Naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ gruodžio 11–19 dienomis atliktų tyrimų duomenimis, jei rinkimai į prezidentus vyktų artimiausią sekmadienį, už ekonomistą G. Nausėdą balsuotų 15,6 proc. apklaustųjų.

Antroje ir trečioje vietoje liko premjeras Saulius Skvernelis, už jį balsuotų 11,3 proc., ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, jį palaikė 10,9 proc. apklaustųjų.

Už jų lieka populiarumą išsaugojusi socialdemokratė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, ją palaikė 7,7 proc. apklaustųjų, ir parlamentaras Naglis Puteikis, už jį balsuotų 5,5 proc. respondentų.

Dar žemiau reitingų lentelėje yra trejetas asmenybių, dėl kurių paprastai viešojoje erdvėje spekuliuojama svarstant, kas galėtų būti konservatorių palaikomu kandidatu prezidento rinkimuose. Už buvusią finansų ministrę, parlamentarę Ingridą Šimonytę balsuotų 5,3 proc., o už dabar į akademinę karjerą pasukusį buvusį Europos Sąjungos ambasadorių Maskvoje Vygaudą Ušacką ir parlamentarą Žygimantą Pavilionį – po 4 proc. respondentų.

Buvusį premjerą, „socdarbietį“ Algirdą Butkevičių palaikytų 3,5 proc., o valstiečių ir žaliųjų lyderį Ramūną Karbauskį – 3,4 proc. apklaustųjų.

Už europarlamentarą Antaną Guogą balsuotų 2,9 proc., už Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentą Robertą Dargį – 2 proc., už Vilniaus miesto merą, liberalą Remigijų Šimašių, – 1,1 proc., o už europarlamentarus, buvusį Darbo partijos pirmininką Valentiną Mazuronį ir liberalą Petrą Auštrevičių, – po 1 proc. apklaustųjų.

Nežinojo, už ką balsuoti, 10,3 proc., o buvo linkę nebalsuoti 10,5 proc. apklaustųjų.

S. Skverneliui koją kiša aplinka

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorė mokslui ir studijoms, politologė prof. Jūratė Novagrockienė atkreipė dėmesį, kad ir kiti sociologinės apklausos duomenys, kurie yra susiję su S. Skverneliu, nėra jam labai palankūs.

Gruodžio mėnesio „Spinter tyrimų“ duomenys rodo, kad 2,7 proc. punkto (paklaida – 3,1 proc.) sumažėjo manančiųjų, kad S. Skvernelis būtų tinkamiausias užimti premjero postą. Lapkritį taip manė 19,2 proc., o gruodį – 16,5 proc. apklaustųjų.

4,5 proc. punkto smuko jį į ministro pirmininko postą delegavusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos reitingas. Lapkritį šią partiją palaikė 19,4 proc., o gruodį – 14,9 proc. respondentų.

„Tai labai susiję dalykai, nes G. Nausėda yra nepriklausomas, o S. Skvernelis, kad kaip ten būtų, bus siejamas tiek su Vyriausybe, tiek su valstiečių ir žaliųjų dauguma parlamente. Krentant kitiems rodikliams, kris ir S. Skvernelio reitingas“, – sakė J. Novagrockienė.

Pasak politologės, prie to prisideda ir viešumoje iškilusios diskusijos dėl su valstiečių ir žaliųjų lyderiu R. Karbauskiu siejamo verslo, žemių, reikalų, susijusių su trąšomis.

„Tai, nori ar nenori, verčia manyti, kad su tais, kurie ten dirba, irgi kažkas negerai“, – sakė J. Novagrockienė.

G. Nausėda panašus į D. Grybauskaitę

Pasak politologės, G. Nausėda yra panašus į pareigas einančią prezidentę Dalią Grybauskaitę, ji visuomenėje gerai vertinama.

„Prezidentė suranda balansą tarp kartais nesveiko proto, kai, būna, priima sprendimus parlamentas arba vieni ar kiti ministrai. Ji labai tvarkingai pakomentuoja daugelį dalykų, tad natūralu, kad jos reitingas ir laikysis. Juo labiau kad anksčiau D. Grybauskaitės tonas buvo aštresnis, dabar jis švelnesnis, bet labai dalykiškas“, – sakė J. Novagrockienė.

