Įsilaužimas į Lietuvos kariuomenės svetainę ir paskelbta dezinformacija apie rengimąsi Kaliningrado aneksijai – bandymas aktyvuoti pagrindinį provokacijų prieš Lietuvą šaltinį – Rusijos administruojamą Karaliaučiaus kraštą.
© RIA/Scanpix

Tokiai Seimo narės Rasos Juknevičienės nuomonei pritaria ir politologas Raimundas Lopata.

R. Juknevičienės teigimu, trečiadienio vakarą įvykdyta ataka prieš kariuomenės Jungtinio štabo puslapį verta net tik tyrimo, kas tai padarė. Jos aiškinimu, reikia paanalizuoti ir paskelbto teksto turinį. Antradienio vakarą minėtoje svetainėje patalpinta informacija, kad neva Baltijos valstybėse ir Lenkijoje vykstančių pratybų „Kardo kirtis“ tikslas yra pasirengti Kaliningrado srities aneksijai.

„Jame yra akivaizdi pastanga aktyvuoti pagrindinį provokacijų prieš Lietuvą šaltinį – Rusijos nuo Antrojo pasaulinio karo administruojamą Karaliaučiaus kraštą. Man nekelia abejonių, kad ši sritis pagal Kremliaus jau suplanuotus galimus hibridinio karo scenarijus būtų pagrindiniu provokacijų prieš Lietuvą, taigi ir NATO, šaltiniu. Konkrečių scenarijų nežinau, bet vaizduotė gali padėti įsivaizduoti“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė R. Juknevičienė.

R. Juknevičienė paaiškino, kodėl taip mano. Pasak parlamentarės, pirmas signalas buvo dar 2011 m., kai tuometinis Rusijos Generalinio štabo vadas generolas Nikolajus Makarovas paskelbė garsiąją Rusijos karinių grėsmių lentelę. Joje minimos teritorinės pretenzijos beveik pagal visą Rusijos Federacijos teritorijos perimetrą.

„Atkreipkite dėmesį į vakarinę dalį. Ten parašyta, kad karine grėsme Rusija laiko Lietuvos ir Vokietijos pretenzijas į Kaliningrado kraštą. Jokių pretenzijų nėra, tačiau jos paminėtos. Tik gerokai vėliau suvokiau, kodėl Kremlius tai daro. Todėl, kad pats planuoja provokacijas. Ši ataka – signalas“, – perspėja Seimo narė.

Jos nuomone, net ir nuoširdūs pasvarstymai dėl Karaliaučiaus statuso šiandien yra vandens pylimas ant Kremliaus malūno: jiems reikia tokių pretekstų.

Ataka prieš Kariuomenės Jungtinio štabo puslapį verta net tik tyrimo, kas tai padarė, bet reikia paanalizuoti ir...Posted by Rasa Jukneviciene on Wednesday, June 10, 2015

R. Lopata: bandoma naudotis šia korta

R. Juknevičienės įžvalgoms pritaria tarptautinių santykių ekspertas, premjero Algirdo Butkevičiaus vyriausiasis konsultantas R. Lopata.

Rusai traukia Kaliningrado kortą?
© DELFI / Tomas Vinickas

„Logiška, nes po to, kai Rusija aneksavo ir okupavo Krymą, iš tikrųjų buvo atgijusios diskusijos apie Kaliningrado priklausomybę. Buvo prisimintas laikinas Kaliningrado priklausomybės Rusijai statusas ir panašiai“, – aiškina politologas. Nors periodiškai tokių balsų pasigirsta, tačiau bent kol kas tai nėra tarptautinės politikos dienotvarkėje.

R. Lopata primena, kad nepriklausomybės pradžioje ir lietuviai kalbėdavo, ir Vokietijoje pasigirsdavo balsų, kad reikia peržiūrėti Kaliningrado priklausomybės klausimą. „Tą nesunku įvilkti į dabartinius propagandinius informacinius dalykus“, – mano pašnekovas.

R. Lopatos teigimu, matyti, kad šia korta bandoma naudotis, bandoma provokuoti, galbūt vėl trokštama diskusijos apie Kaliningrado priklausomybę. „Gali būti įvairių sumanymų“, – sakė R. Lopata.

DELFI primena, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą Kaliningrado sritis neegzistavo, tai buvo Rytų Prūsijos dalis su Kionigsbergo miestu.

Rytų frontui ritantis į Vakarus Rytprūsius užėmė Raudonoji armija. 1943 m. Jaltos konferencijoje SSRS, JAV ir Didžioji Britanija nustatė išorines Lenkijos ir SSRS sienas apytiksliai pagal Kerzono liniją. Ji dabartinę Kaliningrado sritį priskyrė sovietams, bet nebuvo priimtas joks teisinis dokumentas.

Kaliningrado klausimas kilo ir Potsdamo konferencijoje 1945 m. Sovietai siekį turėti Kaliningradą motyvavo dviem argumentais: pirma, SSRS neturėjo neužšąlančių uostų, antra, per karą sovietų pusė labai nukentėjo.

Potsdamo konferencijoje sąjungininkai iš esmės sutiko dėl sovietų reikalavimų, bet buvo nuspręsta, kad galutinai paskutinius šios teritorijos nustatymo klausimus išspręs būsima taikos konferencija.

Tačiau sovietai nieko nelaukė ir inkorporavo sritį gerokai prieš taikos konferenciją. O tuomet prasidėjo Šaltasis karas, todėl taikos sutartis nebuvo pasirašyta.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kraupi moters išpažintis: brolis pirma pardavė kiemo draugams, o toliau prievartavo pats (82)

Nuo savo praeities ji bėgo ilgai ir baisią paslaptį slėpė ir nuo mylimųjų, ir nuo vaikų,...

Laukiniai reklamos vakarai: feisbuko žvaigždėms – savos taisyklės (12)

Praėjusią savaitę nuskambėjusi istorija, kai Lietuvos bankas viešai pabarė feisbuko...

Ispaniją sudrebinę teroro išpuoliai: žudikai ketino panaudoti dujas mirtininkų liemenės buvo netikros, Ieškomasis septyniolikmetis sunkvežimio vairuotojas (528)

Ispanijos pajūrio kurorte Kambrilse penktadienį paryčiais automobiliui „Audi“ įsirėžus į...

Būsimųjų vairuotojų laukia iššūkiai: bus dar daugiau neišlaikiusiųjų iš pirmo karto (16)

Norintieji gauti vairuotojo teises tiesiog apgulė „Regitrą“. Daugelis skuba praktinį...

Lenkimo manevras, pasibaigęs tragedija: pamoka, kurią turime išmokti (40)

Ketvirtadienį Trakų rajone įvyko sukrečianti avarija, kurios metu kaktomuša susidūrus dviem...

Su Rusija siejamos programinės įrangos kelia pavojų (4)

Kai kurios svarbios valstybės įstaigos ir strateginės įmonės iki šiol naudoja nesaugią su...

Pietų pertrauka kaimiškoje trobelėje: dėl šios vietos verta ištrūkti iš Senamiesčio (4)

Jei sostinėje besisvečiuojantys turistai ar jūsų pačių draugai užsieniečiai kada paklaus, kur...

Ketinate pirkti brangakmenius? Ekspertė patarė, kaip neapsigauti (8)

Viešoje erdvėje neretai galime išgirsti ką nors įdomaus ir neįtikėtino apie deimantus – apie...

Savaitgalį per Lietuvą keliaus audra (16)

Savaitgalį sinoptikai prognozuoja škvalą ir perkūniją, škvalo metu vėjas gali siekti 15-20 m/s,...