Seimo teisininkai suabejojo, ar bemaž dešimtmetį rengtas žydų turto kompensavimo įstatymas atitinka Konstitucijoje įtvirtintus asmenų ir tautų lygiateisiškumo bei teisėtų lūkesčių principus. Be to, įsipareigojimas sumokėti 128 mln. Lt esą gali neatitikti valstybės finansinių galimybių ir dėl to gali nukentėti kitos sritys.
Remigijus Šimašius
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)

Savo ruožtu teisingumo ministras Remigijus Šimašius atkreipė dėmesį, kad jokia kita Lietuvoje gyvenusi tautinė ar religinė bendruomenė nuo XX a. negandų nenukentėjo taip stipriai, todėl esą būtinas ir atskiras įstatymas, ir speciali praradimų kompensavimo tvarka.

Pirmadienį ministras buvo susitikęs su Pasaulinės žydų restitucijos organizacijos generaliniu direktoriumi Davidu Pelegu. Jie kalbėjosi apie dar vasarą Seimui perduotą, bet nepradėtą svarstyti Kompensacijos už žydų bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projektą.

Anot R. Šimašiaus, projektas nedžiugina nei žydų atstovų, nei Vyriausybės. Esą numatyta kompensavimo suma, laikotarpis, per kurį ji turėtų būti sumokėta, šio termino pradžia ir pabaiga nuolat bus vertinama įvairiai. Tiek Lietuvos, tiek kitų šalių žydų atstovai yra išsakę nemažai kritikos dėl įstatymo. „Vyriausybei tai irgi nėra daug džiugesio sukeliantis projektas, net numačius, kad kompensacija bus mokama pasibaigus sunkmečiui“, - DELFI sakė ministras.

Tačiau, jo teigimu, per pokalbį su D. Pelegu prieita išvada, kad tai yra realistinis ir bene vienintelis įmanomas variantas.

Įstatymo projektą Vyriausybė parlamentui perdavė dar vasarą, premjeras Andrius Kubilius vylėsi, kad Seimas teisės akto imsis rudens sesijoje, tačiau jis iki šiol nepradėtas svarstyti. R. Šimašius vis dar tikisi, kad projektas bus pateiktas Seimo posėdyje iki sesijos pabaigos.

„9 metus įstatymas buvo, nepabijosiu to žodžio, marinuojamas Vyriausybėje. Mes pasistūmėjome nemažai. Vasarį projektas, jau penktasis, tapo viešas. Galiausiai Vyriausybė vasarą apsisprendė atiduoti jį Seimui. Nepaisant, kad klausimas jautrus, jį spręsti reikia kuo greičiau. Neatmesčiau, kad Seimas imtųsi projekto rudens sesijoje ar per jos pratęsimą. Tai būtų labai sveika“, - kalbėjo ministras.

Dėl Holokausko žydų padėtis – išskirtinė

Savo išvadą dėl projekto jau pateikė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Pagal projektą, įstatymas nustato kompensacijos už Lietuvos žydų bendruomenių nekilnojamąjį turtą dydį, mokėjimo terminus, tvarką ir naudojimo paskirtį. Kompensacijos būtų mokamos ir už žydų religinių bendruomenių turtą, kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas 1939-1990 m. Pasak teisininkų, religinių bendrijų teisių į nusavintą nekilnojamąjį turtą atkūrmą jau reglamentuoja specialus įstatymas, todėl esą reikėtų tiksliau apibrėžti abiejų teisės aktų santykį.

Kaip teigiama išvadoje, nuosavybės teisių atkūrimas (dalinė restitucija) mūsų šalyje vykdoma tik Lietuvos piliečiams ir religinėms bendrijoms, neišskiriant tautybių ir konfesijų. Lietuvoje turtas esą negrąžinamas iki nacionalizacijos veikusioms visuomeninėms organizacijoms, tautinėms bendrijoms ar kitiems subjektams.

„Manytume, kad projektu nustatomas naujas teisinis reguliavimas (atskirų subjektų, kuriems kompensuojama už išlikusį nekilnojamąjį turtą, išskyrimas; 30 proc. priklausiusio ir išlikusio nekilnojamojo turto vertės dydžio kompensacijos dydis ir pan.) diskutuotinas dėl atitikimo Konstitucijoje įtvirtintiems nediskriminavimo bei asmenų ir tautų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principams“, - pažymėjo teisininkai.

Projekte nurodytas kompensacijos dydis – 128 mln. Lt, kurie būtų sumokėti iš valstybės biudžeto. Teisininkai priminė, kad Konstitucinis Teismas 2005 m. konstatavo, jog nustatydama nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdus, sąlygas ir tvarką valstybė negali prisiimti tokių finansinių įsipareigojimų, kurie būtų nepakeliami ir trukdytų vykdyti kitas funkcijas.