Politologės teigimu, tuo šalies vadovė ir G. Nausėda yra panašūs, nes jis irgi kalba dalykiškai, profesionaliai, neturėdamas radikalių nuostatų.

„Aš manau, kad tas labai patraukia, nes kuo karščiau politinės partijos ar jų lyderiai pradeda diskutuoti, tuo visuomenei jie mažiau patinka“, – sakė J. Novagrockienė.

Politologė taip pat atkreipė dėmesį, kad, kalbant apie gruodžio mėnesio politinių partijų vertinimo reitingus, išaugo dalis respondentų, kurie nežino, už ką balsuoti, arba nebalsuotų Seimo rinkimuose. Lapkritį tokių respondentų buvo 25,8 proc., o gruodį – 29,3 procento.

„Šitas rodiklis yra pakankamai svarbus, nes, jei didėja nebalsuojančiųjų dalis, tai rodo, kad nėra už ką balsuoti. Mes prezidento kandidatūrų požiūriu to negalime palyginti, bet partijų požiūriu galime sakyti, kad yra nusivylimo visomis partijomis tendencija. Ji visada Lietuvoje buvo ryški, bet dabar dar labiau ryškėja“, – sakė J. Novagrockienė.

Pasak politologės, G. Nausėda, kaip galimas kandidatas, yra patrauklus tuo, kad jis neutralus, ko nori tiek politinės partijos, tiek visuomenė.

„G. Nausėda šitą visuomenės norą labiausiai atitinka, nes visuomenei jau nuo ankstesnių laikų labai nepatinka rietenos tarp politinių partijų arba jų viduje“, – sakė J. Novagrockienė.

Gali būti universaliai patrauklus

Politologė išsklaidė mitą, kad G. Nausėda gali būti patrauklus tik labiau išsilavinusiems didmiesčių gyventojams.

„Aš manau, kad jis savo nuosaikiu, ramiu kalbėjimu, dalykų išmanymu gali būti patrauklus visiems. Yra intelektualų, kurie labai sudėtingai kalba, pavyzdžiui, aš manau, kad Vytautas Landsbergis nukentėdavo dėl to, kad ne visi suprasdavo, kai jis kalbėdavo. O G. Nausėda, manau, gana suprantamai kalba, ir jis gali patraukti ir provincijos žmones“, – sakė J. Novagrockienė.

Politologė nemano, kad G. Nausėdai galėtų sukliudyti tai, kad jis yra stambaus verslo atstovas, dirba SEB banko prezidento patarėju.

„Aišku, tai yra banko analitikas, bet jis siejamas pirmiausia ne su verslu, o su žinių turėjimu, profesionalumu, ekspertize. Greičiau jau V. Matijošaitis būtų siejamas su verslu, ir tai jis yra gana aukštai, nes susirinko reitingus dėl to, kad visai neblogai Kaune tvarkosi“, – sakė J. Novagrockienė.

Pasak politologės, kai žmonės sprendžia, kam atiduoti savo balsą prezidento rinkimuose, jie daugiausia galvoja apie socialinius klausimus.

„Jie nekelia kažkokių globalių, saugumo, valstybinių klausimų, jiems labiau svarbus orumas, socialinis statusas, socialinis saugumas. Prezidentas lyg ir privalėtų kalbėti apie užsienio politiką, bet, jeigu žiūrėtume į šiek tiek mažiau išsilavinusius žmones, tai jiems užsienio politika neįdomu, jiems įdomu, kas čia bus su jų aplinka, saugumu, socialine, ekonomine būsena“, – sakė J. Novagrockienė.

G. Nausėda – nebe naujokas

Viešųjų ryšių specialistas, ryšių su visuomene agentūros „Fabula Hill + Knowlton Strategies“ valdybos pirmininkas Mykolas Katkus priminė, kad G. Nausėda nėra naujas galimų politinių procesų potencialus dalyvis.

