„Šiuo metu mes neturime net 1 proc. – 0,9 proc. nuo BVP, kas daro mūsų gyvenimą itin sudėtingą. Iš esmės mes jau nebegalėsime atlikti tų funkcijų, kurios pavestos Konstitucijos ir įstatymų. (...) Kalbu apie tai, kad mes galime nebeatlikti tų funkcijų, kurios yra skirtos NATO valstybei – dalyvauti tarptautinėse misijose ir būti pasirengus ginti kraštą bent tiek, kad galėtume priimti partnerių paramą, jeigu to prireiktų“, - kalbėjo R. Juknevičienė.
Pasak R. Juknevičienės, Lietuva turi vieną mažiausių, jei ne mažiausią, kariuomenę iš visų regiono šalių, o mūsų geopolitinė padėtis ne pati geriausia.
R.Juknevičienės teigimu, jei ir toliau krašto apsauga bus per mažai finansuojama, Lietuva bus labai silpna grandis NATO struktūroje ir tikrai neturės didelės moralinės teisės reikalauti stiprios gynybos arba stiprių pažadų ginti mūsų kraštą pačiame Aljanse.
„Svarbiausia užduotis čia, mūsų krašte – bent jau pradžioje, grėsmėms atsiradus, būti pasirengus priimti NATO partnerių paramą taip, kad jie galėtų čia dislokuoti savo pajėgas. Mūsų maksimali užduotis – vieniems ginti savo kraštą tol, kol ateis NATO pajėgos, kol bus priimtas sprendimas dalyvauti vienoje ar kitoje operacijoje čia, šiame regione“, - kalbėjo krašto apsaugos ministrė.
Alkoholiui išleidžiama daugiau nei gynybai
Lietuva, kaip ir kitos NATO narės, yra įsipareigojusi gynybai siekti skirti 2 proc. nuo BVP, tačiau pagal šį rodiklį Aljanse yra viena paskutinių.
2010 metais Krašto apsaugos ministerijai (KAM) skirti asignavimai iš valstybės biudžeto siekia 850 mln. litų - tai sudaro 0,9 proc. nuo BVP. KAM norėtų, kad 2011 m. gynybai būtų skirtas bent 1 proc. BVP siekiantis finansavimas - apie 980 mln. litų. Tai - apie 130 mln. litų daugiau, nei rekomenduoja Finansų ministerija.
Pasak R. Juknevičienės, šie pinigai leistų užtikrinti tik minimalių funkcijų atlikimą ir taip tebūtų grįžtama į 2006 m. finansavimo lygį.
NATO mažiau už Lietuvą krašto apsaugą finansuoja tik 600 žmonių kariuomenę turintis Liuksemburgas. Štai Estija, pasak R. Juknevičienės, numačiusi kitąmet krašto apsaugai skirti 2 proc. BVP. Tai bus pirmoji Baltijos valstybė, įvykdžiusi pažadą skirti bent 2 proc. krašto gynybai.
KAM skaičiavimais, per metus krašto apsauga vienam gyventojui kainuoja 250 Lt. Tuo metu vienas statistinis lietuvis alkoholiui per metus esą išleidžia 260 Lt. Dėl to R. Juknevičienė stebisi susiformavusia nuomone, kad krašto apsauga – viena geriausiai finansuojamų sričių.
R. Juknevičienė priminė, kad kariai, priešingai nei kitos struktūros, net minties neturėjo eiti basi protestuoti ir to tikrai nedarys. „Tačiau tai nereiškia, kad krašto apsaugai, nes jie nekelia įtampų, reikia skirti mažiau lėšų ir skriausti“, - kalbėjo krašto apsaugos ministrė.