agentūros BNS ir bendrovės RAIT vykdytoje balsavusių rinkėjų apklausoje Darbo partija surinko 19,8 proc. balsų. Antri likę socialdemokratai sulaukė 17,8 proc. rinkėjų paramos, trečioje vietoje liko Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai su 16,7 proc. balsų.

Į šešetuką taip pat pateko Liberalų sąjūdis ir Drąsos kelias su 8,5 proc. balsų bei "Tvarka ir teisingumas", kuris sulaukė 8,4 proc. paramos.

Ties 5 proc. slenksčiu balansuoja Lietuvos lenkų rinkimų akcija bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurie apklausoje surinko atitinkamai 4,8 ir 4,7 proc. balsų, rodo apklausos rezultatai.

Vilniečiai ir kauniečiai balsavo už konservatorius, šiauliečiai - už socialdemokratus, panevėžiečiai - už "darbiečius"

Daugiausia vilniečių ir kauniečių balsavo už konservatorius, klaipėdiečių ir panevėžiečių - už "darbiečius", šiauliečių - už socialdemokratus, rodo rinkėjų apklausa.

Naujienų agentūros BNS ir bendrovės RAIT vykdytoje balsavusių rinkėjų apklausoje daugiausia rinkėjų simpatijų pelniusi Darbo partija populiariausia buvo Panevėžyje. Už ją balsavo 23,7 proc. apklaustų rinkėjų. 21,5 proc. apklaustųjų už "darbiečius" balsavo Klaipėdoje.

Beje, "darbiečius" labiau remia vyrai (22,8 proc.) nei moterys (17,3 proc.).

Socialdemokratų partija daugiausia - 33,1 proc. - rėmėjų turi Šiauliuose, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai - Vilniuje (26 proc.) ir Kaune (26 proc.). Dauguma šios partijos, kaip ir socialdemokratų, rėmėjų - garbaus amžiaus žmonės.

Liberalų sąjūdis panašiai tiek pat balsų gavo ir Vilniuje (15,6 proc.), ir Klaipėdoje (16,7 proc.). Be to, dauguma šios partijos rėmėjų - miestiečiai.

Už Drąsos kelio partiją daugiausia balsavo Kaune (15,7 proc.) ir Šiauliuose (14,5 proc.). Šių metų sausio mėnesį įsikūrusi politinė jėga daugiau simpatikų turi tarp moterų (9,9 proc.) nei tarp vyrų (6,9 proc.).

"Tvarka ir teisingumas" populiariausia Panevėžyje (12,9 proc.) ir Šiauliuose (10,3 proc.).

Pagal apklausą, Lietuvos lenkų rinkimų akcija lieka Vilniaus partija. Čia ji surinko 10,7 proc. balsų.

Atsisakė nurodyti, už ką balsavo - 47 proc. rinkėjų.

Duomenys gali skirtis nuo realių rezultatų

Apklausos duomenys gali šiek tiek skirtis nuo realių rinkimų rezultatų dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo apklausos vykdytojų, komentuodama rinkėjų apklausos "exit poll" rezultatus BNS sakė apklausą vykdžiusios bendrovės RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė.

Pasak jos, pirma priežastis, daranti įtaką apklausos rezultatams, yra iš anksto balsavę rinkėjai, kurie nepatenka į apklausos duomenis.

"Praėjusiuose Seimo rinkimuose išš anksto balsavo 106900 rinkėjų, per šiuos rinkimus – 141300 rinkėjų. Iš anksto balsavusiųjų balsai pasiskirsto neproporcingai. Pavyzdžiui, 2008 metais Tėvynės Sąjungai iš anksto balsavę rinkėjai, pridėjo 2,1 proc. balsų, o, tarkim, Darbo partijai – 0,9 procento. Didesnis iš anksto balsavusiųjų skaičius šiemet gali pakoreguoti apklausos duomenis", - teigė I.Nausėdienė.

