DELFI primena, kad Seimas ketvirtadienį priėmė įstatymo pataisas, kurios draudžia po apkaltos politikams kandidatuoti į Seimą ketverius metus. R. Pakso apkaltos procesas vyko prieš aštuonerius metus.

- Kokie bus Jūsų žingsniai po Jums palankaus Seimo sprendimo?

- Džiaugiuosi, kad praėjus aštuoneriems metams teisingumas buvo atkurtas. Geriau vėliau negu niekad. Daug su manimi kalbėjusių žmonių yra pasakoję, kaip jiems teko gyvenime susidurti su panašiomis neteisybėmis ir kaip jie iki šiol neranda teisybės. Linkiu visiems tiems žmonėms pasiekti teisingumo ir nenuleisti rankų jo siekiant. Visi darome klaidų, ir aš esu jų padaręs, bet juk bręstame, tampame protingesni ir turime eiti į priekį.

Manau, bus dar bandymų Seimo sprendimą kvestionuoti: galbūt per Konstitucinį Teismą, galbūt per kitas institucijas. Tačiau žingsnis į priekį yra žengtas, ir aš esu nusiteikęs dalyvauti Seimo rinkimuose partijos „Tvarka ir teisingumas“ priešakyje.

- Sakote padaręs klaidų. Ar galite įvardyti savo didžiausias klaidas apkaltos istorijoje?

- Labai klydau įsivaizduodamas, kad Europos Sąjungos ir NATO nare tada jau beveik tapusioje Lietuvoje yra neįmanomi tokie dalykai. Pasirodo, galima šitokiais būdais kvestionuoti žmonių valią, manipuliuoti informacija, ją kryptingai dozuojant. Taigi didžiausia mano klaida buvo ta, kad tinkamai neįvertinau situacijos.

Savo ruožtu konkretūs veiksmai, aprašyti to meto žiniasklaidoje, pamažu išsitrina iš žmonių atminties. Kodėl ir už ką buvo įgyvendinta apkalta? Uždavę šį klausimą praeiviams gatvėje, aiškaus atsakymo greičiausiai nesulauksime.

- Užsiminėte apie teisingumą. Šiandien viešojoje erdvėje daug ir skandalingai kalbama ir net mitinguojama „už teisingumą“. Ar šiandienių aktualijų įaudrinti žmonės, Jūsų manymu, kovoja už tikrą teisingumą?

- Tai priklauso nuo mitingų, jų dalyvių ir organizatorių. Dauguma žmonių, ateinančių į mitingus ir reiškiančių savo nuomonę žiniasklaidoje tiki tuo, ką sako ir elgiasi nuoširdžiai. Ne visada ir ne iš karto įmanoma pastebėti manipuliacijas. Norint jas pastebėti ir pamatyti neviešinamus tikslus, paslėptas užmačias, reikia gilesnio supratimo, informacijos ir patirties.

Jei žmogui yra tekę susidurti su manipuliacijomis ir jis turi informacijos atsijojimo patirties, jam natūraliai kyla klausimas – kam visa tai naudinga? Šis klausimas kyla stebint tai, kas Lietuvoje vyksta šiandien. Kai randi atsakymą, atsiskleidžia ir įvairių tarpinių veiksmų prasmė. Patikėkite, aš matau šiandien vykdomas manipuliacijas ir atpažįstu veikėjus.

- Kas, Jūsų požiūriu, yra tie manipuliatoriai?

- Galiu papasakoti vieną istoriją. Kai ėjau prezidento pareigas, man paskambino tuometis premjeras Algirdas Brazauskas ir pasakė norįs susitikti. Susitikimo tikslas – aptarti susiklosčiusią padėtį, kai policijos generalinis komisaras (Vytautas Grigaravičius – DELFI) renka informaciją apie įvairius politikus.

A.Brazauskas skambino tuomečio vidaus reikalų ministro Juozo Bernatonio prašymu. Atvykę pas mane, premjeras ir ministras padėjo ant stalo surinktą medžiagą – ir apie patį A. Brazauską, ir apie mane, ir apie kitus politikus. Buvo aišku, kad negalima taikstytis su šitokiu tuo metu visuomenėje labai populiaraus V. Grigaravičiaus elgesiu. A. Brazauskas siūlė jį pasikviesti ir patarti jam atsistatydinti. Klausiau – o kas bus, jei jis nesutiks? Man buvo atsakyta, kad tai sunkiai įsivaizduojama, kai visi trys generalinį komisarą skiriantys pareigūnai – prezidentas, premjeras ir vidaus reikalų ministras – juo nepasitiki.

