Oficialiai Rusijos Pskovo ir Leningrado srityse vykusių Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) pratybų „Sąveika 2016“ skambėjo formaliai ir, regis, niekuo neišsiskiriančiai: operatyvinė KSSO karinė grupuotė pradeda veikti paaštrėjus konfliktinei situacijai viename iš pratybose dalyvausiančių valstybių pasienio regionų.
Konfliktą esą išprovokuoja į KSSO narės teritoriją įsiveržusi „neteisėta karinė grupuotė“ – šis išsireiškimas, nusakantis įsivaizduojamą priešininką jau tapo kone klasikiniu, mat naudojamas per beveik kiekvienas Rusijos rengiamas karines pratybas.
Ir pratybos „Sąveika-2016“ turėjo neišsiskirti iš kitų: mokymuose dalyvavo apie 6 tūkst. karių iš Rusijos Vakarų karinės apygardos dalinių, taip pat Baltarusijos, Kazachstano, Armėnijos, Tadžikijos ir Kirgizijos. Rusijos Vakarinės karinės apygardos vadas Andrejus Kartapolovas suskubo patikinti, kad pratybos „Sąveika-2016“ niekam grėsmės esą nekelia.
Vis dėlto kelios keistos detalės bei pastaruoju metu vykusių sutapimų virtinė atskleidė visiškai kitokį paveikslą, kuris turėtų priversti sunerimti NATO valstybes.
NATO karius ragino mesti ginklus
Pirmoji keistenybė, kuri buvo numatyta pratybų scenarijuje ir įgyvendinta praktiškai viename poligone. Čia į įsiveržėlių priešininkų, vadinamųjų „neteisėtų karinių formuočių“ pusę buvo nukreipti garsiakalbiai, pro kuriuos buvo transliuojamas nedviprasmiškai skambėjęs garso įrašas.
„NATO kariai! Jus apgaudinėja! Jūs nesate taikdariai! Sudėkite ginklus! Jūs kariaujate svetimoje teritorijoje. Savo klastingu puolimu jūs pažeidėte taikios šalies ramybę. Jus pasieks teisėtas šalies, kuri dar nepatyrė pralaimėjimo jokiame kare kerštas ir pyktis. Meskite ginklus, liaukitės būti savo lyderių marionetėmis“, – griaudėjo moteriškas balsas. Įdomu tai, jog pranešimas buvo kartojamas rusų, vokiečių ir anglų kalbomis.
Tai, kad priešininku pratybose kone atvirai įvardytos Aljanso šalių kariuomenės, anot Rusijos atstovo prie NATO, Aleksandro Gruško, esą nėra nieko keisto.
„Nauja NATO koncepcija yra Rusijos sulaikymas, o tai sukuria naują karinę realybę regione. Būtent todė reikia imtis priemonių, kuriomis būtų atsakoma grėsmėms, susijusioms su papildomų dalinių dislokavimo ir placdarmų kūrimo šalia Rusijos sienų“, – pareiškė Rusijos diplomatas.
Tačiau iškalbingos detalės, jog būtent NATO pajėgos laikomos agresorėmis, kurios „įsiveržė į taikios KSSO narės teritoriją“ ir veikia, kaip taikdariai, tarsi patvirtina Rusijos propagandos ne vienerius metus kartojamą teiginį, jog Aljansas ne šiaip karinėmis bazėmis bei pajėgumais supa Rusiją, bet ir nori į ją įsiveržti.
Galiausiai, neatsitiktinai pasirinktos ir raginimo pasiduoti kalbos – būtent vokiškai kalbančių ir anglakalbių valstybių daliniai Baltijos šalyse sudarys didžiąją dalį NATO pastiprinimų: Lietuvoje NATO batalionui vadovaus ir daugumą sudarys Vokietijos kariai, Latvijoje – kanadiečiai, o Estijoje – britai.
