Rusija imasi savojo sausio 13-osios įvykių tyrimo

 (910)
Rusijoje balandžio pradžioje rengiami klausymai susiję su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama 1991 metų Sausio 13 - osios byla. Be to, Rusija „nusprendė grįžti“ prie sausio 13 - ąją žuvusio vienintelio sovietų kario žūties aplinkybių tyrimo, pareiškė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Rusija imasi savojo sausio 13-osios įvykių tyrimo
© K.Svėrio nuotr.

„Iš tiesų, balandžio pradžioje Rusijos Federacijos Visuomenės rūmuose planuojami tokie klausymai. Į juos taip pat pakviesti ir Vilniaus įvykių dalyviai. Laikome šią iniciatyvą savalaike“, - interviu agentūrai „Rusija šiandien“ penktadienį sakė M.Zacharova. Jos pasisakymas paskelbtas oficialioje Rusijos URM svetainėje.
„Priežastis suprantama - rusų visuomenei kyla pagrįstas pasipiktinimas dėl Rusijos piliečių, tų įvykių dalyvių politinio baudžiamojo persekiojimo Lietuvoje, remiantis sufabrikuotais kaltinimais. (...) Abejoti šio proceso nešališkumu yra rimtas pagrindas. Prisiminkime tuometinio Lietuvos gynybos departamento vadovo Audriaus Butkevičiaus pareiškimą, kad sausio įvykių aukos „iš anksto planuotos“. Apie tai, kad “savi šaudė į savus“ kalbėjo ir žinomas žmogaus teisių gynėjas Algirdas Paleckis“, - kalbėjo Rusijos URM atstovė.
Pasak jos, „yra ir kitų liudijimų, kurie paneigia, kad sovietiniai kariai kalti dėl žmonių žūčių 1991 metų sausį Vilniuje“.
„SSSR prokuratūros duomenimis, kuri (nepaisant Lietuvos valdžios priešinimosi) tyrė įvykius prie Vilniaus televizijos bokšto, dauguma nukentėjusiųjų iš tiesų žuvo ne nuo sovietinių karių, kurie patys rimtai nukentėjo tą tragišką naktį. Šūviu į nugarą buvo nušautas leitenantas V. V.Šatskich, prie kurio žūties aplinkybių tyrimo nuspręsta grįžti“, - teigė M.Zacharova.
„Tikimės, kad klausymai gali atskleisti papildomus faktus, nukreipsiančius link tikrųjų 1991 metų sausio 13 tragedijos kaltininkų“, - pridūrė ji.
Rusijos URM atstovė Sausio 13 - osios įvykių bylos nagrinėjimą sukritikavo vos tik jam prasidėjus Vilniaus apygardos teisme sausio pabaigoje. Lietuvos URM tąkart atmetė Maskvos kaltinimus dėl šališkumo teigdama, jog būtent Rusija politizuoja šį procesą.
„Konstatuojame, kad būtent Rusija mėgina politizuoti šį teisminį procesą. (...) Rusijos išsakyti kaltinimai skamba ypač veidmainiškai, nes būtent Rusija ignoruoja Lietuvos institucijų siųstus daugkartinius tarptautinės teisinės pagalbos prašymus tiriant Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių bylas", - teigė Lietuvos URM.

1991 metų Sausio 13-osios bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas šią savaitę baigė skelbti kaltinamųjų parodymus. Buvo perskaityti maždaug 60 kaltinamųjų, kurie gyvena Rusijoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje, parodymai. Šie kaltinamieji atsisako atvykti į teismo procesą Lietuvoje, todėl byla nagrinėjama jiems už akių.
Byloje nėra, todėl ir nebuvo paskelbti buvusio KGB karininko Michailo Golovatovo, buvusio Lietuvos komunistų partijos centrinio komiteto sekretoriaus Algimanto Naudžiūno ir dar kelių kaltinamųjų parodymai byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.
Kitą savaitę, kovo 22 dieną, teismas apklaus du kaltinamuosius, kurie dalyvauja teismo posėdžiuose. Parodymus duos Lietuvoje esantys sulaikyti Rusijos piliečiai – Genadijus Ivanovas ir Jurijus Melis.
Ši byla savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje. Nukentėjusiųjų šioje byloje – beveik 500, liudytojų – apie tūkstantis. Bylą sudaro 709 tomai, iš jų vien kaltinamasis aktas – 13 tomų.
1991 metų Sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti šeši asmenys.

BNS
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Kitokia Lietuva: tėvas išprievartavo sesę, sūnus motinai sulaužė ranką (62)

Nuo Palangos tilto žingsniuojant J. Basanavičiaus gatve galima sutikti žmones, nuo kurių nekvepia kvepalais. Paprastai jie nešiojasi didelius krepšius ir ieškodami priduodamos taros nuodugniai patikrina kiekvieną šiukšlių dėžę.

Tyrimas atskleidė, kas lietuvius skatina vartoti alkoholį: rezultatai nustebino (158)

Remiantis statistikos departamento pateiktais duomenimis, lietuviai – viena daugiausiai alkoholio suvartojanti tauta pasaulyje. Ir nors tokia statistika susilaukia skeptiškų vertinimų, vaizdai iš Joninių šventimo akimirkų kasmet kartojasi – daug lietuvių tiesiog nemoka gerti ir nusitašo iki žemės graibymo. O kas ir kada paskatina lietuvius gerti?

Mirė Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė M. Matušakaitė (7)

Birželio 24 d. Kaune, Panemunės senelių namuose, mirė Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, dailėtyrininkė, architektė, drabužių dizainerė, humanitarinių mokslų daktarė Marija Matušakaitė (1924-2016).

Temperatūra kils iki šiemet neregėtų aukštumų (61)

Po bene karščiausio savaitgalio šią vasarą gali smogti dar vienas škvalas, tad artimiausiomis dienoms reikėtų pasisaugoti ir karščio, ir gūsingos vėjo bei lietaus, LRT RADIJUI pasakojo sinoptikė Margarita Kirkliauskaitė.

Orai: karštis varys prie vandens telkinių (18)

Kaitri saulė ir svilinantis karštis – šie žodžiai geriausiai apibūdina artimiausių dienų orą. Tiesa, sekmadienį įvyks pokyčiai. Pajūryje, tikėtina, kad jau dienos metu bus debesuota. Kitur debesys pasirodys tik vakare ar naktį. Daug kur numatomi lietūs ir perkūnija. Ateinanti savaitė prasidės kontrastingais orais.