"Ši strategija bus pagrindinės krašto apsaugos sistemos veiklos gairės, norint užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą valstybės gynybai ilgalaikėje perspektyvoje", - po strategijos pasirašymo rugpjūčio 23 d. kalbėjo ministrė R. Juknevičienė.
Strategijoje apibrėžta pasirengimo valstybės gynybai samprata, kurią sudaro du svarbiausi elementai: piliečių valia, jų pasiryžimas kovoti už Tėvynės nepriklausomybę ir tam tikros karinės žinios ir praktiniai įgūdžiai ginklu ginti valstybę.
Pirmąjį elementą padeda formuoti pilietinis, patriotinis ir tautinis ugdymas, kurio tikslas - išugdyti žmonių pilietinius gebėjimus, tautinę savimonę ir patriotišką dvasią. Už tai atsakingos švietimo ir mokslo įstaigos, kurios, ugdydamos jaunimo pilietinius, tautinius ir patriotinius bruožus, kartu stiprina ir ugdo piliečių valstybės gynybos nuostatas.
Krašto apsaugos sistema yra tiesiogiai atsakinga už antrojo strategijos dėmens - savanoriškojo ir (arba) privalomo karinio rengimo - įgyvendinimą. Šie elementai - pilietinė valia ir karinis parengimas - turėtų būti traktuojami kaip vienas kitą papildantys, neatsiejami, vienas be kito neveiksmingi, todėl sudaro vientisą piliečių rengimo valstybės gynybai sistemą.
"Pilietinė valia užtikrina, kad piliečiai ne tik nevengs pasirengimo valstybės gynybai, bet ir valstybės gynybos atveju atliks pilietinę pareigą - gins Tėvynę, - sakė R. Juknevičienė. - Karinis pasirengimas padeda realizuoti pilietinę valią ir įgalina imtis ginklo valstybės gynybos atveju".
Strategijoje rašoma, kad tautinis ir patriotinis ugdymas sudaro prielaidas užtikrinti pilietinę valią ir suvokti gynybos nuo ginkluoto užpuolimo svarbą, pilietines teises ir pareigas, motyvuoja savanoriškai rengtis valstybės gynybai ir nevengti privalomosios karo tarnybos, jei tik atsirastų pagrindas tokią tarnybą organizuoti. Be karinio rengimo pilietinė valia valstybės gynyboje būtų išreiškiama tik neginkluotu pilietiniu pasipriešinimu, kuris svarbus, tačiau nepakankamas, kad agresijos atveju būtų atkurta šalies nepriklausomybė, pažeistas suverenumas ir teritorinė neliečiamybė.
Šiame dokumente numatoma, kad daugiau dėmesio valstybė turi skirti šviečiamajai veiklai, ypač vaikams ir jaunimui. Labai svarbi Lietuvos šaulių sąjungos veikla, siekiant šią visuomeninę organizaciją pasitelkti tiek pilietiniam ugdymo, tiek piliečių karinio rengimo veiklai.
Strategijoje pabrėžiama, kad labai reikšmingas yra krašto apsaugos sistemos bendradarbiavimas su švietimo ir mokslo įstaigomis, įvairiomis asociacijomis ir t .t., atsakingomis už piliečių švietimą ir ugdymą. Piliečių rengimo ginkluotai valstybės gynybai strategijoje išdėstytos ilgalaikės veiklos gairės, kurių įgyvendinimas bus detalizuotas strategijos įgyvendinimo priemonių plane.