"Antra priežastis, galinti daryti įtaką "exit poll" rezultatams, yra naujų partijų atsiradimas. Ne pirmus metus stebime tendenciją, kai rinkėjai nenoriai prisipažįsta balsavę už naujai atsiradusias partijas. Pavyzdžiui, 2008 metų Seimo rinkimuose dalis gyventojų neprisipažino balsavę už Tautos prisikėlimo partiją, todėl RAIT apklausos duomenys parodė mažesnį skaičių balsavusiųjų už šią partiją, lyginant su realiais rinkimų duomenimis. Apklausos duomenimis už Tautos prisikėlimo partiją balsavo 11 proc., o iš tiesų šią partiją parėmė 15 proc. rinkėjų", - pažymėjo RAIT valdybos pirmininkė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, jog kaip ir per ankstesnes RAIT vykdytas rinkėjų apklausas gana didelė dalis rinkėjų atsisako dalyvauti apklausoje. 2008 metų atsisakiusiųjų nurodyti, už ką jie balsavo, buvo 46 proc., šiemet - 47 proc. I.Nausėdienės teigimu, tai taip pat gali turėti įtakos galutiniams apklausos rezultatams.

"Paminėtos priežastys gali turėti įtakos realių rinkimų rezultatų ir "exit poll" rezultatų skirtumui, tačiau šie skirtumai neturėtų labai viršyti numatytos paklaidos, tad partijų eiliškumas neturėtų skirtis", – sakė I.Nausėdienė.

Rinkėjų apklausas bendrovė RAIT atliko per 2004 ir 2008 metų Seimo rinkimus bei 2009 metų Prezidento rinkimus. Apklausų duomenys 1,5 proc., tai yra paklaidos tikslumu, iš esmės atspindėjo tikruosius rinkimų rezultatus.

V.Uspaskichas: realiausia - Darbo partijos, socialdemokratų ir "tvarkiečių" koalicija

Darbo partijos rinkimų štabas
Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas sekmadienio vakarą pareiškė, kad po Seimo rinkimų valdančiąją koaliciją turėtų sudaryti "darbiečiai", socialdemokratai bei partija "Tvarka ir teisingumas".

Tai partijos vadovas sakė komentuodamas rinkėjų apklausos rezultatus, kurie parodė, kad Darbo partija surinko daugiausia balsų. Antroje vietoje likusių socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius taip pat sakė, kad tokia koalicija būtų reali, ir užsiminė, kad dėl prezidentės pozicijos premjero postas gali atitekti socialdemokratams.

"Lyderio aiškaus nėra. Yra galimybė ir tikimybė, kad bus mažiausiai iš trijų partijų sudaryta dauguma. Prognozuoju, kad greičiausiai tai bus socialdemokratai, Darbo partija ir "tvarkiečiai", - BNS sakė V.Uspaskichas, komentuodamas rinkėjų apklausos rezultatus.

Paklaustas, ar Darbo partija pretenduos užimti ministro pirmininko postą, V.Uspaskichas teigė, kad prieš tai dar reikia sulaukti galutinių rezultatų, įskaitant antrąjį turą, kuriame socialdemokratai gali sustiprinti savo pozicijas. "Apie premjerą dar anksti kalbėti, sulauksime antro turo, antrame ture socdemai dažniausiai neblogai pasirodo", - kalbėjo V.Uspaskichas.

"Darbiečių" vedlys skeptiškai įvertino jo ir konservatorių koalicijos galimybę. "Pagal jų programą matosi, kad nelabai išeis, nes jie savo programoje pasakė, kad jie nekurs generuojančios ekonomikos, galbūt didins dar mokesčius. Tai bus merdinti ekonomika. Jie eina lengviausiu keliu šiek tiek mažiau išlaidauti, laukti kol pagerės situacija", - apie bendradarbiavimą su konservatoriais sakė V.Uspaskichas.

Komentuodamas apie savo vaidmenį būsimame Seime V. Uspaskichas kalbėjo: „Aš būčiau geriausias premjeras, bet čia priklausys nuo prezidentės.[...] Matau, kad konservatoriai pagal programą eina tuo pačiu keliu kaip ir šią kadenciją – tiesiog laukti, kada pagerės situacija Europoje, ir tuomet gal pagerės gyvenimas pas mus. Mūsų programa kitokia – mes norime kurti generuojančią ekonomiką, patys kurti, daryti, gaminti. Tam reikia sukurti sąlygas“.

N.Venckienė teigia, kad rinkimuose tikėjosi didesnio nei 8,5 proc. rinkėjų palankumo

Drąsos kelias partijos sąrašo lyderė Neringa Venckienė teigia, jog tikėjosi, kad jos suburta nauja politinė jėga Seimo rinkimuose surinks daugiau nei 8,5 proc. balsų.

Tokią poziciją buvusi Kauno apygardos teismo teisėja išsakė, komentuodama BNS ir bendrovės RAIT vykdytos balsavusių rinkėjų apklausos rezultatus.

"Jei tie rezultatai yra galutiniai, tai aš tikėjausi, kad mūsų partija gaus daugiau", - BNS sakė N.Venckienė.

Politikės karjerą pradedanti moteris pabrėžė, kad ją nustebino valdančiųjų konservatorių pasirodymas. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, apklausos duomenimis, surinko 16,7 proc. balsų.

"Mane labai nustebino, kad Tėvynės sąjunga tiek daug gavo. Aš maniau, kad po jų buvimo šioje kadencijoje už juos iš esmės niekas nebalsuos", - teigė N.Venckienė.

Ji kol kas nenorėjo svarstyti, su kuo jos atstovaujama partija galėtų dirbti naujajame Seime.

"Aš viena tikrai nenoriu spręsti. Mums visiems reikia pasitarti", - kalbėjo N.Venckienė.

Kaip rodo apklausos rezultatai, per Seimo rinkimų pirmąjį turą sekmadienį Darbo partija surinko 19,8 proc. balsų, antri likę socialdemokratai sulaukė 17,8 proc. rinkėjų paramos. Pagal apklausą, Drąsos kelio partija ir Liberalų sąjūdis turėtų gauti po 8,5 proc. balsų.

E.Masiulis: tikėjomės iki 8 proc. balsų

Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis „Lietuvos ryto“ televizijos eteryje teigė, jog apklausos rezultatai viršijo lūkesčius.

„Aišku, ši apklausa jau yra tam tikras atskaitos taškas. (...) Įvertinus sąlygas, kuriomis mes ėjome į šiuos rinkimus, (...) galima šitą rezultatą vertinti tikrai pozityviai“, - kalbėjo E. Masiulis. Liberalų lyderis pridūrė, kad toks rezultatas yra tikrai geras, atsižvelgiant į tai, kad jo partija buvo nepopuliarius sprendimus dariusioje Vyriausybėje, o sykiu vyko „brolžudiškas karas“ tarp liberalų ir kitų dviejų liberalios pakraipos partijų – Liberalų ir centro sąjungos bei Artūro Zuoko „Taip“.

Jis teigė laukęs, kad liberalai surinks daugiau nei 5 proc. balsų. „Aš asmeniškai galvojau, kad tarp 7 ir 8 proc. būtų tikrai geras rezultatas Liberalų sąjūdžiui“, - sakė politikas.

Jo nuomone, „Drąsos kelias“ galbūt gaus daugiau balsų, mat nemaža dalis nenorėjusiųjų atskleisti savo pasirinkimo (tokių buvo beveik pusė respondentų) galbūt balsavo būtent už šią partiją.

Paklaustas, kokias mato galimybes liberalams kartu su TS-LKD būti valdžioje po rinkimų, E. Masiulis klausimą pavadino ankstyvu ir paragino luktelėti antrojo turo rezultatų. Jo nuomone, konservatoriai, liberalai ir socdemai vienmandatėse gali pasiekti daugiau. Liberalai tikisi antrajame ture varžytis dėl „iki dešimties“ Seimo nario kėdžių vienmandatėse.

E. Masiulis teigė, jog V. Uspaskichas ir Darbo partija „be jokios abejonės“ bus vienas svarbiausių žaidėjų formuojant naują daugumą. „Buvimą arbe nebuvimą valdančiojoje daugumoje mes vertinsime pagal tai, kiek mūsų programinių nuostatų pateks į būsimos vyriausybės programą“, - reziumavo Liberalų sąjūdžio lyderis.

Liberalų sąjūdžiui prieš ketverius metus rinkėjų apklausa žadėjo prastesnius rezultatus. Tuomet abejota, ar ši partija apskritai perkops 5 proc. barjerą. Vis dėlto galutiniai rezultatai liberalus į Seimą atvedė.

A.Valinsko šoumenai 2008 m. gavo daugiau balsų, nei žadėjo apklausa

Kaip šiemet „Drąsos kelias“, taip prieš ketverius metus didžiausia mįsle rinkimuose buvo Arūnas Valinskas ir jo vadovaujama jau nebeegzistuojanti Tautos prisikėlimo partija (TPP).

Prieš ketverius metus rinkimų dieną atlikta rinkėjų apklausa prognozavo, kad TPP surinks 11,2 proc. balsų: mažiau nei TS-LKD (21,02 proc.), „tvarkiečiai“ (13,94 proc.) ir LSDP (13,21 proc.). Vis dėlto realūs rinkimų rezultatai TPP kilstelėjo į antrąją vietą.

Oficialiais rinkimų duomenimis, prieš ketverius metus TS-LKD daugiamandatėje gavo 19,72 proc. balsų, TPP – 15,09 proc. „Tvarkiečiai“ rikiavosi treti (12,68 proc.), socdemai – ketvirti (11,72 proc.).

Darbo partijai prieš ketverius metus rinkėjų apklausa žadėjo 10,81 proc. balsų. Realus rezultatas – 8,99 proc.

Liberalų sąjūdžiui ir liberalcentristams tuomet apklausa žadėjo nepatekimą į Seimą, nesurinkus 5 proc. balsų. Tačiau abi liberalios partijos į parlamentą pateko.

A.Ramonaitė: „darbiečiai“ išties gali pirmauti pagal sąrašus, bet socialdemokratai – vienmandatėse

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė, politologė Ainė Ramonaitė, susipažinusi su po balsavimo apklaustų rinkėjų apklausos rezultatais, teigia, jog realūs rezultatai išties gali būti panašūs į apklausos rezultatus, tačiau situaciją iš dalies keis laimėjimai ir pralaimėjimai vienmandatėse apygardose.

Jos nuomone, Darbo partija išties gali surinkti daugiausia balsų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, tačiau vienmandatėse geriau gali sektis socialdemokratams.

„Aš manau, realus rezultatas būtų toks, kad daugiamandatėje apygardoje pirmauja Darbo partija, o vienmandatėse pralenks socialdemokratai. Ir kai susumuos bendrai, tai manau, kad socialdemokratai gali turėti daugiau mandatų, nes jie vienmandatėse gali būti sėkmingesni“, - sakė A. Ramonaitė.

Realūs rezultatai priklausys ir nuo paklaidos, apklausos taškų pasirinkimo bei paprasto rinkėjų noro arba nenoro atskleisti, už ką balsavo.

„Ne visų partijų rinkėjai vienodai linkę dalyvauti tokiose apklausose“, - sakė A. Ramonaitė.

„Jeigu žinotume, kad visų partijų rėmėjai atsisakė atsakyti vienodai, tada problemų nebūtų, bet jeigu yra kažkokių priežasčių, kad vienos partijos rinkėjai atsisako atsakyti, o kitos – neatsisako, tada gali rezultatas išsikraipyti“, - svarstė politologė.

Anot A. Ramonaitės, jai tikėtini atrodo rezultatai, kad Liberalų sąjūdis, partija „Drąsos kelias“ bei partija „Tvarka ir teisingumas“ surinks panašų balsų kiekį, nors „tvarkiečiams“ sociologinės apklausos prognozavo didesnį palankumą.

„Jų reklaminė kampanija buvo neaišku ir jų elektoratas tampa vis mažiau aiškus, dalį jo galėjo perimti kitos partijos. Žodžiu, jie pastaruoju metu, tiesą sakant, neišnaudojo savo kozirių, todėl manęs nenustebintų, jeigu tokie būtų tikrieji jų rezultatai“, - sakė mokslininkė.

V.Uspaskichas – viena koja premjeras?

„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuvos balsas“ agentūros BNS vadovas Artūras Račas informavo, kad Vilniuje daugiausiai balsų veikiausiai surinko TS-LKD. Klaipėdoje daugiausiai balsų, apklausos duomenimis, gavo Darbo partija, antri – liberalai. Kaune pirmi konservatoriai, antroje vietoje – „Drąsos kelias“. Panevėžyje laimėjo Darbo partija ir TS-LKD.

Vis dėlto daug lems antrasis turas, kuriame laukia mandatų dalybos vienmandatėse. „Antrame ture prieš konservatorius paprastai susikooperuoja visos opozicinės jėgos“, - sakė A. Račas.

„Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris teigė, jog po tokių rezultatų pagrindiniu žaidėju politinėje arenoje tampa „darbiečių“ lyderis V. Uspaskichas.

„Jeigu V. Uspaskichas nebus premjeru Lietuvoje de jure, jis juo gali būti de facto“, - sakė V. Bruveris.

Jis teigė manantis, kad labiau tikėtina „darbiečių“ ir socdemų koalicija, tačiau esą nustebinti gali ir konservatoriai, kurie taip pat gali mėginti į savo pusę patraukti V. Uspaskichą.

„O kas įtikins Vytautą Landsbergį?“ - retoriškai klausė BNS vadovas A. Račas.

V.Dumbliauskas: Seime bus daug košės

Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas teigia, kad „exit poll“ apklausa atskleidžia, jog kitos kadencijos Seimas gali būti fragmentuotas, kitaip tariant jame gali būti daugiau košės.

„Šiaip kol kas viskas atrodo panašu, kaip rodė sociologinės apklausos – Darbo partija ir socialdemokratai pirmavo. Pagal vienas pirmavo vieni, pagal kitas – kiti. Šiuo požiūriu naujienų nėra, nors vis tiek neaišku, kas bus pirmi“, - teigė V. Dumbliauskas.

Pasak V. Dumbliausko, vienas didžiausių įdomumų yra Lietuvos lenkų rinkimų akcijos galimybės patekti į Seimą kybo ant plauko.
LSDP rinkimų štabas

„Panašu, kad bus daugiau košės Seime. Tokiais atvejais mažos partijos vaidina neproporcingai reikšmingą vaidmenį, jos tampa svarbios ir be jų neįmanoma suformuoti koalicijos“, - svarstė V. Dumbliauskas.

A.Butkevičius: parduodamo balso kaina pašoko iki 120 Lt

LSDP lyderis Algirdas Butkevičius „Lietuvos ryto“ televizijos eteryje teigė esąs patenkintas apklausos duomenimis.

„Aišku, esame patenkinti rezultatais. Visada, kaip partijos vadovui, norisi geresnių rezultatų“, - sakė A. Butkevičius, pridurdamas, kad pats tikėjosi apie 21-22 proc. balsų.

Jis labiausiai šiuose rinkimuose išskyrė gausius pranešimus apie rinkėjų papirkinėjimą.

