Rusijos politologas: jei NATO puls Siriją, Rusijai reikia užimti Baltijos valstybes

 (1608)
Tarptautinei situacijai dėl Sirijos vis labiau kaistant, kai kurie Rusijos analitikai siūlo radikalius sprendimus. „Anksčiau siūliau, kad tuo atveju, jei NATO puls Siriją, mums reikia įvesti pajėgas į Užkaukazę. Tačiau dabar situacija pasikeitė, Rusija turi spausti ten, kur turi aiškų strateginį pranašumą, t.y. Baltijos valstybėse“, rašo rusų politologas Michailas Aleksandrovas.
*
*
© Facebook nuotr.

Kaip teigia savo bloge NVS šalių instituto, kurios vienas iš steigėjų yra Rusijos užsienio reikalų ministerija, Pabaltijo skyriaus vadovas, Rusija privalo aiškiai parodyti Vakarams, kad už agresiją prieš Siriją jiems teks brangiai sumokėti.

M. Aleksandrovas savo bloge rašo, kad vis dėlto šiuo metu Azerbaidžanas Rusijai padarė pakankamai reveransų, todėl jį „galima palikti ramybėje“.

„Viena vertus, Armėnija ryškiai pakrypo Vakarų link ir nebėra patikima sąjungininkė. Jos elgesys naujos pasaulinės krizės sąlygomis tampa neprognozuojamas. Kita vertus, Azerbaidžanas žengė žingsnius, kad suartėtų su Rusija. Ilhamas Alijevas veikiausiai suteikė Vladimirui Putinui garantijas, kad Vakarai negalės naudotis Azerbaidžano teritorija, rengiant operacijas prieš Iraną ir Rusiją. Tokiomis sąlygomis Rusijos ir Irano komunikacijoms prie Kaspijos jūros neiškils grėsmė ir Azerbaidžaną iš esmės galima palikti ramybėje“, - rašo politologas.

Todėl, anot jo, pats laikas Rusijai nukreipti žvilgsnį į šalis, kur ji turi strateginį pranašumą.

„Rusija privalo aiškiai parodyti Vakarams, kad už agresiją prieš Siriją jiems teks brangiai sumokėti. Taigi Rusija turi spausti ten, kur turi aiškų strateginį pranašumą, t.y. Baltijos valstybėse. Kaip ir per Karibų jūros krizę, Rusija turi iškelti Vakarams dilemą: jei jūs puolate Siriją, pažeisdami tarptautinę teisę, mes užimame Baltijos valstybes. (Tuomet, 1962 metais, Sovietų sąjunga grasino okupuoti Vakarų Berlyną ir užimti Juodosios jūros sąsiaurių zoną). 

„Estijos ir Latvijos gyventojai rusus pasitiktų su gėlėmis“

Jo nuomone, įvesti Rusijos pajėgas į Baltijos šalis visiškai nesudėtinga, nebent „kas nors per savo paties kvailumą patektų po tankais, kaip buvo 1991 metais“: „manau, kad Rusijos pajėgos į Baltijos valstybes būtų įvestos su minimaliais nuostoliais, o galbūt visai be nuostolių. Nebent kas nors per savo paties kvailumą patektų po tankais, kaip buvo 1991 metais. Maža to, manau, kad pusė Latvijos ir Estijos gyventojų Rusijos pajėgas pasitiktų su gėlėmis, kaip buvo 1940 metais. 

NVS šalių instituto atstovas siūlo ir kitokių mažų mažiausiai kontraversiškų būdų parodyti Vakaramas Rusijos galią.

„Prieš krizės pradžią Rusijai reikia surengti parodomąjį branduolinį sprogimą Naujojoje Žemėje. Tai pademonstruos Vakarams mūsų ketinimų rimtumą ir pasirengimą esant reikalui panaudoti branduolinį ginklą. Dar kartą pabrėžiu: su Jungtinėmis Valstijomis galima kalbėti tik jėgos kalba“ - rašo M. Aleksandrovas.

Tad jis siūlo kuo skubiau Rusijai reaguoti ir stiprinti savo karines pajėgas baltijos šalių pasienyje.