Paskambinau V. Grigaravičiui ir, kai jis atvyko, pasiūliau atsistatydinti. Jis atsakė „ne“. Reikėjo kažką daryti, nors anksčiau, kai buvau ministras pirmininkas, aš pats teikiau V. Grigaravičiaus kandidatūrą prezidentui Valdui Adamkui. Pasakiau, kad lauksiu Vyriausybės teikimo dėl policijos generalinio komisaro atstatydinimo. Tačiau Artūro Paulausko vadovaujamos Naujosios sąjungos deleguoti ministrai atsitraukė, A. Brazauskas „metė per petį“ J. Bernatonį, buvo organizuojamas V. Grigaravičiaus šalininkų mitingas, nukreiptas prieš prezidentą, kurį neva užvaldžiusi „kriminalinė sistema“.

Prisiminus šią istoriją, yra nesunku atsakyti į klausimą apie tai, kas vyksta šiandien. Dėl įvairių priežasčių neatsakysiu jums konkrečiai, kas yra dabartiniai manipuliatoriai. Bet kai lyginu aštuonerių metų senumo įvykius, apie kuriuos papasakojau, su šių dienų įvykiais, matau neabejotinų panašumų. Tada ir dabar figūravo teisėtvarkos pareigūnai, VSD pažymos, Seimo komisijos. Sukasi tie patys mechanizmai. Juos reikia stabdyti.

- Šiandien protesto mitinguose ir spaudoje aktyviai reiškiasi Jūsų buvęs bendražygis, dabar – visuomenininkas Alvydas Medalinskas. Kaip vertinate jo veiklą?

- Kai paskutinį kartą kalbėjau ta tema, buvo paskleista žinia, esą į A. Medalinską kažin kas gali kėsintis. Tada pasakiau: „Duok, Dieve, jam sveikatos“. Aš su tokiais žmonėmis nekovoju ir nekomentuoju jų pasisakymų. Tai buvo mano paskutiniai žodžiai apie galbūt ne visai teisingu keliu einantį A. Medalinską. Palinkėjau sveikatos, ir tiek.

A. Medalinskas tapo visuomeniškai aktyvus. Suaktyvėjo jis tada, kai nebuvo įtrauktas į mūsų partijos kandidatų į Europos Parlamentą sąrašą. Ir tapo aktyviu mūsų partijos priešininku. Tai daug apie jį pasako.

- Šiandien yra sukeltas vajus su šūkiais „už teisingumą“. Teisingumas yra vienas iš dviejų žodžių Jūsų vadovaujamos partijos pavadinime. Ar tai tapatūs teisingumai? Ar teisinga yra kovoti už atleistus FNTT pareigūnus?

- Kai kurie prityrę politikai yra išmokę meno permušinėti vieną skandalą kitu skandalu. Nesiimu vertinti buvusių FNTT vadovų, tačiau pirmą kartą per nepriklausomos Lietuvos istoriją matau taip išpūstą skandalą dėl dviejų atleistų pareigūnų. Nueita net iki tos ribos, ties kuria griūva Vyriausybė ir nebesprendžiamos nei energetinės, nei kitos svarbios valstybės problemos.

Beveik pusantro mėnesio vyksta kova, kurios padarinys – pasitraukęs iš posto ministras. Ir viskas. Nieko nežinome apie „Snorą“, energetikos projektus. Ką konservatoriai nuveikė per savo trejų su puse metų kadenciją? Kur rezultatai? Užtat matau kone pusantro mėnesio trunkančią konservatorių kovą, nesibaigiantį skandalą ir vieno ministro atstatydinimą. Tai – faktai.

- Kaip manote, ar dabartinė valdančioji koalicija ištvers iki eilinių Seimo rinkimų?

