„Nutylima, kad prieš du metus ir dar pernai Baltijos oro erdvėje patruliavo keturi lėktuvai, o šiandien NATO orlaivių skaičius šiame regione padidintas iki 20, kai kada jis pasiekė ir 24. Todėl perėmimų padaugėjimas yra pirmiausia susijęs su skaičiumi lėktuvų, kuriuos NATO valstybės šiame regione dislokavo rotaciniu pagrindu“, - penktadienio vakarą Rusijos televizijai „Rossija 24“ pareiškė A.Gruško.
Taip jis paaiškino pateikiamus oficialius skaičius dėl šiemet padidėjusio Rusijos orlaivių aktyvumo Baltijos šalių oro erdvės pašonėje.
Pasak jo, NATO nuolat stengiasi parodyti Rusiją „konfliktuojančia puse“.
„Noriu pabrėžti, kad vežimas statomas priešais arklį: pavojų kelia būtent tos rotacijos, kurias šiandien vykdo NATO oro pajėgos. Ir NATO negali suprasti, kad dislokavimas dabartinių potencialų prie mūsų sienų, nuolatinės pratybos reikalauja priimti iš mūsų priimti tinkamas saugumo priemones ir dalis tų priemonių, veikiausiai, bus būtent sustiprinimas oro veiksmų, vadovaujantis tarptautine teise, šiame regione“, - pareiškė A.Gruško.
Reaguodamas į Lietuvoje penktadienį viešėjusio NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pareiškimą, jog NATO stebi pajėgų ir karinės technikos judėjimą rytų Ukrainoje, A.Gruško nurodė, jog šia retorika bandoma pateisinti Velse NATO viršūnių susitikime priimtus sprendimus dėl Baltijos šalių ir Lenkijos saugumo sustiprinimo.
Jis pareiškė, kad „anksčiau ar vėliau Vakarų Europos visuomenė susimąstys, užduos klausimus, kokie gali būti šių veiksmų rezultatai Europos saugumui“. Esą, tai yra brangiai kainuojantys veiksmai ir gali kilti klausimų „kur dingsta pinigai, kai Europa išgyvena krizę“.
Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos šią savaitę pateiktais duomenimis, dėl Rusijos karinių lėktuvų greta Baltijos šalių šiemet NATO naikintuvai buvo pakelti 112 kartų. 2010 metais skrydžių, kurie kariniais terminais vadinami „A-Scramble“, buvo keturi, 2011 metais - 37, 2012 metais - 44, 2013 metais - 47.
NATO oro policijos naikintuvai palydėti Rusijos orlaivius paprastai siunčiami tais atvejais, kai prie Baltijos oro erdvės priartėję orlaiviai skrenda be iš anksto suderinto grafiko arba su išjungtu atsakikliu.