Rusija neketina keisti Vokietijos kompensacijų išmokėjimo tvarkos

Tai penktadienį Rusijos naujienų agentūrai "Interfax" pranešė diplomatiniai šaltiniai.

Kaip žinoma, liepos 17 dieną Vokietijos Bundestago priimtas įstatymas dėl kompensacijų fondo "Atminimas, atsakomybė ir ateitis" numato, jog Lietuvos ir Latvijos piliečiams, Antrojo pasaulinio karo metais kalėjusiems koncentracijos stovyklose ar išvežtiems priverstinių darbų, kompensacijos bus mokamos per Rusijos fondą "Savitarpio supratimas ir susitaikymas". Estijos gyventojams tokios kompensacijos mokamos per Baltarusiją.

Kaip "Interfax" sakė diplomatiniai šaltiniai, Rusija reikalavo išsaugoti mokėjimo tvarką, "kad Rusijos, Lietuvos ir Latvijos piliečiai neužtruktų gauti pinigus", ir "Vokietija su mumis sutiko".

Palyginti su Lietuva, Latvijos ir Estijos valdžios institucijos gana ramiai reagavo į Vokietijos sprendimą, kad kompensacijos bus mokamos per trečiąsias šalis.

Praėjusią savaitę Lietuvos užsienio reikalų viceministras Oskaras Jusys pareiškė, kad Lietuva sieks, kad kompensacijas gaunančiųjų dokumentai galėtų būti pildomi lietuvių kalba, dokumentai būtų priimami ir tvarkomi ne Rusijos, o Vokietijos ambasadoje Vilniuje.

Daugiau kaip prieš mėnesį Lietuvos premjeras Andrius Kubilius laišku kreipėsi į Vokietijos kanclerį Gerhardą Schroederį (Šrioderį), prašydamas išspręsti kompensacijų klausimą abiem valstybėms priimtinu būdu.

Birželį Seimas priėmė nutarimą b ei rezoliuciją dėl nacistinės Vokietijos okupacijos padarytos žalos kompensavimo.

Rezoliucijoje "Dėl žalos kompensavimo nacistinės Vokietijos okupacijos aukoms" Seimas sveikina Vokietijos ryžtą išmokėti kompensacijas nukentėjusiems Vokietijos kalėjimuose ir darbo stovyklose, tačiau pabrėžia, kad išmokėjimas nepavedamas trečiosioms valstybėms.

Seimo priimtame nutarime teigiama, kad iki įsteigiant Vokietijos ir Lietuvos partnerišką organizaciją, per kurią turėtų būti teikiami nukentėjusių Lietuvos piliečių pareiškimai kompensacijas išmokančiam Vokietijos federaliniam fondui, taip pat gaunamos ir išmokamos kompensacijos, šią funkciją pavedama atlikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.

Manoma, kad nacių okupacijos padaryta žala gali siekti nuo kelių šimtų milijonų iki kelių milijardų JAV dolerių.

Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės Dalios Kuodytės, Lietuvoje dabar gali būti apie 20 tūkst. žmonių, galinčių pretenduoti į Vokietijos kompensacijas.

Pasak jos, iš Baltijos šalių į priverstinius darbus Vokietijoje daugiausia buvo išvežta Lietuvos piliečių - 68 proc. visų išvežtųjų, iš Latvijos - 25 proc., iš Estijos - 7 proc.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Palangos savivaldybė sulaukė teismo kirčio (26)

Palangos savivaldybė sulaukė teismo kirčio. Savivaldybė norėjo rekonstruoti Kunigiškėse esančią gatvę ir iškirtus dalį valstybinio miško įrengti ten automobilių stovėjimo aikšteles. Vis dėlto, teismas pasakė, kad tokie savivaldybės planai yra neteisėti.

Atidėtas skrydis papiktino keleivius: kaltina A. Butkevičių (86)

Penktadienio popietę iš Rygos į Vilnių „airBaltic“ reisu skridę keleiviai pasipiktino kelis kartus nukeltu skrydžio laiku. Kadangi tuo pačiu reisu iš komandiruotės skrido laikinai premjero pareigas einantis Algirdas Butkevičius, kai kurie keleiviai pamanė, kad skrydis vėlavo dėl jo kaltės.

Paskirtasis ministras L. Kukuraitis siūlo keisti pabėgėlių priėmimo tvarką (73)

Paskirtasis socialinės apsaugos ir darbo ministras mato būdą, kaip Lietuvos priimtus pabėgėlius išlaikyti mūsų šalyje, todėl siūlo keisti šių asmenų integracijos tvarką. Linas Kukuraitis siūlo sekti Estijos pavyzdžiu.

Neužteko laiko – G. Steponavičiaus apklausa bus tęsiama kitą savaitę (127)

Narystę Liberalų sąjūdyje susistabdžiusio parlamentaro Gintaro Steponavičiaus apklausa penktadienį užtruko ilgiau nei septynias valandas ir bus tęsiama pirmadienį.

L. Ruokytė-Jonsson: pirmą kartą patikėjau partija (54)

„Aš pirmą kartą patikėjau partija, kuri nemelavo. Mano ir partijos požiūris sutapo – kultūra turi būti dėmesio centre“, – sako paskirtoji kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.