Tuo metu Seimo vicepirmininkas liberalas Petras Auštrevičius sako, kad Rusija peržengė raudoną liniją. 

„Visų pirma, neturėtume patys savęs apgaudinėti – tegul ten Vakaruose kas nors kalba apie tai, kad prezidentas kreipėsi ir gavo leidimą. Mes puikiai suprantame, kad jis pats sau išrašė leidimą, parlamentas pakilnojo rankutes, atlikta procedūra, tiek ir tesugaišta laiko šitam leidimu“, –  šeštadienio vakarą specialioje tiesioginėje LRT televizijos laidoje sakė V. Landsbergis.

Jis paaiškino, ką reiškia Rusijos Federacijos tarybos vienbalsis sprendimas palaikyti Vladimiro Putino prašymą leisti karinę intervenciją Ukrainos teritorijoje. 

„Tai yra sprendimas įvesti kariuomenę, arba įsiveržti – invazija, intervencija, arba dalies teritorijos okupacija – visokie žodžiai yra tam tinkami ir naudojami. Tai yra įvykdyta – klausimas dabar, kiek tai tęsis, plėsis, kur eis Rusijos kariuomenė vyriausiajam viršininkui įsakius“, – kalbėjo V. Landsbergis.  

Vytautas Landsbergis
Pasak V. Landsbergio, klausimas, ką toliau darys Rusijos kariuomenė – ar eis, pavyzdžiui, į Kijevą, ar apsiribos rytine šalies dalimi. V. Landsbergis pasigenda didžiųjų valstybių reakcijos – kad jos Rusijos paklaustų apie įsipareigojimus Ukrainos atžvilgiu. EP narys atkreipė dėmesį, kad Rusija ignoruoja tarptautines sutartis ir konvencijas, 1997 m. Ukrainos ir Rusijos sutartį dėl Juodosios jūros laivyno.   

„Visa tai išmesta į šiukšlių krepšį. Kremlius, arba vadovas, išmetė tai į šiukšlių krepšį, daro savo įvykusių faktų politiką taip, kaip kadaise Gruzijos atžvilgiu: intervencija, žemių okupavimas, paskelbimas, kad tos žemės jau nebepriklauso Gruzijai“, – 2008 m. Rusijos agresiją Gruzijoje prisiminė V.  Landsbergis.        

EP narys kėlė klausimą, ar Rusija ilgesniems metams atplėš Krymą, ten įtvirtins savo karines bazes, ar bus naudojamasi proga eiti toliau. „Vakarai negali arba nenori. Bet kodėl – aš nemanau, kad negali. O kad nenori, tai labai panašu – čia turbūt yra didžioji Kremliaus šeimininko provokacija nebe prieš Ukrainą, bet prieš Vakarų demokratijas – parodyti, kad jų kalbos nieko nevertos“, – apie vangią Vakarų reakciją kalbėjo V. Landsbergis.

V. Landsbergio nuomone, V. Putinas tik nusispjauna į JAV perspėjimus neįsiveržti į Ukrainą, žemina JAV prezidentą Baracką Obamą ir zonduoja, kas bus toliau.

 „Tai jau panašu į Krymo krašto okupaciją“, – specialioje LRT laidoje sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius

P. Auštrevičius: 5 rusų kreiseriai niekad nenugalės sutelktos tautos

Seimo vicepirmininkas Petras Auštrevičius ironizavo, kad Rusija tarptautinėje lingvistikoje įvedė naują terminą – neatpažįstami vaikštantys objektai. Tie objektai su ginklais, labai stiprūs, pasiryžę, gali staiga atsirasti kitos šalies teritorijoje. „Rusija peržengė raudoną liniją“, – vertindamas karinės jėgos įvedimą į Krymą, konstatavo P. Auštrevičius.  

P. Auštrevičius išskyrė tris, jo nuomone, vykstančius svarbius dalykus iš Rusijos pusės.   

„Pirma, Rusija nori nuversti naująją Ukrainos Vyriausybę ir valdžią. Rusija, pabrėžiu, niekada nepasakė nieko pripažindama naują valdžią. Šiuo metu viskas rodo, kad jie nori nuversti tą valdžią. Antras dalykas – jie imasi brutalių, ciniškų tiesioginio ir karinio poveikio priemonių – šarvuočiai, technika yra puikiausias įrodymas. Trečia – Rusija nesilaiko daugelio tarptautinių įsipareigojimų, kurių jai privalu laikytis kaip valstybei“, – kalbėjo P. Auštrevičius.
Petras Auštrevičius

Politikas priminė, kad Rusija saistoma narystės įsipareigojimais Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje, Europos Taryboje, kuriose ginklu tokie reikalai nesprendžiami. 

P. Auštrevičius pridūrė, kad Rusija kategoriškai atsisakinėja ir ignoruoja kvietimą susėsti prie derybų stalo. „Ko daugiau reikia Europai, Vakarų pasauliui, normaliai žmonijai įsitikinti, kas čia yra agresorius“, – klausė P. Auštrevčius. Jo teigimu, reikia kuo greičiau imtis konkrečių priemonių. 

Jo nuomone, Ukrainos žmonės turi susitelkti ir kovoti. „Mano manymu, politikų aiški kalba, kad susitelkite, stovėkite kartu, apskritai, tai yra politinis visuomenė telkimas, kas palieka labai stiprius liekamuosius požymius visuomenėje. Mano manymu, sutelkta visuomenė, jei tai parodytų, jos aiškus signalas Rytams būtų daug daugiau negu penki rusų kreiseriai. Jie niekad nenugalės sutelktos ukrainiečių tautos“, – kalbėjo P. Auštrevičius.    

DELFI primena, kad Rusijos Federacijos taryba šeštadienį vienbalsiai palaikė Vladimiro Putino prašymą leisti karinę intervenciją Ukrainos teritorijoje. Po šio žingsnio Ukrainos politinės partijos UDAR lyderis Vitalijus Klyčko paragino parlamentą mobilizuoti šalies ginkluotąsias pajėgas.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, telefonu klabėdamas su laikinuoju Ukrainos prezidentu Aleksandru Turčynovu pareiškė, kad JAV gins Ukrainos interesus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3635)