Smūgis NATO – balistinėmis raketomis
Tačiau dar labiau stebina Rusijos užmojis „duoti atkirtį“ vadinamosioms „neteisėtoms karinėms grupuotėms“ – pratybų metu gausiai naudota artilerija ir kita sunkioji ginkluotė. O pagrindiniu akcentu tapo mažojo nuotolio balistinių raketų „Iskander-M“ panaudojimas.
Rusijos Vakarinės karinės apygardos atstovas, pulkininkas Igoris Muginovas net nemėgino slėpti, kad pratybų metu iš užsimaskavusių kompleksų buvo atlikti elektroniniai, t. y. imitaciniai balistinių ir sparnuotųjų raketų šūviai.
Transporto priemonės atvyko į numatytą rajoną ir imitavo ataką, padedant teritoriją žvalgiusiems bepiločiams orlaiviams – neskelbiama, ar tai buvo balistinių raketų galvutės su konvenciniais, ar branduoliniais užtaisais.
„Iskander-M“ 500 km atstumu gali gabenti įprastą 480 kg svorio konvencinę, kasetinę arba 80 kilotonų galios branduolinę galvute. Tiesa, I. Muginovo pripažinimas, kad buvo atlikti ne tik balistinių, bet ir sparnuotųjų raketų šūviai darsyk parodė, jog Rusija toliau neketina laikytis dar Šaltojo karo laikais pasiekti susitarimo (INF sutarties) su JAV nekurti ir nebandyti iš sausumos paleidžiamų vidutinio nuotolio balistinių bei sparnuotųjų raketų.
Pastarąsias Rusija atvirai išbandė pernai bei šių metų balandį – Kapustin Jaro poligone iš komplekso „Iskander“ paleista sparnuotoji raketa, galinti naikinti taikinius, esančius už 2 tūkst. km, sunaikino taikinius.
Be to, šių metų liepos pabaigoje tas pats I. Muginovas neslėpė, kad „Iskander-M“ prieš pratybas „Sąveika 2016“ išbandyti kituose imitaciniuose šaudymuose.
Tuomet jau nemėginta slėpti, kad „smogta numanomo priešininko radiolokaciniams objektams ir vadavietėms“. Tai, jog „ į taikios KSSO narės teritoriją įsiveržusios neteisėtos karinės grupuotės“ vargu ar gali turėti tokius stacionarius objektus, kuriuos naikinti ir sukurta sistema „Iskander“, atsižvelgta nebuvo.
Vieninteliai tokio lygio objektai, esantys netoli Pskovo ir Leningrado sričių bei pasiekiami „Iskander“ raketų yra Baltijos šalyse bei Lenkijoje. Dar pernai Rusijos valstybės Dūmos ekspertų tarybos gynybos klausimais pirmininkas Borisas Usviacovas pareiškė, jog „Iskander“ esą tėra atsakas į JAV šantažą.
Anot B. Usviacovo, JAV sprendimas Europoje dislokuoti branduolines bombas B-61 Mk.12 kelia tiesioginę grėsmę Rusijai. Tiesa, jis nepaminėjo to fakto, kad Europoje JAV jau ne vieną dešimtmetį laiko minėtas bombas, o artimiausioje ateityje ketina jas tiesiog pakeisti naujesnės, Mk.12 modifikacijos bombomis. Šiuo požiūriu Rusijos balistinės raketos ne tik pažeidžia INF sutartį, bet ir yra gerokai pavojingesnės – jas galima paleisti greičiau, iš didesnio atstumo, nei bombas.
„Mes atsakysime „Iskander“ dislokavimu Kaliningrado srityje. Ir ne tik su konvencinėmis, bet ir su branduolinėmis galvutėmis“, – žadėjo ekspertas. Rusija kelis sykius per pratybas Kaliningrade jau yra dislokavusi sistemas „Iskander“, be to, pratybų „Zapad“ metu buvo imituoti branduoliniai smūgiai Varšuvai ir Baltijos šalims.