„Šią Kovo 11-ąją pasitikome su rimtų negalių mūsų teisėsaugoje, specialiosiose tarnybose paūmėjimu. Įsisenėjusi sisteminė liga nėra gydoma iš esmės, todėl jos padariniai vėl, kaip ir po VSD tyrimo 2007-aisiais, labai rimti. Ir taip menkas piliečių pasitikėjimas valstybe, jos institucijomis gali priartėti prie visiškos nevilties“, - iškilmingame posėdyje sakė ministrė.
„Dauguma žmonių nesupranta, kas vyksta. Žiniasklaidoje - vėl operatyvinės informacijos lavina, televizijose - politikai ir visuomenės veikėjai su savo tiesomis ir paslaptimis, o žmogus kitapus ekrano - su vieninteliu klausimu: kas vyksta valstybėje? Vėl sąmokslų teorijos, įžeidinėjimai nesirenkant žodžių, arogancija ir demagogija. Toks paveikslas labai liūdina. O juk visai neseniai buvo daug vilčių, kad pasimokėme, kad gyvensime kitaip, kad ūgtelėjome ir augsime toliau“, - kalbėjo Kovo 11-osios signatarė R. Juknevičienė.
Savo kalboje parlamentarė akcentavo, kad sukurti demokratiją su stipria, efektyviai ir teisingai veikiančia teisėsauga yra sunkus darbas. Lygindama Lietuvą su JAV ir Europos demokratinėmis valstybėmis ministrė sakė, kad jai sunku rasti kitą demokratinę valstybę, „kur prokuratūra ar mūsų Valstybės saugumo departamento analogai pagal institucinę sąrangą būtų valstybės valstybėje“.
„Sisteminės bėdos, kai dėl parlamentinės demokratijos gležnumo teisėjai susikūrė įstatymus sau, advokatai su prokurorais - sau, atvedė į šiandienos komplikacijas, kai visuomenė, jos rinkti atstovai atskirti nuo teisingumo vykdymo kontrolės. Turime rasti savyje valios daug ką pakeisti. Kol nebus efektyvios ir gerai apgalvotos demokratinės kontrolės, tol skandalai ir visuomenės netikėjimas teisingumu bus mūsų kasdienybė, tol pareigūnai, matydami savo kolegų likimus, svarstys, ar verta stengtis, rizikuoti, gal geriau tiesiog neišsišokti, neužkliūti“, - tęsė R.Juknevičienė.
Taip pat savo kalboje konservatorė sakė, jog į nepriklausomybę Lietuva atėjo su sovietinio palikimo bagažu, ir vertinant šalies pasiekimus per 22 laisvės metus nederėtų gyvenimo Lietuvoje lyginti su Didžiąja Britanija ar Norvegija, tapusiomis populiariausiomis lietuvių emigracijos šalimis.
„Gerai, kad norime lygiuotis į Didžiąją Britaniją ar Norvegiją, kurias daugelis tautiečių jau gerai pažįsta. Tačiau pykti ant savo Tėvynės, kad ji ir jos žmonės dar ne tokie, kaip ten - pernelyg žiauru. Jei aniems kraštams būtų tekę išgyventi tokį vertybinių pamatų sugriovimą, jei iš jų žmonių būtų buvusi atimta žemė, namai, turtas, jei tos valstybės per keletą metų būtų praradusios po trečdalį labiausiai susipratusių piliečių, jei jiems dabar reiktų viską pradėti nuo nulio, būtume, oi, kaip panašūs“, - kalbėjo R.Juknevičienė.
Anot jos, daug tiksliau Lietuvą būtų lyginti su tomis valstybėmis, kurios taip pat išgyveno sovietinę okupaciją.
„Pažiūrėkime į Rytus nuo mūsų ir pamatysime, kad esame toli kitame krante, gal bus lengviau suprasti, kodėl pasaulis Baltijos valstybes vadina sėkmės istorija“, - sakė ministrė.
Baigdama savo kalbą ji pažymėjo, jog atkūrusi Nepriklausomybę prieš dvidešimt dvejus metus Lietuva turi unikalią galimybę šį kartą savo valstybę turėti amžiams.
1990 metų kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė.