Tuo metu šalies vadovo pareigas ėjęs R.Paksas penktadienį teigė su tuo nesutikęs ir manęs, kad šiuo pokalbiu viskas esą ir baigėsi.
Anot opozicinės partijos "Tvarka ir teisingumas" vadovo R.Pakso, M.Laurinkus tąkart minėtą klausimą esą pateikęs žodžiu konfidencialiame pokalbyje.
R.Pakso bendražygiai ne kartą yra kaltinę buvusį VSD vadovą, dabartinį ambasadorių Gruzijoje M.Laurinkų buvus vienu iš organizatorių 2003 - 2004 metais rengtos apkaltos R.Paksui.
R.Pakso apkaltos procesas - tai pirmasis Europoje apkaltos procesas, pasibaigęs prezidento R. Pakso pašalinimu iš užimamų pareigų.
Skandalas prasidėjo 2003 m. spalio 30 dieną, kuomet tuometinis VSD vadovas M.Laurinkus įteikė Generalinei prokuratūrai pažymą, kurioje teigiama, kad prezidentas yra priklausomas nuo tarptautinių nusikaltėlių ir kyla grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui.
M.Laurinkus jau yra liudijęs Seimo NSGK, atliekančiam parlamentinį tyrimą dėl galimai Lietuvoje veikusio CŽV kalėjimo.
Spalį BNS jis yra sakęs, jog dėl įtarimų Lietuvoje veikus CŽV kalėjimui prasidėjusios specialiųjų tarnybų objektų paieškos gali padaryti milžinišką žalą.
Nuo 1998 birželio iki 2004 balandžio pabaigos VSD vadovavęs M.Laurinkus tvirtino, kad tuo laikotarpiu "jokio kalėjimo nebuvo ir negalėjo būti".
"Manau, kad bus padaryta didžiulė žala - dabar bandys visur surasti infrastruktūrinius specialių tarnybų objektus, kurie vis dėlto yra valstybės paslaptis, ir padarys milžinišką žalą", - BNS spalį sakė M.Laurinkus.
Pareigūnas atsisakė ką nors pasakyti apie 20 kilometrų nuo Vilniaus Antaviliuose esantį objektą, kurį žiniasklaida įvardijo kaip galimą buvusią CŽV bazę.
"Specialių tarnybų vadovai turi įsipareigojimą, kaip ir visi kiti, kurie yra turėję leidimus dirbti su slapta informacija, ir tikrai nekomentuoja tokių dalykų. Tai nepriklauso, ar tai esamas, ar buvęs vadovas", - sakė M.Laurinkus.
Atsakymus į klausimus parlamentiniam tyrimui dėl galimai Lietuvoje veikusio CŽV kalėjimo komitetui yra pateikusi ir esama šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, ir kadenciją baigę prezidentai Algirdas Brazauskas bei Valdas Adamkus.
Taip pat komitetui jau liudijo ir dabartinis Valstybės saugumo departamento vadovas Povilas Malakauskas.
Seimo NSGK vadovas Arvydas Anušauskas po VSD direktoriaus apklausos pirmadienį pareiškė, kad būtent VSD vadovas P.Malakauskas "turėjo ir turi" daugiausia informacijos apie slaptą CŽV kalėjimą Lietuvoje, jeigu toks buvo.
NSGK planuoja kitą savaitę baigti liudytojų apklausas. Dar žadama apklausti buvusį prezidento V.Adamkaus patarėją Albiną Janušką, buvusį VSD generalinio direktoriaus pavaduotoja Darių Jurgelevičių ir kelis kitus asmenis.
Anot A.Anušausko, bus apklausti visi 2002-2005 metais įvairias pareigas ėję asmenys, kurie galėjo būti informuoti apie slapto CŽV kalėjimo įrengimą Lietuvoje, jeigu šis buvo.
Politikai taip pat apsilankė VSD mokymo bazėje Antaviliuose, kuri Lietuvos ir JAV žiniasklaidoje minima kaip galima vieta, kur esą galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas.
JAV televizijos "ABC News" interneto svetainėje skelbta, kad kalėjimas jojimo patalpose pradėjo veikti 2004 metų rugsėjo mėnesį ir veikė iki 2005 metų lapkričio. Jame, kaip teigiama, buvo kalinami ir galimai kankinti aštuoni terorizmu įtariami asmenys.
Remiantis neįvardytais šaltiniais, kurie matė patalpas, teigiama, kad CŽV jodinėjimo patalpose pastatė storą betono sieną.
"Už sienos buvo pastatytas, vieno šaltinio Lietuvoje žodžiais, "pastatas pastate", - rašo "ABC News".
Anot pranešimo, viduje buvo atskiros sekcijos kaliniams, jose buvo po dušą, lovą ir tualetą, atskiros patalpos įrengtos tardymams. Teigiama, kad šalia buvo įsikūrę ir žvalgybos pareigūnai.
Seimas yra pavedęs NSGK iki gruodžio 22 dienos nustatyti, ar Lietuvoje veikė slaptas kalėjimas, kur galėjo būti kankinami įtariamieji terorizmu. Taip pat komitetas turi išsiaiškinti, ar CŽV sulaikyti asmenys buvo pervežami ir kalinami Lietuvos teritorijoje, ar Lietuvos valstybės institucijos (politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai) svarstė klausimus, susijusius su slaptųjų sulaikymo centrų veikla šalies teritorijoje, sulaikytų asmenų pervežimu ir kalinimu Lietuvos teritorijoje.
Apie Lietuvoje neva veikusį slaptą Amerikos žvalgybos tarnybos kalėjimą dar rugpjūtį pranešė Jungtinių valstijų žiniasklaida, remdamasi buvusiais CŽV darbuotojais.
Esą Lietuvos pareigūnai leido CŽV naudotis pastatu Vilniaus apylinkėse, kuriame kalinti 8 įtariamieji terorizmu.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija bei buvę šalies vadovai paneigė informaciją, kad Lietuvoje veikė slaptas CŽV kalėjimas, bet dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė turinti "netiesioginių įtarimų".