Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas perspėjo, kad nesėkmingai pasibaigus deryboms ir kai kurioms jų šalims dalyvėms taip pat įsikišus į karą Sirijoje viskas esą gali baigtis karu pasaulyje.

Tokį D. Medvedevo perspėjimą, išsakytą Vokietijos verslo ir finansų dienraščiui „Hanselblat“, didžiosios pasaulio naujienų agentūros išvertė, kaip grasinimą pasauliniu karu.

„Amerikiečiai, JAV prezidentas ir mūsų arabų partneriai turėtų pasvarstyti – ar jie nori nenutrūkstamo karo? Ar jie tikisi greitos pergalės? (...) Realybė ta, kad, kad karas tęsis metų metus, jei ne dešimtmečius. Ar to norite?

Mes turime priversti visus susėsti prie derybų stalo ir galime daryti viską, netgi taikydami griežtas priemones – tokias, kokias naudoja Rusija, amerikiečiai ir netgi turkai. Verčiau tai, nei dar vieno karo pasaulyje pradžia“, - niūriai apie galimą pasaulinį konfliktą užsiminė D. Medvedevas.

Spaudimas prieš pat derybas?

Jo ciniškas pareiškimas išsakytas tuo metu, kai iš pačios Rusijos reikalaujama stabdyti Alepo bombardavimus, skirtus remti Sirijos prezidento Basharo al Assado kariuomenės puolimą šiame šiaurinėje šalies dalyje esančiame rajone.

Vasario pradžioje prasidėjęs naujas režimo pajėgų nei jam talkinančių teroristinių grupuočių, tokių, kaip „Hezbollah“ bei Rusijos aviacijos puolimas atkirto sukilėlius bei 2 mln. gyventojų turintį Alepą. Čia esančias nuosaikiųjų sukilėlių pajėgas rėmė Turkija, kelios arabų šalys, kurios dabar gali būti priverstos įsikišti į konfliktą tiesiogiai.

Tiesa, JAV atkirto Kremliui, kad būtent Rusija kursto karo veiksmus Sirijoje ir 90% atvejų taikosi ne į „Islamo valstybės“ teroristus, o nuosaikius sukilėlius, prieš B. al Assado režimą kovojančius nuo 2011 metų, kai „Islamo valstybės“ grėsme dar nė nekvepėjo.

„Jei rusai nerimauja dėl pasaulinio karo, jie turėtų pažiūrėti, ką daro remdami Assado režimą“, - teigė JAV valstybės departamento atstovas Markas Toneris.

Manoma, kad isterišką Rusijos reakciją iššaukė Saudo Arabijos pareiškimas, kad Rijadas pasiruošęs prisijungti prie tarptautinės koalicijos, visomis priemonėmis kariaujančios su „Islamo valstybe“.

Saudo Arabijos generolas Ahmedas Al-Assiris patikino, kad jo šalis pasiruošusi į Siriją permesti tūkstančius sausumos karių, nors iki šiol sukilėlius rėmė ginklais bei antskrydžiais. Tiesa, prieš tai reikėtų sulaukti tarptautinės koalicijos pritarimo.

„Saudo Arabija nepermes reikšmingo karių skaičiaus – jie ir taip įklimpę bei pralaimi kovą Jemene“, - teigė politinių konsultacijų centro „Eurasia Group“ prezidentas Ianas Bremmeris.

Sąjungininkės keičia puses

Tokios Kremliaus spaudimo priemonės gal ir nedaro didelio įspūdžio JAV derybininkams, tačiau kai kurios arabų šalys – Vašingtono sąjungininkės, anot diplomatinių šaltinių, ima palūžti.

Remdamasis šaltiniais arabų šalyse, JAV ir Izraelyje dienraštis „The New York Times“ perspėjo, kad dalis amerikiečių sąjungininkių Artimuosiuose rytuose po beveik 5 metų konflikto pradeda įžvelgti būtinybę dirbti išvien su Rusija.

Kol Saudo Arabija, Kataras ir Turkija – daugiausiai į sukilimą prieš B. Al-Assado režimą investavusios šalys ragina sukilėlius nepasiduoti tiek mūšio lauke, tiek prie derybų stalo, Egiptas, Jordanija bei Jungtiniai Arabų Emyratai ėmė vis garsiau kalbėti apie svarbų Rusijos vaidmenį regione.

Be to, Egiptas leidžia naudotis savo oro erdve ir uostais Rusijos orlaiviams, o Jordanija – sausumos bazėmis. Ir atvirkščiai, Rusija leido suprasti, kad Jemene atvirai parems sėkmingai prieš Saudo Arabiją besikaunančius husių sukilėlius.

Pratybos - tik atsitiktinumas?

Tačiau Rusijos bauginimai skirti ne vien arabų šalims, bet ir Turkijai, kuri pernai lapkritį numušė į jos teritoriją įžūliai įskridusį Rusijos orlaivį.

Nuo to laiko Maskvos retorika Ankaros atžvilgiu vis stiprėjo. O dabar, B. Al-Assado režimui ir jį remiančioms Rusijos aviacijos, bei, kaip beveik neslepiama Kremliuje – Rusijos specialiųjų operacijų pajėgoms atkirtus turkų remtą Alepo miestą Ankarai iškilo dilema: stoti į pusiau atvirą konfrontaciją su Maskva ar palikti sukilėlius likimo valiai.

Lyg tyčia Rusija pasirinko gerai išbandytą spaudimo priemonę – šia savaitę, likus vos kelioms dienoms iki lemtingų derybų Miunchene pradžios, surengė iš anksto neskelbtas didelio masto pratybas.

Jose dalyvauja net 8500 karių, beveik 1000 vienetų karinės technikos vienetų, taip pat 200 karinių lėktuvų. Karinė parengtis staiga buvo paskelbtas Centrinėje ir Pietinėje Rusijos karinėse apygardose, o desantininkai į pratybų rajoną buvo atgabenti iš už 3 tūkst. km.

Didelio masto netikėtos Rusijos karinės pratybos kelia galvos skausmą NATO, mat baiminamasi, jog tokios pratybos vieną dieną gali baigtis realia karine invazija.

Anot Rusijos karinio analitiko Pavelo Felgenhauerio, Kremlius šį kartą itin rimtai ruošiasi realiam ir dideliam kariniam konfliktui. Analitiko teigimu, pastarosios netikėtos pratybos tėra priedanga galimam puolimui. Įtarimus dar labiau pakurstė Rusijos Juodosios jūros laivyno kovinė parengtis bei padėtis okupuotame Kryme.

Rusijos karinių pajėgų generalinio štabo karininkas, generolas Valerijus Gerasimovas pabrėžė, kad į jūrą „dalyvauti pratybose“ išplauks 88 laivai, kurie turės atremti tariamo agresoriaus antpuolį prieš rusų karių grupuotę Kryme. Pastarajame Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu įsakymu sustiprintos oro gynybos bei oro pajėgos.