Rusija imasi savojo sausio 13-osios įvykių tyrimo

 (911)
Rusijoje balandžio pradžioje rengiami klausymai susiję su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama 1991 metų Sausio 13 - osios byla. Be to, Rusija „nusprendė grįžti“ prie sausio 13 - ąją žuvusio vienintelio sovietų kario žūties aplinkybių tyrimo, pareiškė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
© K.Svėrio nuotr.

„Iš tiesų, balandžio pradžioje Rusijos Federacijos Visuomenės rūmuose planuojami tokie klausymai. Į juos taip pat pakviesti ir Vilniaus įvykių dalyviai. Laikome šią iniciatyvą savalaike“, - interviu agentūrai „Rusija šiandien“ penktadienį sakė M.Zacharova. Jos pasisakymas paskelbtas oficialioje Rusijos URM svetainėje.
„Priežastis suprantama - rusų visuomenei kyla pagrįstas pasipiktinimas dėl Rusijos piliečių, tų įvykių dalyvių politinio baudžiamojo persekiojimo Lietuvoje, remiantis sufabrikuotais kaltinimais. (...) Abejoti šio proceso nešališkumu yra rimtas pagrindas. Prisiminkime tuometinio Lietuvos gynybos departamento vadovo Audriaus Butkevičiaus pareiškimą, kad sausio įvykių aukos „iš anksto planuotos“. Apie tai, kad “savi šaudė į savus“ kalbėjo ir žinomas žmogaus teisių gynėjas Algirdas Paleckis“, - kalbėjo Rusijos URM atstovė.
Pasak jos, „yra ir kitų liudijimų, kurie paneigia, kad sovietiniai kariai kalti dėl žmonių žūčių 1991 metų sausį Vilniuje“.
„SSSR prokuratūros duomenimis, kuri (nepaisant Lietuvos valdžios priešinimosi) tyrė įvykius prie Vilniaus televizijos bokšto, dauguma nukentėjusiųjų iš tiesų žuvo ne nuo sovietinių karių, kurie patys rimtai nukentėjo tą tragišką naktį. Šūviu į nugarą buvo nušautas leitenantas V. V.Šatskich, prie kurio žūties aplinkybių tyrimo nuspręsta grįžti“, - teigė M.Zacharova.
„Tikimės, kad klausymai gali atskleisti papildomus faktus, nukreipsiančius link tikrųjų 1991 metų sausio 13 tragedijos kaltininkų“, - pridūrė ji.
Rusijos URM atstovė Sausio 13 - osios įvykių bylos nagrinėjimą sukritikavo vos tik jam prasidėjus Vilniaus apygardos teisme sausio pabaigoje. Lietuvos URM tąkart atmetė Maskvos kaltinimus dėl šališkumo teigdama, jog būtent Rusija politizuoja šį procesą.
„Konstatuojame, kad būtent Rusija mėgina politizuoti šį teisminį procesą. (...) Rusijos išsakyti kaltinimai skamba ypač veidmainiškai, nes būtent Rusija ignoruoja Lietuvos institucijų siųstus daugkartinius tarptautinės teisinės pagalbos prašymus tiriant Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių bylas", - teigė Lietuvos URM.

1991 metų Sausio 13-osios bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas šią savaitę baigė skelbti kaltinamųjų parodymus. Buvo perskaityti maždaug 60 kaltinamųjų, kurie gyvena Rusijoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje, parodymai. Šie kaltinamieji atsisako atvykti į teismo procesą Lietuvoje, todėl byla nagrinėjama jiems už akių.
Byloje nėra, todėl ir nebuvo paskelbti buvusio KGB karininko Michailo Golovatovo, buvusio Lietuvos komunistų partijos centrinio komiteto sekretoriaus Algimanto Naudžiūno ir dar kelių kaltinamųjų parodymai byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.
Kitą savaitę, kovo 22 dieną, teismas apklaus du kaltinamuosius, kurie dalyvauja teismo posėdžiuose. Parodymus duos Lietuvoje esantys sulaikyti Rusijos piliečiai – Genadijus Ivanovas ir Jurijus Melis.
Ši byla savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje. Nukentėjusiųjų šioje byloje – beveik 500, liudytojų – apie tūkstantis. Bylą sudaro 709 tomai, iš jų vien kaltinamasis aktas – 13 tomų.
1991 metų Sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti šeši asmenys.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: įspūdingą karštį lydės nemalonūs reiškiniai (2)

Šią savaitę numatomi labai neramūs ir permainingi orai. Iki savaitės vidurio temperatūra kilti neskubės, pūs smarkus vėjas, o dangumi plaukiantys debesys vis atneš lietaus, tačiau savaitės pabaigoje sulauksime malonios staigmenos.

Išsipildė vaiko svajonė: slapstytis nebereikės (53)

Pirmadienį valdžios desantas skubėjo į Vilkaviškio rajono savivaldybę, kur domėjosi ne kartą DELFI aprašyto 13-mečio šeimos problemomis. Savivaldybės valdininkams pavyko suminkštinti širdį – vaikas galės likti pas mamą.

R. Karbauskio valstiečiai Seime įgijo netikėtą advokatą, apie kurį nieko nenori žinoti (153)

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis parlamentaras Bronius Matelis teigia sulaukęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovo Petro Gražulio raginimų grįžti į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakciją. „Tokius raginimus P. Gražulis man išsakė mažiausiai du kartus“, – DELFI tvirtino B. Matelis.

Kino centro vadovas: Europoje joks institutas nesprendžia, kokius filmus drausti (102)

Europoje nėra nė vieno kino instituto, kuris vertintų filmų turinį, vertindamas valdžios siūlymą sugriežtinti kino teatruose rodomų filmų turinio kontrolę LRT RADIJUI sako Lietuvos kino centro (LKC) direktorius Rolandas Kvietkauskas. Anot jo, LKC gali nebent atsisakyti indeksuoti filmą, jei šis pažeidžia baudžiamosios teisės aktus.

M. Majauskas: beveik devyniais atvejais iš dešimties smurtautojai grąžinami namo (25)

Ikiteisminiuose tyrimuose dėl smurto artimoje aplinkoje dažniausiai taikoma kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti, tad smurtautojas tiesiog grąžinamas namo pas auką, piktinasi Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas.