Vėliau Valstybės Dūmos deputatas Dmitrijus Gudkovas išsiuntė Užsienio reikalų ministerijai prašymą paskelbti sąraše esančių žmonių pavardes. Ministerija to nepadarė, rašo newsru.com.
Savo „Facebook“ paskyroje M. Zacharova paaiškino, kad Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nepatvirtinti „juodieji sąrašai“ yra akligatvis, o Rusija, remiantis susiklosčiusia tarptautine praktika, priversta reaguoti į juos analogiškai. ES ir JAV pradėjo įtraukinėti Rusijos piliečius į tokius sąrašus 2014 metais.
„Briuselis diplomatiniais kanalais pradėjo prašyti Maskvos pateikti sąrašus, siekiant sumažinti potencialių nepageidaujamų asmenų nepatogumą“, – rašė M. Zacharova. Paprasčiau tariant, pridūrė ji, „mus pradėjo prašyti patenkinti norus tų, kuriems tingisi kreiptis į Rusijos užsienio agentūras informacijos, kad jie nešvaistytų laiko ir pinigų, ir būtų informuoti iš anksto“.
Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės, Maskva į šį prašymą operatyviai reagavo ir diplomatiniais kanalais pateikė sąrašus. Vėliau „tie patys „kolegos“, kurie prašė patenkinti jų pageidavimus „jų pačių patogumui“, sąrašus akimirksniu paviešino“.
„Iš Maskvos pradėjo reikalauti oficialių paaiškinimų, apsimesdami, kad neturi supratimo apie visą istoriją su sąrašais, – rašė M. Zacharova. – Ponai, tai žema“.
Dokumente, kurį anksčiau Rusijos diplomatai perdavė ES atstovybei Maskvoje, minimos 89 pavardės. Buvo pranešta, kad tai Europos Parlamento ir ES įstatymų leidybos institucijų nariai, aukšti karinių, kitų jėgos struktūrų ir žvalgybos pareigūnai, visuomenės veikėjai, taip pat Rumunijos valstybinės kompanijos „Transgaz“ vadovo pavaduotojai. Dauguma sąraše esančių asmenų yra iš Baltijos šalių, Lenkijos, Švedijos ir Didžiosios Britanijos.
„Kommersant“ pažymi, kad sąraše daugiausiai Lenkijos piliečių – net aštuoniolika. Didžiosios Britanijos – devyni. Toliau eina Švedija ir Estija (po aštuonis), Vokietija ir Lietuva (po septynis), taip pat Latvija ir Rumunija (po penkis). Leidinio teigimu, „didžiausią Maskvos sankcijų spaudimą patyrė tų ES šalių atstovai, kurios užima griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu ir pasisako už sankcijų pratęsimą birželio 26 dieną įvyksiančiame ES viršūnių susitikime“.
„Vedomosti“ atkreipia dėmesį, kad „juodajame sąraše“ yra buvęs Belgijos premjeras Guy Verhofstadtas. Jo atstovas spaudai tai susiejo su jo pareiškimu, kad būtina atlikti nepriklausomą tarptautinį politiko Boriso Nemcovo nužudymo tyrimą .
Sąraše nėra Kipro, Vengrijos, Graikijos, Airijos, Austrijos ir kitų šalių, kurios „demonstruoja susitaikymo gestus Maskvos atžvilgiu“, atstovų.
DELFI primena, kad remiantis Suomijos žiniasklaidos pranešimais, Rusijos sudarytame sąraše atsidūrė ir keli asmenys iš Lietuvos.
Oficialiai Maskva sąrašo neplatina, o dokumento, kurį paskelbė Suomijos transliuotojas „Yle“, autentiškumas kol kas taip pat nepatvirtintas.
Rusijos pareigūnų parengtas sąrašas asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Rusijos teritoriją, tapo atsaku į Europos Maskvai pritaikytas sankcijas, kurių Kremlius nusipelnė neteisėtai prisijungęs Krymą. Šią savaitę Europos Sąjungos valstybės kreipėsi į Rusiją su prašymu viešai paskelbti asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Rusiją, sąrašą – norėta išvengti nemalonių situacijų, kai žmonės apie savo statusą sužino tik prie sienos. Rusija sutiko sąrašą perduoti Europos Sąjungos delegacijai Maskvoje, skelbia „Kommersant“. PDF formato dokumentas skelbiamas minėtojo suomių transliuotojo puslapyje internete.
Į rusų juodąjį sąrašą pateko ir įtakingų lietuvių. Tarp jų – Lietuvos konservatorių partijos patriarchas ir buvęs europarlamentaras Vytautas Landsbergis, Seimo narys, liberalas Petras Auštrevičius, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Edmundas Vaitiekūnas, buvęs Lietuvos Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Gediminas Grina, konservatorių parlamentaras Andrius Kubilius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas, prezidentės patarėja užsienio politikos klausimais Jovita Neliupšienė.
Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga sankcijas Rusijos politikams, valdžios pareigūnams, verslininkams, valstybinėms bendrovėms ir daliai bankų pritaikė po Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos. Ribojimai dar sugriežtinti po 2014 metų balandį prasidėjusio kruvino konflikto Donbase. Rugpjūtį Rusijos Federacijos valdžia, reaguodama į sankcijas, uždraudė kai kurių prekių iš Europos Sąjungos valstybių (daugiausia – maisto produktų) importą.