„Policija gavo labai daug nusiskundimų. Mūsų partija, mes tikrai nenaudojome juodųjų technologijų, neorganizavome jokių vaišių, tikrai neorganizavome jokių papirkinėjimų“, - už saviškius kalbėjo A. Butkevičius.

Jis teigė girdėjęs, kad sekmadienį „kai kuriose apylinkėse, apygardose vieno balso kaina pakyla iki 100-120 Lt“.

LSDP lyderis taip pat pareiškė, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės kritika jo partija, „darbiečiams“ ir A. Zuoko partijai „Taip“ buvo skausminga. Esą LSDP dėl šalies vadovės prarado „apie 3-4 procentinius punktus“.

„Dalis visuomenės jautriai reaguoja į tokius pasisakymus“, - sakė A. Butkevičius.

Sykiu jis pažymėjo nesąs „užgaulus“ ir nelaikąs pykčio už minėtą kritiką.

Socdemų lyderis: koalicijos be Darbo partijos nematau

Koalicijos su TS-LKD galimybę LSDP lyderis vertina skeptiškai. Paklaustas, ar nauja koalicija gali būti formuojama be „darbiečių“, jis tokią galimybę atvirai atmetė.

„Nelabai įsivaizduoju ir dabar kitokio varianto aš nematau. Ir kitų variantų nesvarstau“, - teigė A. Butkevičius.

V.Mazuronis: koalicija su TS-LKD būtų politiškai nesolidi

Valentinas Mazuronis
„Tvarkiečių“ sąrašo lyderis Valentinas Mazuronis „Lietuvos ryto“ televizijoje teigė apklausos rezultatuose pirmiausiai įžvelgiantis valdančiųjų pralaimėjimą.

„Mano manymu, triuškinančiai pralaimėjo dabartinė politika. Nes jie surinko tik 25 proc. Iki 30 proc. 30-70. Tai labai akivaizdus rinkėjų pasirinkimas“, - kalbėjo V. Mazuronis.

Jis pripažino laukęs, kad „Tvarka ir teisingumas“ rinkimuose pasirodys geriau. Tačiau esą po kovų vienmandatėse partija turėtų išlaikyti maždaug tokią pat Seimo narių proporciją, kokią turi dabar.

Pažymėdamas, kad smūgį „tvarkiečiams“ sudavė Rolando Pakso eliminavimas iš rinkimų kovos, jis svarstė, kad dabartinės opozicinės partijos esą neturėtų dairytis į konservatorius.


„Man atrodytų, kad jeigu mes, būdami opozicijoje, su Darbo frakcija visada rasdavome kalbą. (...) Jeigu bet kuri opozicijoje buvusi frakcija staiga sakytų „ei, žiūrėkit, jie visai neblogai dirbo“, iš šalies žiūrint, man atrodytų keistokai. (...) Bet kurios ketverius metus opozicijoje buvusio partijos ėjimas (su konservatoriais – DELFI) man atrodytų politiškai nesolidus“, - sakė V. Mazuronis.

Beje, vienas „tvarkiečių“ lyderių užsiminė jau galvojantis apie Seimą, kuris bus formuojamas po ketverių metų. „Manau, kad sekančiuose rinkimuose mes rinkėjus įtikinsime, kad mes geresni“, - sakė politikas.

A.Čaplikas: liberalai išvien galėjo surinkti 15 proc.

Liberalcentristų lyderis Algis Čaplikas „Lietuvos ryto“ televizijoje sakė manantis, kad jeigu jo partija būtų prieš rinkimus susijungusi su Liberalų sąjūdžiu, rinkimai abiem politinėms jėgoms būtų buvę daug geresni – esą būtų buvę galima tikėtis iki 15 proc. balsų.

„Galėjome būti koaliciją formuojanti ašis. Manyčiau, mes praleidome šansą. Tai yra opozicijos dalia. Visos liberalios jėgos, deja, bet bus opozicijoje“, - sakė A. Čaplikas.

