Sutvirtinant santuoką, pora apsikeitė aukso žiedais. Jiems įteiktas jubiliejinis sutuoktuvių aktas, patvirtintas senuoju 1542 m. Kauno antspaudu, dokumentą pasirašė sutuoktiniai bei jų vaikai ir anūkai.

Žiedus sumainė po pusmečio

Pašnekovai mena susitikimo istoriją: „Vieną dieną mus supažindino Benedikto sesuo, su kuria kartu dirbau, vaikinas kaip tik buvo grįžęs iš kariuomenės, pradėjo dirbti, bet iki vestuvių kartu dar negyvenome“, – pasakojo J. Šapauskienė.

„Tuo metu aktyviai gyvenau, daug keliavau, nusprendžiau gyventi sėsliau, o ir pas Jadvygą nusibodo kasdien vaikščioti, ėmiau ir pasipiršau“, – pasakojo Benediktas.

Kalbinti sutuoktiniai tikino, kad tiek metų kartu sulaukė, nes laikosi pagarbos, myli vienas kitą, o nuo pat jaunumės daug dirbo, tad nebuvo kada į šonus žvalgytis. Pora Vilijampolės bažnyčioje susituokė 1956 m. rugpjūtį, vos po pusmečio draugystės.

Deimantinė pora turi 3 vaikus, 5 anūkus, ir 8 proanūkius, o devintasis – jau pakeliui į šį pasaulį. Sutuoktiniai patys kilę iš didelių šeimų: p. Jadvyga iš dešimties, o p. Benediktas – iš vienuolikos vaikų šeimos, kaip atskleidė, šeimos svarbą tėvai jiems įdiegė dar vaikystėje.

Sutuoktiniai tikino pažįstantys tik vieną porą, kuri greit švęs deimantinį jubiliejų. „Kiti nesulaukia, neišbūna kartu“, – pažymėjo J. Šapauskienė.

Pavyzdžiu seka ir dukra

Šventėje tėvus sveikinusi ir ilgų metų linkėjusi Laimutė Račkauskienė atskleidė pati norinti pasiekti tėvų rekordą ir laimingai nugyventi santuokoje 60 metų. Šiuo metu ji su vyru skaičiuoja 36 metus santuokoje, pernai atšventė linines vestuves. Beje, moteris, kaip ir jos tėvai, susituokė vos po kelių mėnesių draugystės.

Pašnekovė teigė visad pavyzdžiu laikanti savo tėvus: „Jie visada daug dirbo, sutaria ir gerbia vienas kitą iki šių dienų. Kai aš tuokiausi, įsakė, kad ir kas nutiktų – visad gerbti savo vyrą, o susipykus – greit susitaikyti, iki šiol laikausi šių patarimų“, – pasakojo L. Račkauskienė. Ji pastebėjo, kad giminėje tai vienintelis tokios ilgos santuokos atvejis.

Anūkas Erikas Račkauskas tikino, kad seneliai – pavyzdys visai šeimai.

„60 metų – labai daug, kiti žmonės išvis tiek nesulaukia. Seneliai moko būti atlaidiems, nesipykti, mylėti, vienas kitam atleisti, dirbti dėl šeimos gerovės. Ar pats tiek santuokoje sulauksiu? Labai tikiuosi, juk turiu puikų pavyzdį“, – įsitikinęs deimantinės poros anūkas.

Auksiniai patarimai poroms

Jadvygos ir Benedikto pora teigia, kad santuokoje svarbiausia meilė, pagarba ir darbas. Pasak jų, pykčiams laiko nebūdavo, nes pora daug dirbo, stengėsi dėl ateities.

„Ką daryti, kad sulauktumėte 60 metų santuokoje jubiliejaus? Nesipykti ir daug dirbti“, – sakė B. Šapauskas.

„Tikra tiesa“, – pritarė J. Šapauskienė ir tęsė: „Jei nuomonės nesutampa, nueinu į kitą kambarį, pasėdžiu, viską apgalvoju, o tada ateina laikas valgyti, nueinu pasiūlyti Benediktui, taip ir pradedame kalbėtis, greit susitaikome“, – sakė moteris. Ji prisiminė turėjusi nelengvą vaikystę: po karo, 1946 m. pavasarį kilo didžiulis potvynis, nugriovė namą prie pat Nemuno, tad, dar nesulaukusi pilnametystės pradėjo dirbti, daug metų darbavosi „Inkaro“ fabrike, vėliau – Kauno klinikose. Vyras irgi daug dirbo – turi 50 metų darbo stažą, taip pat turėjo nemažai visuomeninės veiklos. Tuo abu buvo panašūs, matė, kad norint kažką sukurti – reikia daug stengtis.

Apie skyrybas jie tikino niekada nemąstę, o ir pykčiai trukdavę trumpai.
Moteris pažymėjo, kad didelį autoritetą jiems turėjo tėvai: „Mama pasakė: „Ėmėt šliūbą“ – skirtis negalima.“ – Klausėme. Ar dabartinės poros sulauks tokio jubiliejaus? Nenugyvens, jie neturi kantrybės, puola skirtis. Reikia vienas kitam atleisti, juk visi klaidų padarome“, – pastebėjo J. Šapauskienė.

Pasiteiravome, ką kiekvienas jų talpina žodyje meilė.

„Meilė – kai imame vienas kito pavydėti, ir dabar būna: jau kiek pavėlavai grįžti ir pradedame vienas kito ieškoti, pasiilgstame“, – pasakojo J. Šapauskienė.

„Meilė – sudėtingas dalykas, kiekvienam ji vis kitokia, tačiau viena žinau – jeigu meilė tikra – dėl jos verta stengtis ir kovoti“, – teigė B. Šapauskas.