Tokius duomenis atskleidžia Seimo Audito komiteto surinkti duomenys, kuriuose analizuojamos asignavimų valdytojų išlaidos.

Lėšas reprezentacijai dažniausiai skiria ministerijos ir universitetai

Iš viso per liepą, rugpjūtį ir rugsėjį valstybės institucijos bei kitos iš mokesčių mokėtojų pinigų gyvenančios įstaigos reprezentacijai panaudojo 1,4 mln. Lt arba 10 proc. planuotų lėšų. Kadangi Užsienio reikalų ministerijai kilo trukdžių laiku pateikti savo duomenis, tai tokiu atveju daugiausia lėšų reprezentacijai per ketvirtį išleido Ministro pirmininko tarnyba – 102 tūkst. Lt.

Per devynis šių metų mėnesius šiam tikslui Ministro pirmininko tarnyba iš viso skyrė 384 tūkst. Lt ir atsidūrė ketvirtoje daugiausiai reprezentacijai išleidžiančių institucijų sąrašo vietoje.

Ūkio ministerija, kai neskaičiuojamos jokios pavaldžios įstaigos, per trečiąjį ketvirtį reprezentacijai panaudojo 97,2 tūkst. Lt, per tris ketvirčius – 172,6 tūkst. Lt, Lietuvos ryšių reguliavimo tarnyba per tris mėnesius – 87 tūkst. Lt, per devynis – 101,6 tūkst. Lt.

Prezidento kanceliarija, be pavaldžių įstaigų, per tris mėnesius šiam tikslui išleido 67 tūkst. Lt, per devynis – 243 tūkst. Lt, Žemės ūkio ministerija per paskutinį ketvirtį – 56 tūkst. Lt, per visus tris ketvirčius – 93,7 tūkst. Lt, Seimas per tris mėnesius – 47,3 tūkst., per devynis – 495,7 tūkst. Lt, Vilniaus universitetas per ketvirtį – 46,1 tūkst. Lt, per tris ketvirčius – 112,5 tūkst. Lt.

Beje, per devynis mėnesius viena daugiausiai reprezentacijai išleidusių institucijų yra Mykolo Romerio universitetas – 476 tūkst. Lt.

Transportui daugiausia išleidžia policija

Pagal Seimo Audito komitetui pateiktus duomenis, daugiausia pinigų transportui paskutinįjį ketvirtį, kai neskaičiuojamos pavaldžios įstaigos, skyrė Nacionalinė mokėjimo agentūra 533 tūkst. Lt, o daugiausia pinigų kartu su pavaldžiomis viešąjį saugumą užtikrinančiomis įstaigomis išleido Policijos departamentas – 6,6 mln. Lt.

Nemažą sumą transportui išleido ir Krašto apsaugos ministerija su visomis jai pavaldžiomis tarnybomis – 4,8 mln. Lt, tuomet už jos rikiuojasi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (1,4 mln. Lt), Aplinkos ministerija (899 tūkst. Lt), Vidaus reikalų ministerija (870 tūkst. Lt), Žemės ūkio ministerija (560 tūkst. Lt).

Beje, Socialinės apsaugos ministerija kartu su pavaldžiomis įstaigomis transportui išleidusi 414 tūkst. Lt išnaudojo net 150 proc. šiam tikslui planuotų pinigų, kai kitos institucijos išleido tik 22-31 proc. planuotų lėšų.

Tačiau ministerija aiškina, jog išlaidų transportui planas buvo sudarytas dar prieš tai, kai į ministerijos globą po apskričių reformos perėjo 45 globos įstaigos. Patikslinus planą, anot Socialnės apsaugos ir darbo ministerijos, išeina, jog kartu su pavaldžiomis įstaigomis ji išnaudojo tik 24 proc. šiam tikslui skirtų lėšų.

Vertinant išlaidas transportui per devynis šių metų mėnesius, kaip rodo Audito komiteto duomenys, savo suplanuotą limitą sunaudojo Valstybinė mokesčių inspekcija be jokių pavaldžių įstaigų: absoliučiais skaičiais išlaidos sudarė 260 tūkst. Lt, procentine išraiška išleista 148 proc. šiam tikslui skirtų pinigų.

Tuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija atsiųstame rašte teigia, jog jos išlaidos transportui per tris šių metų ketvirčius sudarė 88 tūkst. Lt, o paskirtas metų limitas – 176,1 tūkst. Lt, tad limitas nėra išnaudotas.

Per devynis mėnesius su pavaldžiomis įstaigomis daugiausia transportui išleido Policijos departamentas (19,1 mln. Lt) ir Krašto apsaugos ministerija (11,3 mln. Lt).

Kvalifikaciją labiausiai kėlė KAM ir pavaldžių įstaigų darbuotojai

Dalis mokesčių mokėtojų pinigų taip pat tradiciškai skiriama darbuotojų kvalifikacijos kėlimui ir šiam tikslui, kai neskaičiuojami jokie Europos Sąjungos finansuojami projektai, valstybės institucijos per tris mėnesius skyrė 1,9 mln. Lt.

Labiausiai kvalifikaciją buvo linkę kelti Krašto apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojai, tad šiam tikslui buvo skirta 518 tūkst. Lt. Kiek labiau atsiliko Sveikatos apsaugos ministerija su pavaldžiomis įstaigomis (286 tūkst. Lt), Valstybinė ligonių kasa (275 tūkst. Lt) ir Kalėjimų departamentas (103 tūkst.).

Jeigu vertintume išlaidas be pavaldžių įstaigų, tai kvalifikacijos kėlimui per ketvirtį daugiausia lėšų išleido Valstybinė ligonių kasa, (274,3 tūkst. Lt), Sveikatos apsaugos ministerija (236,2 tūkst. Lt), Ūkio ministerija (96,2 tūkst. Lt), Vilniaus universitetas (66,2 tūkst.) bei Kalėjimų departamentas (49,1 tūkst. Lt).

Valstybinė ligonių kasa ir Kalėjimų departamentas, be kita ko, viršijo savo planus, mat per tris mėnesiu išleido atitinkamai 119 proc. ir 169 proc. planuotų pinigų.

Vertinant per devynis šių metų mėnesius kvalifikacijos kėlimui išleistą pinigų dalį nuo suplanuotų, tai Valstybinė ligonių kasa su pavaldžiomis įstaigomis išleido 104 proc. planuotų skirti pinigų, Kalėjimų departamentas – 203 proc.

Vilniaus universitetas planą viršijo (139 proc.), kai išlaidos kvalifikacijos kėlimui skaičiuojamos be pavaldžių įstaigų.

Dalis lėšų tenka samdomiems konsultantams

Biudžeto lėšos, be transporto išlaidų, lėšų kvalifikacijos kėlimui ar reprezentacinės funkcijoms, taip pat tenka ir samdomiems konsultantams, ekspertams ar audito paslaugoms. Per trečią ketvirtį asignavimų valdytojai tam išleido 2,2 mln. Lt arba 7 proc. planuotų lėšų.

Daugiausia lėšų konsultavimo paslaugoms skyrė Lietuvos mokslo taryba (456,8 tūkst. Lt) taip pat Finansų ministerija (409 tūkst. Lt), Žemės ūkio ministerija (202 tūkst. Lt), Nacionalinė mokėjimų agentūra (138,7 tūkst. Lt) bei Statistikos departamentas (100,2 tūkst. Lt). Visos šios įstaigos tiek lėšų išleido kartu su savo pavaldžiomis įstaigomis, jei jų turi.

Tačiau, kaip rodo Audito komiteto duomenys, Finansų ministerija šiam tikslui panaudojo tik 6 proc. planuotų pajamų, o Statistikos departamentas – 59,9 proc.

Per devynis šių metų mėnesius Finansų ministerija konsultantams, ekspertams ir panašiems dalykams išleido 1,69 mln. Lt, Lietuvos mokslo taryba – 728 tūkst. Lt, Nacionalinė mokėjimo agentūra – 442 tūkst. Lt. Statistikos departamentas per tris ketvirčius išleido 85,8 proc. planuotų lėšų, o Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas, kuris per tą patį laikotarpį sunaudojo 219 proc. planuotų išlaidų – skaitine išraiška tai sudaro 133 tūkst. Lt.

Pats teismas DELFI atsiųstame laiške teigia per devynis mėnesius išnaudojęs ne 133 tūkst. Lt, o 58 tūkst. Lt ir esą šie pinigai buvo skirti neveiksnumo ekspertizėms civilinėse bylose apmokėti.