I.Degutienė tikisi, kad antrame ture N.Venckienės nebus

Viena TS-LKD lyderių, Seimo pirmininkė Irena Degutienė „Lietuvos ryto“ televizijai teigė, jog anksti kalbėti apie naujos vyriausybės formavimą.

„Turbūt dar mes negalėtume šią akimirką nieko stipriai komentuoti. (...) Galbūt pasikeis situacija po antrojo turo. Tuo tarpu TS-LKD 2008 m. po antrojo turo gavo papildomai 27 mandatus. Tai yra daug. Tuo tarpu Darbo partijai sekasi prasčiau vienmandatėse apygardose. Man atrodo, kad gali būti ir taip, kad Tėvynės sąjunga formuos vyriausybę“, - svarstė I. Degutienė.

Naujamiesčio apygardoje Seimo pirmininkės varžovė – „Drąsos kelio“ sąrašo lyderė N. Venckienė. Vis dėlto I. Degutienė tikisi, kad antrajame ture su N. Venckiene grumtis neteks.

„Manau, kad antrame ture galima susirungti ir su kitais kandidatais. Į antrą turą aš visada išeidavau su liberalų atstovu. Turiu vilties, kad gali būti ir taip, kad antrajame ture išeisiu būtent su Liberalų sąjūdžio atstovu“, - sakė Seimo pirmininkė.

A.Zuokas: rinkimų rezultatai atspindi finansinę partijų nelygybę

Vilniaus mero Artūro Zuoko partijos „Taip“ štabe džiugesio nuotaikos sekmadienio vakarą buvo nejuntamos. Restorane susirinkę sostinės mero bendražygiai rinkimų rezultatus stebėjo tyliai, be didesnio šurmulio.

Tiesa, didelio nusivylimo „Taip“ priklausančių politikų veiduose taip pat nebuvo galima įžvelgti.

Džiaugsmu nespinduliavo ir pats A. Zuokas.

„Be abejo, (rezultatai – DELFI) galėtų būti geresni. Bet, aišku, laukiame informacijos iš didžiųjų miestų. Iš Vilniaus, Kauno ir kitų. Nes natūralu, kad mažesniuose miestuose ir miesteliuose dar sąjunga „Taip“ nėra labai gerai žinoma“, - DELFI sakė Vilniaus meras.

Anot jo, rinkimų rezultatai atspindi finansinę nelygybę tarp parlamentinių ir neparlamentinių partijų.

„Sąjunga „Taip“ negalėjo konkuruoti su tomis partijomis, kurios gauna finansavimą iš valstybės biudžeto. Ir, aišku, save taip efektyviai pristatyti“, - teigė politikas.

Vilniaus meras pagyrė rinkėjus už aktyvumą ir vylėsi, kad antrą kartą atkurtos Lietuvos valstybės istorijoje veikiausiai įvyks referendumas.

Paklaustas, ar šildymo kainos, Vilniečio kortelės nesklandumai ir kitos ne itin mielos istorijos paveikė „Taip“ reitingus, A. Zuokas išskyrė ir dabartinės Vyriausybės antipatijas.

„Man, kaip asmeniui, tikrai daug dėmesio skyrė ši Vyriausybė, įskaitant ministrą pirmininką ir Energetikos ministeriją. Net nežinau, kodėl. Lyg tai nebuvome tokie stiprūs konkurentai“, - nusijuokė meras.

Pašnekovas teigė nenusivilsiantis, jei jo partija į Seimą nepateks.

„Mums galbūt nei viena apklausa nežadėjo 5 proc.. Natūralu, kad mes nelabai ir nusivilsime, jeigu taip ir bus. Buvome tam kaip ir pasiruošę. O kokį rezultatą galutinį gausime – be abejo, tai yra įdomu“, - sakė A. Zuokas.

Darbo partiją ir socdemus jis pasveikino su gerais rezultatais, kurie esą viršija ir daugelio sociologinių tyrimų prognozes.