„Galime prisiminti, kad 2004 m. jis buvo oficialus Valdo Adamkaus štabo vyriausiasis patarėjas. Jis netgi būdamas V. Adamkaus komandos pirmininku yra dalyvavęs debatuose. V. Adamkus sakė, kad antroje kadencijoje remsis G. Nausėda“, – sakė M. Katkus.

Pasak viešųjų ryšių specialisto, nuo to laiko G. Nausėda nebėra tik ekonomistas.

„Daug metų atliekamuose „Baltijos tyrimuose“, kuriuose žmonės patys turi įsirašyti žmogų, kurį palankiai vertina, G. Nausėda visą laiką šmėkščioja. Paskutinius kelerius metus labai retai būdavo, kad jis tuose tyrimuose neturėtų didesnio nei 50 proc. teigiamų vertinimų rodiklio“, – sakė M. Katkus.

Viešųjų ryšių specialistas konstatavo, kad žmonės G. Nausėdą visą laiką atsiminė ir matė.

„Norėčiau dar priminti, kad ir 2008 metais, prieš 2009 metų prezidento rinkimus, taip pat buvo kilęs nemažas šurmulys dėl G. Nausėdos. Bet tuo metu D. Grybauskaitės reitingai buvo tokie, kad p. Nausėdai tikrai nebuvo tinkamas laikotarpis“, – sakė M. Katkus.

Pasak viešųjų ryšių specialisto, dabar žmonės šiek tiek kitaip renkasi prezidentus, negu, pavyzdžiui, politikus, už kuriuos balsuoja per Seimo rinkimus.

„Prezidentui yra priskiriamas tam tikras savybių rinkinys, kurio žmonės nori. Prezidentas, žmonių nuomone, turi mokėti užsienio kalbų, turi būti stiprus ir valingas, bet kartu ir žmogiškas“, – kalbėjo M. Katkus.

Pasak viešųjų ryšių specialisto, žmonės mato G. Nausėdą kaip vieną iš potencialių kandidatų, nors jis ir nėra deklaravęs savo intencijos dalyvauti prezidento rinkimuose.

„Nors tas 15,6 proc. reitingas nėra didelis, bet, turint mintyje, kad šis žmogus dar niekaip nėra paskelbęs noro dalyvauti rinkimuose, akivaizdu, kad tai yra labai didelis pasitikėjimo kreditas. Ir akivaizdu, kad tiek konkurentai, tiek jis pats savo šansus jau po šitos apklausos turėtų pradėti vertinti gerokai rimčiau“, – sakė M. Katkus.

Valstiečių medaus mėnuo baigiasi

Žiūrėdamas į gruodžio mėnesio „Spinter tyrimų“ duomenis viešųjų ryšių specialistas apibendrino, kad medaus mėnuo su valstiečiais ir žaliaisiais ir jų atvestais politikais po truputėlį baigiasi.

„Tas matyti ir iš valstiečių reitingo. Tai nebėra tie 29 proc. reitingai, kurie buvo iš karto po rinkimų, kai atrodė, kad Lietuva perima lenkišką modelį. Tai yra normalūs, su sunkumais susiduriančios Seimo daugumos reitingai. Socialdemokratai savo valdymo metu išlaikė gerokai geresnius reitingus, ir netgi iki pat galo, tik rinkimuose gavo šiek tiek mažiau“, – sakė M. Katkus.

Pasak viešųjų ryšių specialisto, tai rodo, kad žmonės, artėjant naujam rinkimų ciklui, o paprastai likus metams iki rinkimų, pradeda dairytis naujų kandidatų, ieškoti naujų veikėjų.

„N. Puteikio atsiradimas tarp lyderių, matyt, patraukia vieną dalį rinkėjų. Akivaizdu, kad protesto elektorato, kuris paprastai „protestuoja“ maždaug metus, kai išrenka jo mėgstamą valdžią, o paskui vėl pradeda ieškoti naujų veikėjų, akys krypsta į N. Puteikį“, – sakė M. Katkus.

Viešųjų ryšių specialistas pastebėjo, kad politinio spektro centre labai trūksta charizmatiškos asmenybės ir stipraus lyderio.

