„Kalbant apie Lietuvą, yra tam tikrų disbalansų, kai kai kurios išmokos yra pakankamai dosnios, o kitos – labai vargingos. Čia pirmiausiai kalbu apie motinystės išmokas, kurios netgi ir po sumažinimo nuo liepos yra pakankamai dosnios, lyginant su nedarbo draudimo išmokomis, kurios yra labai menkos lyginant su kitomis šalimis tiek pagal dydį, tiek pagal mokėjimo trukmę“, – ketvirtadienį pristatydamas Socialinės gerovės instituto mokslininkų vykdomo projekto „Iššūkiai socialiniam draudimui: kartų, lyčių, ekonominių ir socialinių sluoksnių sąveika“ pirminius tyrimo rezultatus sakė profesorius.

Nuo liepos vaiką auginančiam vienam iš tėvų, pasirinkus vienerių metų vaiko priežiūros atostogas, mokama 100 proc. atlyginimo, bet ne daugiau nei nustatytos „lubos“. Pasirinkus dvejų metų vaiko priežiūros atostogas, pirmaisiais metais mokama 70 proc., o antraisiais – 40 proc. buvusio atlyginimo, bet ne daugiau nei „lubos“. Šiuo metu jos yra 4680 Lt prieš mokesčius.

Tuo metu nuo praėjusių metų sausio nustatyta, kad tapęs oficialiu bedarbiu anksčiau dirbęs žmogus gali tikėtis daugiausiai 650 Lt bedarbio pašalpos nepriklausomai nuo to, kokį atlyginimą jis gavo anksčiau ir kokius mokesčius nuo jo mokėjo. Ši išmoka ilgiausiai, priklausomai nuo stažo, gali būti mokama aštuonis mėnesius kas du mėnesius ją mažinant 20 proc. Iki praėjusių metų sausio didžiausia galima bedarbio pašalpa buvo 1049 Lt.

„Lubas“ taiko tik išmokoms

Jekaterina Navickė
Tačiau tyrimo bendraautorė Jekaterina Navickė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, kvalifikaciniai reikalavimai gauti motinystės (tėvystės) arba bedarbio pašalpą yra pakankamai griežti.

„Lietuva patenka tarp taikančių griežčiausius reikalavimus. Matyt, tai susiję su tuo, kad bandoma išvengti piktnaudžiavimo“, – teigė ji.

Pagal Lietuvos įstatymus, teisę į bedarbio pašalpą turi tas darbo netekęs žmogus, kuris per paskutinius trejus metus dirbo bent 1,5 metų. Tuo metu skaičiuojant motinystės išmokos dydį, vertinamos vienerių metų pajamos.

Be išmokų netolygumų, mokslininkai pastebi ir skirtingą požiūrį į įmokų ir išmokų „lubas“.

„Socialinio draudimo sistemoje taip pat galima pastebėti pakankamai ryškius perskirstymo požymius, pavyzdžiui, įmokų „lubos“ dažniausiai nėra taikomos, tačiau jos taikomos išmokoms“, – sakė J. Navickė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuva patenka tarp penkių Europos Sąjungos šalių, kur socialinės išmokos neindeksuojamos pagal infliaciją ir kur visos arba dauguma jų nėra apmokestinamos.

Romas Lazutka
R. Lazutka sakė, kad Lietuvai, kaip ir kitoms posovietinėms šalims, būdingos santykinai didelės įmokos nuo atlyginimo, kurias skiria darbdavys ir darbuotojas, tačiau socialinei apsaugai ir socialiniam draudimui skiriama pakankamai nedidelė bendrojo vidaus produkto.
„Tai susiklosto, matyt, dėl dviejų veiksnių: dalyvaujančių šioje sistemoje dalies skaičiuojant nuo visų gyventojų ir šešėlinės ekonomikos. Taigi darbo rinkos ypatybės lemia, kad įmokos nustatomos pakankamai didelės, o lėšų surenkama nedaug“, – aiškino R. Lazutka.

Pasitiki mažiau nei pusė

Iš tyrimo rezultatų matyti, kad apie 40 proc. žmonių pasitiki „Sodra“.
„ Jeigu žiūrėtume „Vilmorus“ skelbiamus duomenis per ilgą laikotarpį, tai yra labai aiškus ryšys tarp pasitikėjimo „Sodra“ ir jos finansinės padėties. Tai aiškiai matyti per krizes, kai pasitikėjimas krenta iki 40 proc., o ekonomikai atsigavus – iki 50-70 proc.“, – sakė profesorius.
Jo teigimu, apie trečdalis žmonių nemano, kad ateityje „Sodra“ bus pajėgi mokėti išmokas, maždaug tiek pat mano, kad ji sugebės įgyvendinti savo įsipareigojimus. Kiti nežinojo atsakymo.

Minėtas projektas bus įgyvendinamas dar dvejus metus, jį finansuoja Mokslo taryba.