Tarptautinės romų dienos proga Seime surengta konferencija, kurioje pristatyta romų integracijos į visuomenę strategija. Patys romai sako, jog iki šiol rengtos strategijos neišsprendė jų problemų, jas rengiant neklausta ir nepaisyta pačių romų nuomonės.
© DELFI / Tomas Vinickas

Seimo rūmuose šiandien pirmą kartą skambėjo čigonų himnas. Tokia įžanga pradėta konferencija apie romų integracijos politiką. Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. romų, Vilniuje, daugiausiai Kirtimų tabore, gyvena apie 400–500. Beveik pusė šios etninės grupės sudaro vaikai ir jaunimas. 

Socialinių tyrimų centro mokslo darbuotoja Vita Petrušauskaitė teigia, kad nuo 2001-ųjų iki 2011-ųjų žymiai sumažėjo neraštingų romų ir nebaigusiųjų pradinio išsilavinimo. Tačiau esą per dešimtmetį situacija nesikeičia Vilniaus Kirtimų tabore.

10–19 metų amžiaus grupėje visoje Lietuvoje tik 11 proc. vaikų nėra įgiję pradinio išsilavinimo arba yra neraštingi. Tuo metu Kirtimų gyvenvietėje – 49 proc. Šis skaičius pernelyg nesikeičia per pastaruosius 10 metų. Matome, kad ši Vilniuje esanti atskirties situacija lemia ir tolimesnes galimybes įsitraukti į ugdymą“, – teigia Socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotoja V. Petrušauskaitė.

Vengia būsto problemos klausimo

Ir Lietuvoje, ir kitose šalyse opiausios – romų būstų problemos. Pasak Mykolo Romerio universiteto lektorės, tyrusios romų integraciją, iki šiol rengtose strategijose būsto problemos buvo apskritai apeinamos, ar šioje srityje nebūdavo jokių rezultatų. O prievarta iškeldinant romus, pasak teisininkų, Lietuvai grėstų pralaimėti bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme. Tokią bylą romai laimėjo 2012-aisiais prieš Bulgariją.

„Galima išskirti dvi didžiausias problemas, susijusias su būstu. Viena – netinkamos romų gyvenimo sąlygos, šiuo atveju, aišku, daugiausia dėmesio skiriant Kirtimų gyvenvietei. Antroji – ribotos galimybės pakeisti gyvenamąją vietą, pavyzdžiui, perkeliant į socialinį būstą arba įteisinant savavališkos statybos objektus“, – pastebi M. Romerio universiteto Tarptautinės ir ES teisės instituto lektorė Dovilė Gailiūtė.

Romai sako, kad jų integracijos strategijos taip ir lieka neįgyvendintos, nes jas rengiant neklausiama pačių romų nuomonės. O jų tradicijos kitokios. Pavyzdžiui, keturiolikmečiai jau gali kurti šeimas, ir jas reikia išlaikyti.

„Mes neišsirinkom vietų, kur gyventi: atvažiuojam ir gyvenam – taip buvo nuo senų laikų, taip yra ir šiandien. Mes negalime gyventi vieni – labai mylime savo artimuosius ir negalime gyventi [toli] nuo savo žmonių. Ir tai yra mūsų tradicijos“ – tikina VšĮ „Sare Roma“ vadovas Ištvanas Kvikas.

Anot jo, sugadinus šias tradicijas, romų nebeliktų, tačiau vyras priduria, kad jie nori integruotis, o vaikai nori susirasti darbus.
Už naujos romų integracijos strategijos parengimą atsakinga Kultūros ministerija. Viceministras Edvardas Trusevičius žada tartis su romais, o strategiją parengti iki metų pabaigos.

„Pačiame dokumente bus aiškiai numatyti keli pjūviai: būsto klausimo sprendimas, sveikatos apsaugos klausimai, švietimo klausimai ir įdarbinimo klausimai. Tai – keturi blokai, kurie aktualūs visai Europai“, – trumpai būsimą dokumentą apibūdina E. Trusevičius.

Romai prisiminti ir Vilniuje vykusioje Europos Sąjungos šalių parlamentų vadovų konferencijoje. Priimta deklaracija, kurioje konstatuojama, kad valstybių pareiga suteikti romams galimybę mokytis, dirbti, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, turėti būstą ir naudotis visuotinės svarbos paslaugomis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (47)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (38)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis (2)

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (35)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (96)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (97)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1137)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (56)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (89)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (5)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...