„Nei p. Gentvilas, nei p. Guoga, nei p. Šimašius nebėra tie lyderiai, į kuriuos žiūri miesto, jaunesni gyventojai. Konservatoriai irgi negali visų tų žmonių pritraukti, ir čia, matyt, yra bandymas ieškoti kokio nors kito varianto, kas galėtų būti tas žmogus, kuris galėtų reikšti jų nuomones“, – sakė M. Katkus.

Ekspertas atkreipė dėmesį, kad liberalusis elektoratas išgyvena ne lengviausią laiką, nes jis iš esmės neturi charizmatiškų politikų, kurie atstovautų jų interesams.

„O politinė partija, kuri tai darė ir, prisiminkime, netgi buvo labai populiari anksčiau, dabar jiems nebeatstovauja. Galbūt dalis tų rinkėjų pasirinko konservatorius, bet tai vėlgi yra „santuoka“ iš išskaičiavimo. Ir štai – p. Nausėda: jaunas, gražus, protingas, įžymus, tam tikra prasme patikimas“, – sakė M. Katkus.

Lieka daug neaiškumų

Tačiau viešųjų ryšių specialistas siūlė neskubėti su apibendrinimais, nes neatmestina, kad G. Nausėda gali nekandidatuoti į prezidentus. Jis kol kas nėra išreiškęs aiškaus noro, kad tikrai tai darys.

„Kandidatavimas yra labai šlykštus procesas, kurio metu ištraukiamos visos buvusios ar nebuvusios nuodėmės. Žmogus gali pats kažką pasakyti netinkamai, ir žmonės pradeda tai valkioti. Atsiranda visokių su interesų konfliktais susijusių klausimų“, – sakė M. Katkus.

Pasak viešųjų ryšių specialisto, visuomeninis kapitalas nebūtinai sklandžiai transformuojasi į politinį kapitalą.

„Jeigu žmonės vertina kaip fainą žmogų, gerą ekspertą, įdomų politiką ir pilietį, tai toli gražu dar nereiškia, kad tie patys reitingai, populiarumas bus ir kalbant apie kitus dalykus“, – sakė M. Katkus.

Ekspertui įstrigo G. Nausėdos buvimas kartu su V. Adamkumi. Jis spėtų, kad ekonomistas yra matomas, kaip „tos tradicijos atstovas“, žmogus, kuris yra nekonfliktiškas, malonus, šiltas ir gerai atrodantis.

Grįžimas į ramybės laikotarpį

Viešųjų ryšių specialistas sakė, kad dar labai anksti prognozuoti, kokia tema dominuos per šiuos prezidento rinkimus, tačiau jis spėtų, kad šie rinkimai bus už europietišką normalumą.

„Pastaruoju metu daugeliu atžvilgių tampame šiek tiek ekstremali valstybė, tampame pirmi tai vienoje, tai kitoje vietoje. Kai viskas vyksta ramiai, žmonės paprastai ieško ko nors griežto ir aštresnio. Kai viskas labai permaininga, vyksta kovos, tai natūralu, kad tie dalykai pradeda po truputį varginti, ir tada norisi ko nors ramaus, kas tuose dalykuose nedalyvauja“, – sakė M. Katkus.

Tačiau, pasak viešųjų ryšių specialisto, egzistuoja ir kita kryptis, kur turi šansų N. Puteikis, kurią atspindi raginimas „kažką darom, nes Lietuvai tuoj bus blogai“. Žmones jaudina emigracijos, pajamų nelygybės temos, ir norisi „kažką daryti“.

„Prezidento rinkimuose pagrindinė tema išsigrynina tik antrame ture. Paprastai kiekvienas kandidatas bando ieškoti tos temos, kuri jam būtų reikalinga. Prezidentės D. Grybauskaitės tema buvo tokia: „Aš prižiūrėsiu, kad jie per daug nevogtų.“ Pažiūrėsime, kokia tema bus per šiuos rinkimus, ji paprastai išsikristalizuoja tam tikrame nuomonių lauke“, – sakė M. Katkus.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2017 metų gruodžio 11–19 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.