservatoriai atėjo į Lietuvą šimtmečiams.” Nieko nėra amžino šioje žemėje. Ypač trumpai tada išsilaikė finansų ministras R.Matiliauskas – vos 60 dienų.
Nr. 9. – visų LDDP vyriausybių užsienio reikalų ministras P.Gylys. Žmogus su „lapine“ kepure, kaip apie jį išsireiškė Latvijos premjeras A.Škele. Su violetiniais vėl patekęs į Seimą, perbėgo pas R.Paksą ir tik per Neringos plauką netapo vidaus reikalų ministru.
Nr.10 – dabartinė socialinės apsaugos ir darbo ministrė A.Pabedinskienė. Nieko apie ją nežinojome prieš tampant ministre. Turbūt nieko nesužinosime ir iki tol, kol po pusmečio ją paglemš užmarštis. Beprotiškai tobula ministrė.
Ar neliko nuskriaustų? Kaipgi. Į beprotiškiausių dešimtuką galėtų pretenduoti ir LDDP ekonomikos ministras J.Veselka, ir jos žemės ūkio ministras V.Einoris, dukart ministras V.Navickas, konservatorių energetikos ministras A.Sekmokas, dabartinė švietimo ir mokslo ministrė A.Pitrėnienė ir dabartinis K.Trečiokas, ūkio ministras V.Uspaskichas ir dauguma sveikatos apsaugos bei kultūros ministrų.
Kaip visiems puikiai žinoma, Lietuva dar yra tokia šalis, kurioje milijonas žmonių kasdien internetuose skundžiasi, kaip jie blogai gyvena. O ar įmanoma gyventi gerai, jei Seimo nariai po balsavimo jau kitądien teisinasi, kad nesuprato, už ką balsavo? O jei dar tapti Seimo ar net Rietavo tarybos nariu – 5000 kartų sunkiau nei tapti ministru? Kaip tu, žmogau, gyvensi turtingai, jei samdydamas ministrus už 3,2-3,7 tūkst. eurų, į tai žiūri mažiau atsakingai nei danų kiaulidės vadybininkas, imdamas kiaulašerį už 600 eurų?