Rusija neketina keisti Vokietijos kompensacijų išmokėjimo tvarkos

Tai penktadienį Rusijos naujienų agentūrai "Interfax" pranešė diplomatiniai šaltiniai.

Kaip žinoma, liepos 17 dieną Vokietijos Bundestago priimtas įstatymas dėl kompensacijų fondo "Atminimas, atsakomybė ir ateitis" numato, jog Lietuvos ir Latvijos piliečiams, Antrojo pasaulinio karo metais kalėjusiems koncentracijos stovyklose ar išvežtiems priverstinių darbų, kompensacijos bus mokamos per Rusijos fondą "Savitarpio supratimas ir susitaikymas". Estijos gyventojams tokios kompensacijos mokamos per Baltarusiją.

Kaip "Interfax" sakė diplomatiniai šaltiniai, Rusija reikalavo išsaugoti mokėjimo tvarką, "kad Rusijos, Lietuvos ir Latvijos piliečiai neužtruktų gauti pinigus", ir "Vokietija su mumis sutiko".

Palyginti su Lietuva, Latvijos ir Estijos valdžios institucijos gana ramiai reagavo į Vokietijos sprendimą, kad kompensacijos bus mokamos per trečiąsias šalis.

Praėjusią savaitę Lietuvos užsienio reikalų viceministras Oskaras Jusys pareiškė, kad Lietuva sieks, kad kompensacijas gaunančiųjų dokumentai galėtų būti pildomi lietuvių kalba, dokumentai būtų priimami ir tvarkomi ne Rusijos, o Vokietijos ambasadoje Vilniuje.

Daugiau kaip prieš mėnesį Lietuvos premjeras Andrius Kubilius laišku kreipėsi į Vokietijos kanclerį Gerhardą Schroederį (Šrioderį), prašydamas išspręsti kompensacijų klausimą abiem valstybėms priimtinu būdu.

Birželį Seimas priėmė nutarimą b ei rezoliuciją dėl nacistinės Vokietijos okupacijos padarytos žalos kompensavimo.

Rezoliucijoje "Dėl žalos kompensavimo nacistinės Vokietijos okupacijos aukoms" Seimas sveikina Vokietijos ryžtą išmokėti kompensacijas nukentėjusiems Vokietijos kalėjimuose ir darbo stovyklose, tačiau pabrėžia, kad išmokėjimas nepavedamas trečiosioms valstybėms.

Seimo priimtame nutarime teigiama, kad iki įsteigiant Vokietijos ir Lietuvos partnerišką organizaciją, per kurią turėtų būti teikiami nukentėjusių Lietuvos piliečių pareiškimai kompensacijas išmokančiam Vokietijos federaliniam fondui, taip pat gaunamos ir išmokamos kompensacijos, šią funkciją pavedama atlikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.

Manoma, kad nacių okupacijos padaryta žala gali siekti nuo kelių šimtų milijonų iki kelių milijardų JAV dolerių.

Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės Dalios Kuodytės, Lietuvoje dabar gali būti apie 20 tūkst. žmonių, galinčių pretenduoti į Vokietijos kompensacijas.

Pasak jos, iš Baltijos šalių į priverstinius darbus Vokietijoje daugiausia buvo išvežta Lietuvos piliečių - 68 proc. visų išvežtųjų, iš Latvijos - 25 proc., iš Estijos - 7 proc.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: šiluma šoktels net iki +12 (8)

Iškeliaujantis vasaris atsisveikins itin šiltais orais: temperatūra dienomis šoktels net iki 12 laipsnių. Tiesa, pirmomis pavasario dienomis šiluma bus kiek kuklesnė, o orais mėgautis trukdys dažnai danguje pasirodysiantys lietaus debesys ir vėjas.

Šimtas Seimo dienų ne politikų akimis (36)

Automobilio nuoma, nuslėpti santykiai, kailiniai ir brangiausio dizainerio paltas, tautinis kostiumas, fortepijonas Seime, priešinimasis smurto prieš vaikus įstatymui ir mėginimas pakeisti sunkiai priimtą pagalbinio apvaisinimo įstatymą.

„Brexit“ ministras D. Davisas: jeigu būčiau lietuvis, tikrai nesijaudinčiau (13)

Didžioji Britanija formaliai derybas dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos žada pradėti kovą, bet akivaizdu, kad užkulisiuose britai jau daro ryžtingus manevrus, siekdami palankesnių pasitraukimo sąlygų.

Darbo partijos byloje figūruojančiam teisėjui V. Aidukui pasiūlyta trauktis (11)

Apklaustas specialaus liudytojo statusu Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrime dėl įtariamos prekybos poveikiu nagrinėjant Darbo partijos bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Aidukas, LAT pirmininko teigimu, turi trauktis iš pareigų.

Planas – perfomuoti Europą: ne visi Lietuvoje patenkinti (367)

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris Belgijos mieste Levene išdėstė, kaip įsivaizduoja naująją Europos Sąjungą. Remiantis tokiu planu, Europos Sąjungą sudarytų „šerdies“ valstybės bei „orbitos“ šalys, prie kurių galėtų būti priskiriama ir savo išstojimo procedūras pradedanti Jungtinė Karalystė bei ilgus metus į duris besibeldžianti Turkija.