Į galutinius ir neskundžiamus sprendimus priimantį LVAT kreipėsi Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo tarpžinybinė komisija.
Ji skundžia dar praėjusių metų vasario 10-ąją Vilniaus apygardos administracinio teismo paskelbtą sprendimą, kuriuo buvo panaikintas jos pačios priimtas sprendimas. Juo K. D. Prunskienė buvo pripažinta slapta bendradarbiavusi su buvusios SSSR specialiosiomis tarnybomis.
Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino 2009-ųjų rugsėjo 10-osios Liustracijos komisijos nutarimą, nes ji, panaikindama K. D. Prunskienei palankų Vilniaus apygardos teismo sprendimą, visų pirma privalėjo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Tokia galimybe Liustracijos komisija nepasinaudojo.
Tuo tarpu K. D. Prunskienė teismui aiškino, kad Liustracijos komisija negalėjo jos atžvilgiu priimti teisėto ir pagrįsto nutarimo, nes jai nesuteikta teisė pakeisti Vilniaus apygardos teismo sprendimo ir priimti teismo sprendimo neatitinkantį administracinį aktą.
Nei K. D. Prunskienė, nei Liustracijos komisijos atstovai antradienio posėdyje nepasirodė, todėl apeliacine tvarka bylą nagrinėjanti LVAT teisėjų kolegija nusprendė ją nagrinėti rašytinio proceso tvarka – t.y., susipažins su bylos medžiaga ir abiejų šalių pateiktais raštiškais argumentais.
Sprendimą teismas žada skelbti vasario 25-osios rytą.
Savivaldybių tarybų rinkimai įvyks vasario 27-ąją.
KGB bendradarbės etiketės išsigynė per teismus
DELFI primena, kad 2003 m. gegužę Vilniaus apygardos teismas reabilitavo K. D. Prunskienę, kuriai prieš keliolika metų Aukščiausiojo Teismo sprendimu buvo „prisegta“ KGB bendradarbės etiketė. Šio teismo požiūriu, byloje nėra įrodymų, jog politikė sąmoningai bendradarbiavo su SSSR saugumu. Pareiškimas dėl bendradarbiavimo su KGB esą buvo sufalsifikuotas, nebuvo jokių įstaigų žinioje, gautas iš fizinių asmenų.
Šį sprendimą apeliacine tvarka siekė apskųsti Nepriklausomybės Akto signataras Balys Gajauskas, kurio vadovaujamos parlamentinės komisijos iniciatyva 1992 m. rugsėjo 14 d. Aukščiausiasis Teismas patvirtino juridinį faktą, kad K. Prunskienė sovietmečiu sąmoningai bendradarbiavo su KGB. Tačiau Apeliacinis teismas konstatavo, kad B. Gajauskas neturi teisės apskųsti minėtą sprendimą.
Prieš daugiau nei penkerius metus grupė įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių parlamentarų paragino K. D. Prunskienę imtis žingsnių, kad būtų išslaptinta ir paskelbta visa su ja susijusi Ypatingojo archyvo medžiaga bei teismo byla dėl galimo jos bendradarbiavimo su KGB. „Vadinamoji Šatrijos byla tebėra įvairių gandų visuomenėje šaltinis ir tik absoliutus viešumas gali padėti pakeisti susiklosčiusią padėtį", - pabrėžė Seimo nariai.
Netrukus K. Motieka paragino Liustracijos komisiją parodyti ryžtingumą ir siekti, kad būtų paviešintas įslaptintas minėtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas.
Savo ruožtu tuometinė Liustracijos komisijos pirmininkė Dalia Kuodytė anuomet teigė, jog ši komisija yra bejėgė atgaivinti KGB agentės „Šatrijos“ bylą. Jos teigimu, komisija nėra įgaliota skelbti jokių dokumentų, be to, jos nuomone, kalbėjimas apie šią bylą yra „pavėluotas ir politizuotas“.
K. D. Prunskienė vadovavo pirmajai po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Vyriausybei. Šias pareigas ji ėjo iki 1991 m. sausio 10 d.