Rusų kalba – lietuvių silpnybė propagandos kare

 (980)
Baigiantis antram išsivadavimo iš SSRS dešimtmečiui iš visų užsienio kalbų Lietuvoje vis dar populiariausia rusų – ją moka du trečdaliai, o supranta 9 iš 10 gyventojų. Šis faktas yra itin palankus Rusijai, norinčiai sustiprinti savo įtaką mūsų šalyse. Kita vertus, rusiškų, priešingai nei lenkiškų, mokyklų ir jas lankančių vaikų skaičius sparčiai mažėja. Nors moksleiviai kaip antrą ar trečią užsienio kalbą dažniausiai renkasi rusų, ji vis labiau pralaimi anglų kalbai – tai leidžia Kremliui skųstis pernelyg menku dėmesiu rusakalbių švietimui.
Nerijus Maliukevičius
© A.Solomino nuotr.

Tokias įžvalgas tarptautiniame tyrime „Humanitariniai Rusijos užsienio politikos aspektai Gruzijoje, Moldovoje, Ukrainoje ir Baltijos šalyse“ išdėstė politologas Nerijus Maliukevičius.

Anot jo, Rusija šiame regione turi konkurencinį pranašumą dėl kelių objektyvių priežasčių: čia gyvenančių rusakalbių, rusiškos masinės kultūros populiarumo ir stačiatikybės paplitimo. Tačiau bene pagrindinė priežastis, padedanti Kremliui išlaikyti įtaką, yra kalba.

Statistika rodo, kad mūsų šalyje rusiškai kalba 64 proc. lietuvių ir 79 proc. lenkų, o lietuviškai – 66 proc. rusų ir 62 proc. lenkų. Antra dažniausiai lietuvių ir rusų mokama užsienio kalba yra anglų (atitinkamai 18 proc. ir 16 proc.). Lenkai, be gimtosios, geriausiai moka rusų kalbą (77 proc.) – politologas tai pavadino neraminančia tendencija.

Apskritai rusiškai Lietuvoje kalba 60 proc., Latvijoje – mažiau nei 44 proc., o Estijoje – vos 42 proc. gyventojų. Anglų kalbą geriausiai moka Estijos piliečiai (25 proc.). Mūsų šalyje tokių yra 17 proc., Latvijoje – 14 proc.

Nerijus Maliukevičius
Nerijus Maliukevičius
© A.Solomino nuotr.

„Palyginti su Europos Sąjunga, kur rusų kalba yra septintoji (ją moka 7 proc. bloko gyventojų), tai yra didžiulis Rusijos humanitarinės politikos privalumas“, – taip statistiką apie Lietuvą įvertino N. Maliukevičius. Kitos dvi Baltijos šalys, nors jose gyvena gerokai daugiau rusų, lingvistiniu požiūriu Maskvai turėtų būti mažiau patrauklios.

Tiesa, kai kurios visuomenės grupės angliškai kalba kur kas geriau: jauni žmonės (57 proc.), moksleiviai ir studentai (67 proc.). Pastarieji anglų ir rusų kalbas supranta maždaug vienodai. Į klausimą, ar supranta rusiškai, teigiamai atsakė beveik 93 proc. respondentų. Tokia terpė, tyrėjo žodžiais, kol kas itin palanki Rusijos humanitarinei politikai, bet jaunimui anglų kalba tampa vis artimesnė už rusų.

Lietuvos mokiniai, be gimtosios, pirmiausiai renkasi mokytis anglų, prancūzų arba vokiečių kalbą. Antrosios užsienio kalbos pasirinkimas geroka padidėja: galima rinktis iš anglų, prancūzų, vokiečių, rusų, lenkų, italų, ispanų ar kitos kalbos, jei yra pakankamas susidomėjimas ir atsiranda mokytojas. Kai kur siūloma mokytis ir trečios užsienio kalbos.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šiemet vaikai rusų kalbą dažniausiai renkasi tik kaip antrą, bet ir kaip trečią užsienio kalbą. Tačiau vis daugiau vaikų mokosi anglų kalbą, o atotrūkis tarp jų ir pasirinkusiųjų rusų kalbą skaičiaus didėja. Remdamasis šiuo faktu, fondas „Rusų pasaulis“ pernai Lietuvą įvertino kaip šalį, kur rusų kalba atsidūrė prasčiausioje situacijoje visoje posovietinėje erdvėje. Kitaip tariant, čia jaunimas ne tik nebemoka rusiškai, bet ir nerodo iniciatyvos mokytis šios kalbos.

Galima tikėtis, kad rusiškos mokyklos yra rusų kalbos ir kultūros puoselėjimo židiniai. Tačiau jų skaičius nuolat mažėja. Dabar šalyje yra 1228 lietuviškos, 68 lenkiškos ir 34 rusiškos mokyklos. 1990-1991 m. lenkiškų mokyklų buvo tik 44, o rusiškų – 85.

Dar smarkiau sumažėjo jas lankančių moksleivių. 1995-1996 m. rusiškose mokyklose mokėsi per 55 tūkst. vaikų (11 proc. visų moksleivių), 2004-2005 m. – 27 tūkst. (5 proc.), o šiemet – kiek daugiau nei 19 tūkst. (4,3 proc.). Tuo metu lenkiškose mokyklose 1990-1991 m. mokėsi 11 tūkst. vaikų, o šiemet – 15 tūkst.

Anot N. Maliukevičiaus, rusakalbiai tėvai linksta leisti savo vaikus į lietuviškas mokyklas, tikėdamiesi, kad tai padės jiems lengviau įsilieti į visuomenę ir darbo rinką. Norėdama palengvinti integraciją, valdžia norėtų etninių mokyklų moksleivius daugiau mokyti lietuvių kalbos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

L. Linkevičius prašo Vokietijos ministro perduoti Lietuvai Nepriklausomybės aktą (34)

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ketvirtadienį paprašė Vokietijos diplomatijos vadovo Sigmaro Gabrielio perduoti Lietuvai Berlyno diplomatiniame archyve rastą 1918-ųjų vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės aktą.

SADM skandale aiškėja naujos aplinkybės: darbuotojai pasakoja apie klastingas schemas (30)

DELFI aprašius situaciją, kai apie galimą valstybės lėšų švaistymą Socialinės apsaugos ir darbo ministrui (SADM) pranešusios Vaikų išlaikymo fondo darbuotojos sulaukė sistemos kirčio – buvo pradėta ieškoti, kaip jas nubausti, į viešumą ėmė kilti naujos detalės.

R. Karbauskis: G. Kėvišas ieško politinio užtarimo (44)

Kreipdamasis į Seimą valstybės vadovų pasitikėjimą praradęs Lietuvos operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovas Gintautas Kėvišas ieško politinio užtarimo, sako Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Prof. L. Mažylis tiesiogiai iš Berlyno pasidalino įspūdžiais apie Vasario 16-osios akto originalo atradimą (3)

Vokietijos diplomatiniame archyve Berlyne trečiadienį rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas lietuvių kalba. Dokumentą rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis, kuris pasidalino savo įspūdžiais.

„120s“ žinios: Berlyne aptiktas Lietuvos nepriklausomybės aktas ir kaip šventė „Brexit“ šalininkai

DELFI TV trumposiose žiniose žiūrėkite: Vokietijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį patvirtino, kad jos archyve aptiktas dokumentas yra 1918 metų vasario 16-osios Lietuvos Tarybos nutarimas dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo, ir pasveikino lietuvius su šiuo radiniu.