Minėjimo renginių programoje Kaune ir Vilniuje numatomos įvairios diskusijos, parodos, koncertai, poezijos skaitymai, kino filmų peržiūros, konferencijos. Vilniuje Genocido aukų muziejuje gegužės 12-13 d. vyks atvirų durų dienos.
Protestuodamas prieš sovietinę okupaciją R. Kalanta susidegino 1972 m. gegužės 14 d. Kauno sode, prie Muzikinio teatro. Oficialiais duomenimis, jis mirė 1972 m. gegužės 15 d. 4 val. ryto.
R. Kalantos susideginimas sukėlė spontanišką pasipriešinimą, nesankcionuotus jaunimo protestus prieš SSRS okupaciją. Nors KGB, siekdama išvengti žmonių susibūrimo, paankstino R. Kalantos laidotuves, į jas vis tiek susirinko daug jaunimo, kuris nešė ir dėjo gėles jo žūties vietoje.
Kaune prasidėjo antisovietinis bruzdėjimas, išaugęs į atvirą pasipriešinimą. 1972 m. gegužės 18-19 d. vyko demonstracijos, kuriose dalyvavo keli tūkstančiai žmonių. Eidami Kauno gatvėmis jie skandavo: "Laisvę Lietuvai!", "Laisvę hipiams!". Mieste buvo platinami atsišaukimai "Tegyvuoja nepriklausoma Lietuva!", "Tegyvuoja Gegužės 18-oji!".
Pažymėtina, kad antisovietiniai neramumai Kaune tuo metu buvo vieni gausiausių SSRS mastu. Valdžia prieš manifestantus metė ne tik miliciją, bet ir desantininkų bei saugumiečių būrius.
2000 m. liepos 4 d. R. Kalanta po mirties apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu. 1990 m. gruodžio 27 d. buvo išleistas įsakymas jo kapą laikyti vietinės reikšmės istorijos paminklu. 2005 m. R. Kalantai suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas.