Teisingumo ministras Remigijus Šimašius ketina diskusijoms vėl kelti nelietuviškos abėcėlės raidžių w, q ir x rašymo dokumentuose klausimą. Pasak R. Šimašiaus, su pavardžių perrašymo problemomis masiškai susiduria emigrantai ir už užsieniečių ištekančios lietuvės, kurioms tenka rinktis – vyras ar Lietuva.
Remigijus Šimašius
© DELFI / Audrius Solominas

Šiuos klausimus R. Šimašius ketvirtadienį aptarė diskusijoje su įvairių sričių specialistais.

„Daugybė Lietuvos piliečių, daugiausia pagal tautybę lietuviai, sudarę mišrias santuokas ar emigravę, įklimpsta į dideles problemas. Tarkime, lietuviška pavardė dėl kokių nors priežasčių buvo transkribuota, išversta į rusų kalbą, po to norima išsiimti lietuvišką dokumentą ir pagal keitimo problemas pavardė tampa nebe pirmąja versija, bet kažkokiu keistu trečiu variantu“, - po diskusijos žurnalistams sakė R. Šimašius.

Pasak ministro, už užsieniečių ištekančios moterys dažnai turi rinktis – meilė vyrui ar Lietuvai.

„Už užsieniečio, tarkime, dano ar anglo ištekėjusiai moteriai tenka pasirinkti, ką ji labiau myli - Lietuvą ir nori likti Lietuvos piliete, ar vyrą, ir nori paimti jo pavardę, kaip užrašyta jo dokumentuose. Iš realybės žinome, kad, deja, labai daug žmonių, nors ir būdami Lietuvos patriotais, atitolsta nuo Lietuvos ir pasirenka ne Lietuvos pilietybę“, - aiškino R. Šimašius.

Jo teigimu, tokios pat problemos kyla su vaikais. Tarkime, vaikas gimsta mišrioje santuokoje, kur vyras vokietis, o moteris lietuvė - kartais tokiose situacijoje neįmanoma pasiekti, kad vaikas gautų tėvo pavardę ir būtų Lietuvos pilietis.

„Mano pagrindinis susirūpinimas, kad Lietuvos piliečiai neturėtų būti priešpastatomi prieš pasirinkimą, ką jie myli labiau – Lietuvą ar savo artimuosius. Iš tikrųjų tai neturėtų prieštarauti vienas kitam“, - mano R. Šimašius.

Prie Smetonos rašė laikraščiuose

Pasak R. Šimašiaus, pokalbyje su specialistais vyravo mintis, kad diskusijose dėl pavardžių reikia „truputį nuleisti garo“ ir šnekėti apie labai praktines problemas. Teisingumo ministras apgailestavo, kad ir visuomenė, ir politikai nesuvokia problemos masto.

R. Šimašius atmeta prielaidas, kad raidžių q, w ir x įteisinimas pavardėse naudingas lenkų tautinei mažumui. Ministras tikina, kad problema daugiau kyla Lietuvos piliečiams, o ne lenkams, kaip bando pateikti lenkų ar lietuvių nacionalistai.

„Šių raidžių vartojimas išspręstų Lietuvos žmonių, o ypač emigrantų ir turinčių mišrias santuokas, jų vaikų labai praktines problemas. Aišku, daliai žmonių kiltų keblumų, kaip perskaityti tas raides, nes mokykloje to nemokė, o užsienio kalbomis irgi ne visi kalba. Kita vertus, prie Smetonos, prieš karą, taip būdavo rašoma laikraščiuose, ir žmonės perskaitydavo. Gal jie buvo daugiau išsilavinę, negu dabar arba labiau integravęsi į tarptautinę erdvę. Galbūt, bet aš dabar nedrįsčiau apie tai spekuliuoti“, - klausiamas asmeninės nuomonės, dėstė R. Šimašius.

Jis priminė lietuvių kalbos mokslininkų poziciją – dauguma jų aiškina, kad asmenvardžiai – ne kalbos dalykas.

DELFI primena, kad maždaug prieš pusantrų metų parlamentarai atmetė Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymą, nesutikę net grąžinti tobulinti. Seimo nariai prieš balsuodami dėl siūlymo leisti asmenvardžius dokumentuose rašyti ne vien lietuviškomis raidėmis piktinosi, kad ilgainiui gali būti pereita ir prie hieroglifų ar arabiškų rašmenų ir siūlė visai atsisakyti tokių raidžių kaip ą ar š.

Vyriausybė liko prie savo pasiūlymo w, x ir q įteisinti, tačiau iki šiol į Seimą su naujais pasiūlymais nesikreipė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (17)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (66)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (73)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1073)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (40)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (82)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (3)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...

Po įgyvendinto plėtros projekto „Mega“ tapo sunkiai atpažįstama (56)

Po metus trukusių plėtros darbų didžiausias prekybos ir laisvalaikio centras vidurio Lietuvoje „...