Rusija neketina keisti Vokietijos kompensacijų išmokėjimo tvarkos

Tai penktadienį Rusijos naujienų agentūrai "Interfax" pranešė diplomatiniai šaltiniai.

Kaip žinoma, liepos 17 dieną Vokietijos Bundestago priimtas įstatymas dėl kompensacijų fondo "Atminimas, atsakomybė ir ateitis" numato, jog Lietuvos ir Latvijos piliečiams, Antrojo pasaulinio karo metais kalėjusiems koncentracijos stovyklose ar išvežtiems priverstinių darbų, kompensacijos bus mokamos per Rusijos fondą "Savitarpio supratimas ir susitaikymas". Estijos gyventojams tokios kompensacijos mokamos per Baltarusiją.

Kaip "Interfax" sakė diplomatiniai šaltiniai, Rusija reikalavo išsaugoti mokėjimo tvarką, "kad Rusijos, Lietuvos ir Latvijos piliečiai neužtruktų gauti pinigus", ir "Vokietija su mumis sutiko".

Palyginti su Lietuva, Latvijos ir Estijos valdžios institucijos gana ramiai reagavo į Vokietijos sprendimą, kad kompensacijos bus mokamos per trečiąsias šalis.

Praėjusią savaitę Lietuvos užsienio reikalų viceministras Oskaras Jusys pareiškė, kad Lietuva sieks, kad kompensacijas gaunančiųjų dokumentai galėtų būti pildomi lietuvių kalba, dokumentai būtų priimami ir tvarkomi ne Rusijos, o Vokietijos ambasadoje Vilniuje.

Daugiau kaip prieš mėnesį Lietuvos premjeras Andrius Kubilius laišku kreipėsi į Vokietijos kanclerį Gerhardą Schroederį (Šrioderį), prašydamas išspręsti kompensacijų klausimą abiem valstybėms priimtinu būdu.

Birželį Seimas priėmė nutarimą b ei rezoliuciją dėl nacistinės Vokietijos okupacijos padarytos žalos kompensavimo.

Rezoliucijoje "Dėl žalos kompensavimo nacistinės Vokietijos okupacijos aukoms" Seimas sveikina Vokietijos ryžtą išmokėti kompensacijas nukentėjusiems Vokietijos kalėjimuose ir darbo stovyklose, tačiau pabrėžia, kad išmokėjimas nepavedamas trečiosioms valstybėms.

Seimo priimtame nutarime teigiama, kad iki įsteigiant Vokietijos ir Lietuvos partnerišką organizaciją, per kurią turėtų būti teikiami nukentėjusių Lietuvos piliečių pareiškimai kompensacijas išmokančiam Vokietijos federaliniam fondui, taip pat gaunamos ir išmokamos kompensacijos, šią funkciją pavedama atlikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.

Manoma, kad nacių okupacijos padaryta žala gali siekti nuo kelių šimtų milijonų iki kelių milijardų JAV dolerių.

Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės Dalios Kuodytės, Lietuvoje dabar gali būti apie 20 tūkst. žmonių, galinčių pretenduoti į Vokietijos kompensacijas.

Pasak jos, iš Baltijos šalių į priverstinius darbus Vokietijoje daugiausia buvo išvežta Lietuvos piliečių - 68 proc. visų išvežtųjų, iš Latvijos - 25 proc., iš Estijos - 7 proc.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Lietuva nesulaukia Baltarusijos kvietimo stebėti pratybų „Zapad“ (39)

Nors oficialusis Minskas tikina, kad užsienio valstybių atstovai galės laisvai stebėti Baltarusijos ir Rusijos karines pratybas „Zapad 2017“, bent jau Lietuva tokio kvietimo kol kas negavo, rašo „Lietuvos žinios“.

Siūlo svarstyti dėl Lietuvos pilietybės suteikimo M. Saakašviliui (143)

Europarlamentaras Petras Auštrevičius siūlo apsvarstyti galimybę suteikti Lietuvos pilietybę buvusiam Gruzijos prezidentui, buvusiam Odesos gubernatoriui Michailui Saakašviliui.

V. Pranckietis su teisingumo ministre aptars siūlymus dėl asmenvardžių rašymo (18)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis penktadienį su teisingumo ministre Milda Vainiute aptars parlamente svarstomas iniciatyvas dėl pataisų, atveriančių kelią asmenvardžius asmens dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis.

Bus paskelbtos atrinktos idėjos Lukiškių aikštės memorialui (10)

Kultūros minsiterija ir Šiuolaikinis meno centras penktadienį paskelbs atrinktas penkias idėjas, kuriomis siūloma sostinės Lukiškių aikštėje įamžinti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą.

Specialistas: Vilnius dar skęs artimiausius 2–3 metus (28)

Trečiadienį Vilniuje praūžus dar vienam smarkesniam lietui vėl po vandeniu atsidūrė keletas svarbesnių miesto transporto arterijų. Anot Vilniaus savivaldybės ūkio ir transporto dep. direktoriaus Virginijaus Paužos, nors šios problemos bus pradedamos spręsti jau kitąmet, tačiau tai užtruks ne vienerius metus.