Rusijos gynybos viceministras Anatolijus Antonovas sakė, kad Rusijos Federacija pasirengusi „bendram darbui dėl incidentų išvengimo jūroje ir ore dvišalių Rusijos ir NATO susitarimų pagrindu, taip pat konsultacijoms su Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Švedijos ir Suomijos gynybos žinybomis, kad būtų pašalintas abipusis nerimas dėl karinės veiklos pasienio rajonuose“.

Rusija jau pakvietė NATO ekspertus į Maskvą kartu parengti priemones Suomijos prezidento iniciatyvai realizuoti.

„Prioritetiniu uždaviniu šioje srityje Rusijos gynybos ministerija laiko pasirengimą abipusio sutarimo pagrindu užtikrinti karinės aviacijos skrydžius virš Baltijos tik su įjungtais atsakikliais“, – sakė žurnalistams pirmadienį A. Antonovas.

Anatolijus Antonovas

„Tuo tikslu NATO ir į aljansą neįeinančių Baltijos valstybių ekspertai pakviesti į Maskvą konsultacijoms ir suderintų priemonių parengimui Suomijos prezidento Sauli Niinisto iniciatyvai realizuoti“, – pridūrė jis.

„Karo atašė jau yra informuoti apie pasiūlymą atlikti anksčiau vykdytų karinių programų NATO ir Rusijos tarybos mastu apžvalgą, – tęsė gynybos viceministras. – Pavyzdžiui, pažymima, kad aviacijos skrydžių saugumui gerinti buvo naudojamasi Rusijos ir NATO iniciatyva dėl bendradarbiavimo oro erdvėje“.

Suomijos prezidentas S. Niinisto liepos 1 dieną susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pasiūlė susitarti dėl karo lėktuvų skrydžių virš Baltijos jūros su įjungtais atsakikliais.

Sumijos prezidentas Saulis Niinisto priėmė Vladimirą  Putiną

Tada V. Putinas pritarė savo suomių kolegos pasiūlymui ir pasakė, pavesiąs Užsienio reikalų ir Gynybos ministerijoms įtraukti šį klausimą į artimiausio NATO ir Rusijos tarybos posėdžio dienotvarkę. Toks posėdis įvyko liepos 13 dieną. Pustrečios valandos trukęs posėdis NATO būstinėje buvo surengtas po Aljanso valstybių ir vyriausybių susitikimo Varšuvoje.

Rusijos pasiuntinys Aleksandras Gruško sakė NATO ambasadoriams, „kad mūsų aviacija pasiruošusi skraidyti įjungtais atsakikliais nustatytu maršrutu. Tikimės, kad NATO šalys bus tam pasiruošusios. Kalbama ir apie kitas valstybes, vykdančias karinę veiklą tame regione“.

Aleksandras Gruško

Maskva nori, kad su šiuo klausimu susijusių šalių karybos ekspertai surengtų konsultacijas, kaip tokius planus paversti tikrove, pridūrė jis.

NATO ir Rusijos taryba buvo įkurta 2002-aisiais kaip konsultacijų ir bendradarbiavimo forumas, kai santykiai tarp Maskvos ir Vakarų šalių buvo daug šiltesni. Tačiau po Krymo aneksijos 2014 metų kovą susitikimai šiuo formatu nevyko beveik dvejus metus.

Liepą įvykęs šios tarybos posėdis buvo „galimybė paaiškinti mūsų pozicijas ir apsikeisti požiūriais“, pažymėjo NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.

Jensas Stoltenbergas