„Jau dabar derėtų telkti mūsų karius prie Latvijos ir Estijos sienų, taip pat Kaliningrado srityje ir Baltijos jūroje. Gali būti, kad tai atvėsintų įkaitusias galvas Vašingtone“, - siūlo Pabaltijo skyriaus vadovas.

Rusija - griežtai prieš karinę intervenciją į Siriją

Rusija antradienį perspėjo Vakarų šalis, kad dingsčių ginkluotai intervencijai Sirijoje, apeinant Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą, paieškos gali atvesti prie „katastrofos“, taip pat paragino Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes „elgtis apgalvotai“.

„Pastangos apeiti Saugumo Tarybą, eilinį kartą sukurpti dirbtines, įrodymais nepagrįstas dingstis ginkluotam įsikišimui tame regione gali atnešti naujų kančių Sirijoje ir katastrofinių pasekmių kitoms Artimųjų Rytų bei Šiaurės Afrikos šalims“, – sakoma Rusijos URM atstovo Aleksandro Lukaševičiaus pranešime, paskelbtame reaguojant į Vašingtono sprendimą atidėti šią savaitę planuotą susitikimą su Rusijos delegacija, per kurį turėjo būti tariamasi dėl krizės Sirijoje.

„Kviečiame kolegas amerikiečius ir visus tarptautinės bendruomenės narius elgtis apgalvotai, griežtai laikytis tarptautinės teisės – visų pirma pagrindinių JT chartijos principų“, – pridūrė diplomatas.

Pasak A.Lukaševičiaus, „skubiausia užduotis yra sušaukti 2-ąją Ženevos (taikos konferenciją), ir tikimės, kad JAV vykdys savo įsipareigojimus dėl pasiruošimų šiai konferencijai“.

Vašingtonas pirmadienį paskelbė atšaukiantis rugpjūčio 28-ąją Hagoje turėjusį įvykti darbinį Rusijos ir JAV delegacijų susitikimą, per kurį ketinta tartis dėl tarptautinės konferencijos Ženevoje organizavimo, siekiant rasti Sirijos krizės sprendinį.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Po rinkimų emigrantams žada gausybę siurprizų (87)

Iki Seimo rinkimų likus kiek mažiau nei 2 savaitėms, politinių partijų lyderiai nepaliaujamai dalijasi pažadais, kaip gali keistis gyvenimas Lietuvoje, jei balsuosime už juos.

Saulėtus orus pakeis lietus (1)

Artimiausią naktį bus debesuota su pragiedruliais. Daug kur palis, vietomis smarkiai. Vėjas pūs iš rytų, pietryčių, 7–12 m/s. Žemiausia temperatūra naktį – 9–14 laipsnių šilumos.

Milijonai iš valstybės – už sarginį šunį be dantų (144)

Visuomenę purtantys nelegalių statybų skandalai priverčia atsigręžti ir įdėmiau pasižiūrėti į instituciją, kurios rankose statybų kontrolė – Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI). Pastaruoju metu peršasi mintis, kad ši inspekcija labiau stengiasi sugalvoti būdų, kaip įteisinti nelegalias statybas, o ne su jomis kovoti.

Mirė asmeninis V. Adamkaus gydytojas R. Nargėla V. Adamkaus komentaras (129)

Rugsėjo 30 dieną, eidamas 75-uosius metus, netikėtai mirė žymus Lietuvos pulmonologas, asmeninis prezidento Valdo Adamkaus gydytojas Remigijus Valdemaras Nargėla.

Ko dabartiniai diplomatai gali pasimokyti iš 1918 m. Lietuvos? (12)

Sąjunga su Saksonija, bendra valstybė su Kuršu, Britanijos protektoratas, bendra Lenkijos ir Lietuvos valstybė ar atkurta Didžioji kunigaikštystė kartu su Baltarusija – visi šie Lietuvos ateities variantai buvo svarstomi 1918–1920 metais. Pasakojimų ciklą apie tai, kaip galėjo susiklostyti Lietuvos likimas, pradeda LRT TELEVIZIJOS laida „Istorijos detektyvai“.