- Man susidaro įspūdis, kad konservatoriai aktyviai ieško progos pasitraukti ir todėl pučia šį skandalą. Norėdami užtušuoti tą aplinkybę, kad jiems nepavyko nuveikti svarbių darbų, jie, tikėtina, mėgins aiškinti, kad jiems kažkas sutrukdė, kad teko kovoti už teisingumą, kovoti su prezidente, tapti mažumos Vyriausybe, neturinčia pakankamo palaikymo Seime ir pan. Jie galėtų aiškinti tapę opozicija ir todėl nenuveikę to, ko ėmėsi.

Žinoma, tai neatrodo įtikinama: trejus su puse metų išbuvo valdžioje, o dabar staiga organizuoja mitingus „už teisingumą“, už kurį juk visą tą laiką jie ir buvo atsakingi. Prieš ką tie mitingai? Kairė ranka muša dešinę ranką? Pradėjo konfliktą su valstybės vadove, aštrina tą konfliktą... Kas šioje situacijoje yra laimėtojas? Niekas. Tik kyla trukdžių normaliam Vyriausybės ir Seimo darbui.

Jei mano prielaida yra teisinga, ir skandalas iš tikro pučiamas tam, kad atsivertų kelias trauktis į opozicija, tai galima prognozuoti, jog dabartinis politinis konfliktas bus eskaluojamas.

- O kas valdys, jei konservatoriai trauksis į opozicija? Juk niekas dabar nenori prisiimti atsakomybės.

- Iš tiesų likus vos keliems mėnesiams iki rinkimų perimti valdžios opozicijai nesinori. Nepaisant to, su socialdemokratų lyderiu Algirdu Butkevičiumi esame kalbėję apie tai, kad, jei reiks, galime formuoti Vyriausybę. Tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė, matyt, paskaičiavo ir nusprendė, kad opozicinės partijos naujos valdančiosios koalicijos nesuformuos, todėl pasakė, kad konservatoriai ir galėtų, ir turėtų toliau dirbti. Galbūt jie išties sugebės įveikti likusią kadencijos dalį, turėdami mažumos Vyriausybę.

R.Pakso apkaltos istorija

R.Paksas prezidento posto neteko 2004 metų balandį, kai Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Rolando Pakso apkaltos procesas – tai pirmasis Europoje apkaltos procesas, pasibaigęs prezidento pašalinimu iš užimamų pareigų. Skandalas prasidėjo 2003 m. spalio 30 d., kuomet tuometinis Valstybės Saugumo Departamento vadovas Mečys Laurinkus įteikė Generalinei prokuratūrai pažymą, kurioje teigiama, kad prezidentas yra priklausomas nuo tarptautinių nusikaltėlių ir kyla grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui. vėliau šis teiginys buvo atmestas Konstitucinio Teismo.

Galutiniai suformuluoti kaltinimai Rolandui Paksui dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo skambėjo taip:

1 kaltinimas. Prezidentas R. Paksas, 2003 m. balandžio 11 d. neteisėtai suteikęs Jurijui Borisovui Lietuvos Respublikos pilietybę už šio suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką. Todėl prezidentas R. Paksas šalintinas iš užimamų pareigų.

2 kaltinimas. Prezidentas R. Paksas, sąmoningai leisdamas J. Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką. Todėl prezidentas R. Paksas šalintinas iš užimamų pareigų.

3 kaltinimas. prezidentas R. Paksas, siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus, naudodamasis savo statusu duodamas nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui, pasinaudojant tarnybine padėtimi, siekti per teisėsaugos institucijas paveikti UAB "Žemaitijos keliai" vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo R. Paksui artimiems asmenims, taip pat R. Paksas, 2003 m. siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus ir naudodamasis savo statusu, darydamas įtaką UAB "Žemaitijos keliai" vadovų ir akcininkų sprendimams dėl akcijų perleidimo R. Paksui artimiems asmenims, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką. Todėl prezidentas R. Paksas šalintinas iš užimamų pareigų.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) sausį paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama iš prezidento pareigų per apkaltą pašalintam R.Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą. EŽTT pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas nuolatinis ir neatšaukiamas draudimas yra neproporcingas.

Seimas 2012 kovo 22 d. priėmė įstatymo pataisas, kurios draudžia po apkaltos politikams kandidatuoti į Seimą ketverius metus.