Rusija neketina keisti Vokietijos kompensacijų išmokėjimo tvarkos

Tai penktadienį Rusijos naujienų agentūrai "Interfax" pranešė diplomatiniai šaltiniai.

Kaip žinoma, liepos 17 dieną Vokietijos Bundestago priimtas įstatymas dėl kompensacijų fondo "Atminimas, atsakomybė ir ateitis" numato, jog Lietuvos ir Latvijos piliečiams, Antrojo pasaulinio karo metais kalėjusiems koncentracijos stovyklose ar išvežtiems priverstinių darbų, kompensacijos bus mokamos per Rusijos fondą "Savitarpio supratimas ir susitaikymas". Estijos gyventojams tokios kompensacijos mokamos per Baltarusiją.

Kaip "Interfax" sakė diplomatiniai šaltiniai, Rusija reikalavo išsaugoti mokėjimo tvarką, "kad Rusijos, Lietuvos ir Latvijos piliečiai neužtruktų gauti pinigus", ir "Vokietija su mumis sutiko".

Palyginti su Lietuva, Latvijos ir Estijos valdžios institucijos gana ramiai reagavo į Vokietijos sprendimą, kad kompensacijos bus mokamos per trečiąsias šalis.

Praėjusią savaitę Lietuvos užsienio reikalų viceministras Oskaras Jusys pareiškė, kad Lietuva sieks, kad kompensacijas gaunančiųjų dokumentai galėtų būti pildomi lietuvių kalba, dokumentai būtų priimami ir tvarkomi ne Rusijos, o Vokietijos ambasadoje Vilniuje.

Daugiau kaip prieš mėnesį Lietuvos premjeras Andrius Kubilius laišku kreipėsi į Vokietijos kanclerį Gerhardą Schroederį (Šrioderį), prašydamas išspręsti kompensacijų klausimą abiem valstybėms priimtinu būdu.

Birželį Seimas priėmė nutarimą b ei rezoliuciją dėl nacistinės Vokietijos okupacijos padarytos žalos kompensavimo.

Rezoliucijoje "Dėl žalos kompensavimo nacistinės Vokietijos okupacijos aukoms" Seimas sveikina Vokietijos ryžtą išmokėti kompensacijas nukentėjusiems Vokietijos kalėjimuose ir darbo stovyklose, tačiau pabrėžia, kad išmokėjimas nepavedamas trečiosioms valstybėms.

Seimo priimtame nutarime teigiama, kad iki įsteigiant Vokietijos ir Lietuvos partnerišką organizaciją, per kurią turėtų būti teikiami nukentėjusių Lietuvos piliečių pareiškimai kompensacijas išmokančiam Vokietijos federaliniam fondui, taip pat gaunamos ir išmokamos kompensacijos, šią funkciją pavedama atlikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.

Manoma, kad nacių okupacijos padaryta žala gali siekti nuo kelių šimtų milijonų iki kelių milijardų JAV dolerių.

Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės Dalios Kuodytės, Lietuvoje dabar gali būti apie 20 tūkst. žmonių, galinčių pretenduoti į Vokietijos kompensacijas.

Pasak jos, iš Baltijos šalių į priverstinius darbus Vokietijoje daugiausia buvo išvežta Lietuvos piliečių - 68 proc. visų išvežtųjų, iš Latvijos - 25 proc., iš Estijos - 7 proc.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: trumpas žiemos revanšas prieš šilumą (1)

Paskutinę sausio savaitę žiema vos trumpam sustiprins savo jėgas. Pirmomis dienomis vyraus švelnūs orai, numatomi nedideli krituliai. Savaitės viduryje šaltis sustiprės, bet labiausiai tai pajus tik rytinė šalies dalis. Paskutinėmis dienomis žiema ir vėl išsikvėps, plūstels šiltesnis oras.

Komunikacijos ekspertas apie R. Karbauskį: matėme kenčiantį žmogų, kuris ieškojo būdų išsisukti (43)

Skambiai pranešę, kad jie yra ir bus gerokai skaidresni, sąžiningesni ir atsakingesni nei buvusios valdžioje partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pasirodė esą tokie patys. Sandoriai, kurių paaiškinti nelabai pavyksta, santykiai, kurie kelia klausimų, deklaracijose neatsispindinčios lėšos ir mėginimai apkaltinti žiniasklaidą arogancija ir paperkamumu. Tai istorija apie dvejopus standartus, kurie nežinia, ar būtų išaiškėję, jei ne noras pulti, užuot gynusis. Apie šią situaciją ir galimus jos sprendimo būdus laidoje „Savaitė“ kalbėjo komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus.

Lietuvos ir Lenkijos santykiai suka nauju keliu (66)

Pernai rudenį sukako 25 metai, kai Lietuva atnaujino diplomatinius santykius su Lenkija. Jei kas galėtų ir švęsti, anot politologų, tai verslininkai, prekybininkai, mokslo ir meno atstovai. Politiniu lygiu buvo bendradarbiaujama su pertrūkiais. Šalių užsienio reikalų ministrų susitikime viltasi stiprinti politinį bendradarbiavimą ir spręsti tautinių mažumų problemas.

Signatarų kvartale vyrauja tikras chaosas (198)

Vadinamasis Signatarų kvartalas Pavilnio rajone yra vienas problemiškiausių visame Vilniuje. Ten jau kurį laiką vyrauja chaosas ir netvarka su statybomis, tačiau valstybinės institucijos su tuo tvarkosi sunkiai.

Seimo nariai ir meras Vilniuje pasigenda miesto muziejaus (58)

Sostinės meras liberalas Remigijus Šimašius sulaukė grupės parlamentarų raginimo steigti Vilniaus muziejų.