Remiantis dokumentais, parengtais per Rusijos generolų ir JAV pareigūnų susitikimą (juos matė „The Times“ dienraščio žurnalistai), jeigu NATO pasiųstų savo pajėgų į Lietuvą, Latviją ir Estiją, Maskva grasina „įvairiomis atsakomosiomis priemonėmis – pradedant branduolinėmis ir baigiant nekarinėmis“.
Susitikimo, kuris kovą vyko Vokietijoje, metu Rusijos atstovai pareiškė, kad bet kokie bandymai Krymą grąžinti Ukrainai bus sutikti „jėga, įskaitant ir branduolinės jėgos panaudojimo galimybę“.
Jų teigimu, jeigu NATO pasiųstų ginklų į Ukrainą, toks sprendimas būtų suprastas „kaip NATO artėjimas prie Rusijos sienų“, o „Rusijos žmonės teisėtai reikalautų įtaigaus atsako“.
Rusai pridūrė, kad „tokios pačios sąlygos, kokios buvo Ukrainoje, ir paskatino Rusiją ten imtis ryžtingų veiksmų, egzistuoja visose trijose Baltijos valstybėse, kur, kaip ir minėtoje Ukrainoje, nemenkas skaičius gyventojų save laiko etniniais rusais“.
Remiantis dokumentais, Rusija svarsto galimybę imtis veiksmų Baltijos šalyse, tačiau greičiausiai tai „tebus destabilizuojantys veiksmai, kuriuos susieti su Maskva bus dar sunkiau nei vykdomus Ukrainos rytuose“.
Kaip teigiama susitikimo medžiagoje, Maskva „imsis kitų priemonių, o ne siųs karius ar sunkiąją ginkluotę“.
„Rusija tikisi po truputį į savo pusę palenkti ten gyvenančius rusus, tačiau nesuteikti NATO jokio pagrindo dislokuoti pajėgų“, – teigiama dokumentuose.
Jeigu NATO sureaguotų, Aljansas „būtų pateiktas kaip dar vienas agresorius, nusitaikęs į rusakalbių mažumas Baltijos šalyse“, o tokia situacija Jungtinėms Valstijoms būtų „dar pavojingesnė nei Ukrainoje“.
Kremlius: Rusija niekada negrasino panaudoti branduolinius ginklus gindama aneksuotą Krymą
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį paneigė Britanijos žiniasklaidos pranešimus, esą Maskva grasino panaudoti branduolines pajėgas tuo atveju, jeigu būtų mėginama grąžinti Ukrainai Rusijos aneksuotą Krymą arba būtų stiprinamos NATO pajėgos Baltijos šalyse.
„Tai besitęsiančios isterijos dėl mūsų šalies demonizacijos klasikinis pavyzdys. Faktiškai patys įaudrina padėtį informaciniame plane – netgi nesiremdami jokia konkrečia informacija – o vėliau patys bijo to, ką parašė“, – D.Peskovas sakė žurnalistams.
Jis pridūrė, kad „tokių publikacijų negalima rimtai vertinti“.
D.Peskovas pabrėžė, kad Rusija niekada negrasino panaudoti branduolinių ginklų dėl įvykių Kryme ir kad apie tai rašantys nepasivargino susipažinti su pirminiu šaltiniu – V.Putino pasisakymu neseniai valstybinės televizijos rodytame filme „Krymas. Kelias į Tėvynę“.
Didžiosios Britanijos dienraščiai „The Times“ ir „The Independent“ paskelbė straipsnius, kuriuose cituoja vieno amerikiečio pareigūno užrašus, esą padarytus per slaptą Rusijos ir JAV žvalgybos pareigūnų susitikimą. Remdamiesi tais dokumentais, leidiniai tvirtina, kad Maskva „naudoja branduolinės konfrontacijos Baltijos šalyse grėsmę, kad priverstų NATO atsitraukti nuo Rusijos sienų“.
L. Kojala: dar vienas Rusijos bandymas įbauginti
Politologas Linas Kojala „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad tai tėra Rusijos siekis įbauginti Vakarus.
Jis taip pat apgailestavo, kad toks Rusijos žaidimas veikia kai kurias Vakarų šalis:
„Į Ukrainą Europos Sąjunga ir NATO apskritai neturėtų kelti kojos, nes gali būti panaudota agresija, kuri buvo panaudota. Į Rytų Europos valstybes, tai yra mus, pirmiausia neturi būti tiek investuojama, kiek yra siūloma dabar daryti steigiant bazes ir galbūt kuriant tam tikrą precedentą Rusijoje manyti, kad tai yra militarizavimas Vakarų Europoje. Tas atgrasymas, deja, veikia, nes kai kurios šalys Vakaruose, deja, jaučiasi įbaugintos Rusijos demonstruojamos jėgos ir tos retorikos, kurioje, deja, kartais panaudojamas žodis „branduolinis ginklas“, – kalbėjo politologas.