„Pasižiūrėjus teoriškai, jei įvyktų teroro aktas, jo priežasčių ieškotume ir dabartinės nacijos patologijose. Siaubingiausia tai, kad patologijos jau yra ne paskiri atvejai, o ištisas procesas“, - sakė R. Lopata, atsakydamas į skaitytojos Rūtos klausimą apie lietuvių gailestį norvegams ir abejingumą Lietuvoje įvykdytų nusikaltimų aukoms.
Masonų ložei nepriklausė?
Precedento neturinčias žudynes Norvegijoje surengusio A. Breiviko parengtame manifeste gausu nuorodų į Tamplierių ordiną, kurio simbolius vėliau perėmė masonai, tačiau R. Lopata sako net neabejojąs, kad norvegų žudikas nepriklausė tokiai ložei, tačiau norėdamas pritraukti dėmesį savo manifeste naudojo kai kuriuos masonų ir tamplierių simbolius.
„Neabejoju, kad jis nepriklausė tokiai ložei, tiesiog naudojo kai kuriuos simbolius savo manifeste, galinčius patraukti didesnį dėmesį“, - teigė R. Lopata.
Politologas atkreipia dėmesį į kompiliacinį A. Breiviko manifesto pobūdį, tačiau, pasak R. Lopatos, ypač yra įdomi manifesto prieduose esanti empirika, mat ji atskleidžia A. Breiviko pastebėtus politinius darinius kaip jam artimus ir patrauklius.
Primenama, kad kruvinais išpuoliais visą pasaulį sukrėtęs norvegas A. Breivikas savo manifeste „2083: Europos nepriklausomybės deklaracija“ nemažai dėmesio skiria Lietuvai, o nušalintojo prezidento Rolando Pakso partiją „Tvarka ir teisingumas“ skerdikas įvardija tarp dėmesio vertų Rytų Europos nacionalistinių partijų.
„Nors konkrečiu atveju Lietuvos atitikmenys tyčiojasi iš tokių sąsajų, vis dėlto būtų įdomu pasiaiškinti, kodėl jie pateko į A. Breiviko sąrašą“, - svarstė politologas.
Klausiamas, ar būtų įmanomas toks teroro aktas Lietuvoje, R. Lopata priminė, jog neseniai ir Lietuvoje bandyta imituoti teroristinį aktą, kai buvo pagrasinta, jog po „Swedbank“ pastatu Vilniuje stovi automobilis su sprogmenimis.
„Tokie ir panašūs formalumai, neatmestina, gali paskatinti realius veiksmus. Būtent todėl informacija apie A. Breiviko kontaktus Lietuvoje yra ypač „įdomi“, - sakė mokslininkas.
Svarbiausia problema – teroristinio akto priežastys
„Norvegijoje tai iš tiesų išskirtinis atvejis. Lyginant su Vakaruose atsitikusiais panašiais atvejais, galima prisiminti nebent kai 1995 m. Oklahomoje (JAV) buvo susprogdintas Federalinės institucijos pastatas, žuvo irgi nemažai žmonių. Ir aktas buvo atliktas dviejų asmenų, ne grupuotės. Kiekvienas teroristinis aktas yra sukrečiantis. Beje, šiuo psichologiniu efektu ir „remiasi" teroristinių aktų vykdytojai, siekdami patraukti dėmesį ir sukelti baimės atmosferą“, - teigė R. Lopata.
Pasak politologo, A. Breiviko paskelbtas manifestas leistų daryti išvadas apie teroro akto priežastis, tokias kaip nacionalizmas, rasinė neapykanta, antiglobalizmas, fanatizmas – jos yra priskiriamos ir kitiems panašaus pobūdžio aktams.
„Net Norvegijos analitikams šiandien sunku atsakyti į šį klausimą, visi laukia platesnės informacijos, tiek iš policijos, tiek iš teismo proceso, galų gale, žurnalistinio tyrimo. Bet versija, kurios pagrindas būtų socialpsichologija ar froidizmas, yra aktyviai diskutuojama“, - svarstė mokslininkas.
„Didžiausia problema dabar yra tiksliai ir aiškiai išsiaiškinti šio teroristinio akto priežastis“, - pridūrė R. Lopata.
Net Hamletas neišsprendė klausimo, kaip būti globalizacijoje
Dalis skaitytojų susidomėjo globalizacijos įtaka įvairių fundamentalistinių idėjų sklaidai. R. Lopata taip pat neneigia, kad globalizacija, kaip reiškinys, yra viena priežasčių tokiems judėjimams – to neslepia nei judėjimų atstovai, nei analitikai.
„Globalizacija yra prieštaringas reiškinys – sena tiesa. Tačiau klausimas, kaip jame iš tikrųjų reikia būti? Net Hamletas to klausimo neišsprendė“, - sakė politologas.
Tačiau, pasak R. Lopatos, Norvegijoje, skirtingai nei Prancūzijoje, Vokietijoje ar Didžiojoje Britanijoje, politikai akcentuoja, esą A. Breiviko atliktas aktas nepakeis Norvegijos kurso į multikultūrinę visuomenę.
„Ir susirinkusi šimta tūkstantinė minia Norvegijoje pagerbti tylos minute žuvusiųjų kartu išreiškia paramą tokiam politiniam kursui“, - reziumavo mokslininkas.
Ir Lietuvoje patologijos jau ne atskiri atvejai, o ištisas procesas
R. Lopata, be kita ko, pripažino, kad kraupūs nusikaltimai Lietuvoje taip pat yra „visai neblogas fonas teroristinėms paskatoms“. Politologo teigimu, jeigu teroro aktas įvyktų Lietuvoje, jo priežasčių ieškotume dabartinėse nacijos patologijose, kurios lemia, kad bendramokslės išmėsinėja merginą, patėvis užmuša kelerių metukų posūnį arba tėvas sutraiško savo kūdikio galvą į šaligatvį.
„Labai keistai atrodo lietuvių masinis verksmas dėl įvykių Norvegijoje. Žinoma, tai baisu, tai siaubinga, bet kai pasižiūri į Lietuvą, kas vyksta čia – kaip tai gali nejaudinti žmonių? Kai tėvas sutraiško savo vaiko (2,5 mėn.) galvutę į šaligatvį, kai patėvis užmuša kelerių metukų posūnį, kai dvi merginos išmėsinėja savo bendraamžę. Abejingumas, tyla – gal ji liudija, kad Lietuvą valdo breivikai? Žinau, kad jūs neatsakysite dėl Norvegijos – atsakymą į tą klausimą turi rasti norvegai. Jie, manau, ir išsiaiškins, kalbėsis apie tai, skirtingai nuo Lietuvos, kuri bėga nuo savo problemų“, - tokį klausimą politologui uždavė skaitytoja Rūta.
„Neanalizuosiu plačiau jūsų minėtų kraupių atvejų Lietuvoje priežasčių, tačiau neabejotinai tie atvejai yra visai neblogas fonas teroristinėms paskatoms. Pasižiūrėjus teoriškai, jei įvyktų teroro aktas, jo priežasčių ieškotume ir dabartinės nacijos patologijose. Siaubingiausia tai, kad patologijos jau yra ne paskiri atvejai, o ištisas procesas“, - sakė R. Lopata.