Kaip teigia Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorius, tokiais svarstymais Rusija gali tik pati iššauti sau į koją, nes jei pamėgintų tarptautinėje arenoje remtis šio „tyrimo“ rezultatais, pripažintų, jog Rusija yra ne SSRS teisių perėmėja, o tęsėja.
Tai reikštų tik viena – ji pripažintų savo atsakomybę už Baltijos šalių okupaciją, ką iki šiol labai neigė.
Tačiau apie viską iš pradžių. Lietuva nepriklausomybės atkūrimą paskelbė 1990 m. kovo 11 d.
Sovietų Sąjunga Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugsėjo 6 d. Taip nutiko po 1991 m. rugpjūčio mėnesį žlugusio pučo, kai tapo aišku, jog senosios SSRS jėgos jau nebeturi įtakos.
Tuo metu Lietuva jau buvo gavusi pripažinimo aktus iš 57 valstybių.
SSRS oficialiai liovėsi egzistuoti 1991 m. gruodžio 8 d., kai Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas, Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčiukas ir Baltarusijos prezidentas Stanislovas Šuškevičius pasirašė sutartį, skelbiančią „SSR Sąjunga liaujasi egzistuoti kaip tarptautinės teisės ir geopolitinės realybės subjektas“.
Tačiau šių metų birželį partijos „Vieningoji Rusija“ nariai Jevgenijus Fiodorovas ir Antonas Romanovas nusiuntė Rusijos generaliniam prokurorui Jurijui Čaikai laišką, prašydami įvertinti, ar teisėtai buvo sukurta SSRS Valstybės taryba, kuri priėmė daugelį sprendimų, „padariusių didžiulę žalą suverenitetui, valstybės saugumui ir šalies gynybai“. Šie parlamentarai pasipiktino, jog SSRS Valstybės taryba nutarimais įtvirtino Baltijos šalių nepriklausomybę.
Rusijos generalinė prokuratūra paskelbė imsianti tirti, ar SSRS Valstybės taryba iš tiesų buvo teisėtai veikusi valstybės institucija.
Kas nutiktų, jei Rusijos generalinė prokuratūra nutartų, jog SSRS Valstybės taryba buvo įkurta neteisėtai?
Kaip aiškina tarptautinės teisės profesorius J. Žilinskas – neįvyktų visiškai nieko.
„Ką ten darė SSRS institucijos – jų vidaus klausimai, jos sprendė dėl jau įvykusio fakto – nepriklausomybė jau buvo atstatyta, SSRS savo viduje reikėjo kažką nuspręsti, tai ir nusprendė“, - priduria profesorius.
Pasak J. Žilinsko, tai būtų tas pats, jei kokį nors žmogų prieš jo valią bute laikęs banditas kaliniui ištrūkus aiškintų, esą dėl ilgo asmens laikymo bute šis tapo vergu, todėl jo galutiniam paleidimui dar reikia kokio nors specialaus leidimo.
„Mano galva, Rusijos prokuratūra atlieka kažką panašaus į ekspertinį-istorinį tyrimą, kur aiškinasi SSRS griuvimo laikotarpio institucijų veiklą. Juolab, SSRS jau seniai nebėra, kaip ir jos Valstybės tarybos“, - teigia teisininkas.
Tačiau J. Žilinskas atkreipia dėmesį, jog net Rusijos generalinei prokuratūrai paskelbus apie SSRS Valstybės tarybos egzistavimo neteisėtumą, tai neturės jokios įtakos nei Lietuvos nepriklausomybei, nei Lietuvos tarptautinėms sutartims su Rusija.
„Nebent tokio hipotetinio sprendimo pagrindu Rusija sugalvotų denonsuoti visas tarptautines sutartis, nutraukti diplomatinius santykius, sukelti dar kokį nors cirką – formaliai tą Rusija padaryti gali, tai – valstybės teisė, bet kiekvienoje tarptautinėje sutartyje yra numatytos jos denonsavimo sąlygos, tai nėra taukšt-braukšt procedūra“, - sako J. Žilinskas.
Galų gale, profesorius teigia, kad tarptautinės sutartys Rusijai ar jos pirmtakei – SSRS – menkai rūpi, pavyzdžiui, tai nekliudė užpulti ir okupuoti kaimynų 1939-1940 m. ar sukelti karą Ukrainoje šiais laikais.
Tačiau šiame sprendime, pasak J. Žilinsko, yra vienas svarbus BET: jo nuomone, jeigu Rusija nutartų remtis šio „tyrimo“ rezultatais, ji pripažintų, kad save laiko ne SSRS teisių perėmėja, kaip kad buvo iki šiol, o tęsėja. Tai reikštų, kad pagal tarptautinę teisę SSRS ir Rusijos Federacija būtų tas pats subjektas.
„Iki šiol ji šitą dalyką labai atkakliai neigė, nes toks „tęsimo” pripažinimas reiškia, kad atsakomybė už Baltijos valstybių okupaciją tenka ne tik SSRS, bet ir Rusijos Federacijai. Taigi, visos lazdos turi galus“, - sako J. Žilinskas.
„Analogiškas užklausai dėl Krymo“
„Sprendimas pripažinti Baltijos valstybių nepriklausomybę yra juridiškai nuostolingas, nes jį priėmė nekonstitucinis organas“, - deputatų kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą komentavo agentūros šaltinis. Jo teigimu, atsakymas į šią užklausą bus „analogiškas užklausai dėl Krymo“.
Šaltinis priminė, kad Rusijos generalinė prokuratūra jau pripažino, kad 1954 metų sprendimas perleisti Rusijos TSR priklausiusį Krymą Ukrainai buvo neteisėtas. Tiesa, jis pažymėjo, kad Generalinės prokuratūros išvados neturi jokios teisinės galios.
„Rusijos prokuratūra tik konstatavo faktą, kad Krymo perdavimas Ukrainai Nikitos Chruščiovo laikais įvyko ne konstituciniu pagrindu, nes šį sprendimą priėmė neįgalioti valdžios organai“, - aiškino šaltinis.
Jo teigimu, „esant dabartinėms sąlygoms ir realijoms, neegzistuoja toks valdžios organas, kuris galėtų atšaukti šį sprendimą“.
„Tačiau tokios būtinybės ir nėra. Krymas vėl priklauso Rusijai ir šis klausimas perėjo į politinę plotmę“, - pabrėžė šaltinis. Tačiau jis mano, kad Generalinės prokuratūros atsakymas turėtų būti „labiau pasvertas“.
„Pripažinus neteisėtais vienus ar kitus lemtingus sprendimus, galima nueiti pernelyg toli – iki abejonių pačios SSRS ir kitų valstybių įkūrimo teisėtumu“, - pabrėžė šaltinis. Taigi, jo teigimu, priimant tokius atsakymus į deputatų užklausas, „reikia atsižvelgti ne tik į teisinį, bet ir politinį keliamų klausimų aspektą“.