Be to, teisininkai sukritikavo ketinimą pinigus mokėti Vyriausybės paskirtam fondui. Esą neaišku, pagal kokius kriterijus jis būtų atrinktas, ar būtų steigiamas naujai, kokius įgaliojimus turėtų, ar būtų galutinis lėšų gavėjas, ar jas tik skirstytų.

Anot R. Šimašiaus, kai kurie teisininkų pastebėjimai yra nepagrįstai skeptiški. Esą jokia kita Lietuvos bendruomenė nebuvo taip masiškai išnaikinta, kaip žydai. Daugelio sinagogų net nėra kam grąžinti – nebeliko subjektų, kuriems jos priklausė. Tačiau šis klausimas esą aktualus išlikusioms bendruomenėms.

Įsipareigojo grąžinti du pastatus

Pagal Vyriausybės parengtą įstatymo projektą, 128 mln. Lt kompensaciją už neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų bendruomenių nekilnojamąjį turtą žadama išmokėti 2012-2023 m. Pinigais žadama grąžinti 113 mln. Lt, be to, bus perduoti du pastatai – žydų muziejus Vilniaus Pylimo gatvėje ir istorinė žydų biblioteka sostinės Žemaitijos gatvėje.

Taip siekiama atkurti istorinį teisingumą, pagerinti lietuvių ir žydų tautų santykius, išreikšti pagarbą žmogaus teisėms ir tarptautiniams įsipareigojimams, tačiau nuogąstaujama dėl laikino antisemitizmo paaštrėjimo. Kompensacija sudaro tik apie 30 proc. žydų bendruomenių turėto nekilnojamojo turto, kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nacistinio ir sovietinio totalitarinių režimų, vertės.

Birželį Vilniuje viešėjęs Amerikos žydų komiteto tarptautinių reikalų direktorius Andrew Bakeris pareiškė, kad Lietuva vienintelė iš Rytų Europos valstybių atidėlioja nacionalizuoto žydų turto grąžinimą. Pasak jo, atiduoti pažadėta „per mažai ir per vėlai".

Buvo nustatyta, kad kompensacija žydams priklausytų už 136 objektus, kurių bendrą vertė siekia 376,98 mln. Lt.

Antrojo pasaulinio karo metais naciai ir jų parankiniai nužudė daugiau kaip 90 proc. iš 220 tūkst. Lietuvoje gyvenusių žydų. Iš viso per Holokaustą buvo nužudyta apie 6 mln. žydų tautybės žmonių.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: po tikros karščio bangos vėl teks ieškotis megztinio (4)

Vasara tempo nemažina ir jau artimiausiomis dienomis vėl sulauksime tikros karščio bangos: oras...

Teroristinis išpuolis Barselonoje: aukų skaičius dramatiškai išaugo nuolat pildoma (747)

Turistų pamėgto Ramblos rajono pagrindinėje gatvėje Barselonoje, į žmonių minią įvažiavo...

Išpuolis Barselonoje: sulaikyti du įtariamieji (259)

Ispanijos saugumo tarnybos paskelbė įtariamojo, kurio vardu išnuomotas incidente panaudotas...

Liudininkas apie kraupų išpuolį Barselonoje: jis per žmonių minią lėkė visu greičiu, nė nebandė stabdyti (29)

Ketvirtadienio vakarą Barseloną sukrėtė kraupi teroro ataka – į minią žmonių įsirėžė...

Barselonos centre gyvenantis lietuvis: nejauku ir pikta, bet tenka priimti tokią realybę (42)

Apie šešerius metus Katalonijos sostinėje Barselonoje gyvenantis kaunietis Eduardas Žigunovas...

„Sūduva“ po pertraukos neatlaikė Bulgarijos čempionų spaudimo (173)

Bulgarijos čempionai parodė savo meistriškumą. Paskutinio UEFA Europos lygos atrankos varžybų...

Lietuvoje pristatyta įspūdinga aukštosios mados Indijos kolekcija (9)

Vilniuje ketvirtadienio vakarą įvyko neeilinis mados renginys. Indijos nepriklausomybės dienos...

Ekonomistai įvertino R. Karbauskio norą (208)

Ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Gitanas Nausėda neigiamai vertina „valstiečių“ lyderio...

Berniukas susirūpino benamių kačių likimu: tapo jų gelbėtoju ir superherojumi (9)

Kaskart aplankęs Kris Papiernik ir Kia Griffin, jų penkiametis sūnėnas Shon'as tenori daryti viena...

Kodėl princas Williamas negali skristi vienu lėktuvu su šeima (8)

Pasak karališkojo protokolo, karališkoji šeima neturėtų lėktuvu skraidyti kartu, tačiau...