Paties A. Butkevičiaus reitingas irgi išlieka aukščiausias tarp asmenų, kuriuos respondentai įvardija kaip geriausiai tinkančius užimti premjero pareigas. Taip mano 25 proc. apklaustų žmonių.
Žemiausią reitingų padalą – 22,4 proc. – šiais metais A. Butkevičiaus reitingas pasiekė gegužės mėnesį, kai Lietuvoje griaudėjo vadinamasis „kalafioro skandalas“.
Aukščiausias premjero reitingas šiais metais buvo sausį – 31,9 proc.
Viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas teigia, kad „kalafioro skandalo" metu A. Butkevičius pateko į kryžminę ugnį: politikas buvo priverstas reaguoti į maisto kainas, o visuomenei tai jautrus klausimas.
„Premjeras buvo priverstas reaguoti į maisto kainas. „Kalafioro skandalas" nuvilnijo per visas kategorijas: jis kilo socialinėje medijoje ir persikėlė į tradicinę žiniasklaidą. Kai tai pateko į tradicinę žiniasklaidą, pradėjo reaguoti ekonomistai. Buvo akivaizdu, kad premjeras nebeturi galimybių pabėgti nuo temos, jis buvo priverstas reaguoti. Klausimas buvo tik vienas - kaip jis reaguos. Jis reagavo savo tradiciniu parašu: sudarysime ekspertų darbo grupę", - prisimena A. Katauskas.
Surengęs pasitarimą A. Butkevičius dūrė pirštu į prekybos centrus. Tuomet pasakyta garsioji frazė: „negalima palyginti, bet palyginkime".
„Ir staiga premjeras tapo savotišku kalafioro temos veidu, nors sveikas protas sakė, kad kalafioras nėra nacionalinė daržovė. Sunku pasakyti, kaip tai paveikė jo reitingus, bet, man regis, nuo Vijūnėlės dvaro premjeras ir socialdemokratai pateko į tokį viešųjų ryšių suktuką žemyn, kuris baigėsi tik kilus Liberalų sąjūdžio skandalui", - sako A. Katauskas.
Pareigūnai kratas „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus ir viceprezidento Raimondo Kurlianskio darbo vietose, taip pat buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio namuose, automobilyje, darbo vietoje ir Liberalų sąjūdžio būstinėje atliko gegužės 12 d.
„Jei ne Liberalų sąjūdžio krizė, aš neįsivaizduoju, kas komunikaciniame lauke galėjo nutikti su premjero įvaizdžiu. Ar tai galėjo nueiti iki to, kad būtų keliamas klausimas, ar jis tinkamas vesti į rinkimus partiją? Kas galėtų paneigti. Nes spaudimas buvo didžiulis", - sako viešųjų ryšių ekspertas.
Paskui socialdemokratai ir A. Butkevičius į dėmesio centrą sugrįžo kartu su Darbo kodekso tema.
„Čia ir vėl premjeras tapo problemos veidu", - teigia A. Katauskas.
Pasak eksperto, blogiausia šioje istorijoje tai, kad socialdemokratai ir A. Butkevičius iš esmės susipyko su ilgamečiais tradiciniais partneriais – profesinėmis sąjungomis.
„Dirbantieji – tai yra tie, į ką paprastai premjeras atsiremdavo – pradėjo kritikuoti premjerą. Manau, kad socialdemokratai tai dar labiau pajus artėjant rinkimams", - svarstė A. Katauskas.
Socdemų ir valstiečių populiarumas – vienodėja
Remiantis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ duomenimis, Seimo rinkimus daugiamandatėje apygardoje laimėtų valdantieji socialdemokratai. Už juos savo balsą pasiruošę atiduoti 15,8 proc. respondentų.
Tačiau nelabai daug nuo socialdemokratų atsilieka Ramūno Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuriai simpatiją jaučia 13,4 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų.
Per mėnesį socialdemokratų populiarumas šiek tie sumažėjo (nuo 16,8 iki 15,8 proc.), o valstiečių žaliųjų – paaugo (nuo 12,2 iki 13,4 proc.), nors pokyčiai neperžengia paklaidos ribų.
Trečioje vietoje įsitvirtino Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Už šią politinę jėgą balsuotų 10,7 proc. apklaustųjų. Per mėnesį šios partijos populiarumas beveik nepakito – buvo 10,5, dabar 10,7 proc.
Toliau rikiuojasi Valentino Mazuronio vadovaujama Darbo partija, nors pats partijos pirmininkas rinkimuose dalyvauti neketina. Šios partijos sąrašo lyderis bus Kęstutis Daukšys. Šiuo metu Darbo partijos populiarumas siekia 7,3 proc., prieš mėnesį jis buvo panašus – 7,6 proc.
Rolando Pakso vadovaujama „Tvarka ir teisingumas“ irgi į rinkimus bus vedama ne lyderio R. Pakso, bet Remigijaus Žemaitaičio. Tačiau, skirtingai nei Darbo partijoje, čia situaciją lemia ne R. Pakso nenoras atsisakyti Europos Parlamento nario mandato, bet teisinis reguliavimas, draudžiantis apkaltos proceso tvarka iš pareigų pašalintam asmeniui siekti pareigų, kuriose būtina prisiekti. Remiantis visuomenes nuomonės apklausa, už „tvarkiečius“ balsuotų 6,2 proc. respondentų. Partijos populiarumas per mėnesį kiek sumenko nuo 7,6 proc.
Liberalų sąjūdis, kuriam dabar vadovauja Vilniaus meras Remigijus Šimašius, sulauktų 6,1 proc. respondentų palaikymo. R. Šimašiaus partijos kandidatų sąraše irgi nebus, mat politikas nenori netekti Vilniaus mero pareigų. Partijos sąrašą rinkimuose ves Eugenijus Gentvilas.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos populiarumas liepos mėnesį siekė 4,8 proc. (prieš mėnesį buvo 4,3 proc.). Šios partijos pirmininkas, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis taip pat pranešė nedalyvausiantis Seimo rinkimuose.
V. Tomaševskis, V. Mazuronis bei R. Šimašius į rinkimus neina dėl naujų Seimo rinkimų įstatymo pataisų, kurios numato, kad Seimo nariu išrinkus savivaldybės tarybos, Europos Parlamento narį ar merą, toks politikas per 15 dienų netenka savivaldybės, europarlamentaro ar mero pareigų – tai yra toks asmuo negali rinktis.
Toliau partijų sąraše pagal populiarumą rikiuojasi Naglio Puteikio vadovaujama Lietuvos centro partija (3,1 proc.). Ši partija kol kas neregistruota rinkimuose, nors, pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko, šis klausimas bus sprendžiamas ketvirtadienį.
Už Lino Balsio vadovaujamą Lietuvos žaliųjų partiją balsuoti norėtų 2,3 proc. respondentų. Kitą partiją rinktųsi 2,2 proc. apklaustų žmonių.
Dar 16,1 proc. sakė, kad rinkimuose nebalsuotų, o 12 proc. neatsakė į klausimą.
Pasirinkimas Nr. 2
Antruoju pasirinkimu apklausti gyventojai dažniausiai (17,2 proc.) nurodė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Paprastai tai reiškia, kad esant tam tikroms aplinkybėms žmonės būtų pasirengę balsuoti už partiją, jei negalėtų rinktis pirmojo varianto.
Socialdemokratus kaip galimą variantą nurodė 15,8 proc. apklaustų žmonių, „Tvarką ir teisingumą“ – 8,5 proc., Darbo partiją – 8,4 proc.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai patrauklūs atrodytų 5,9 proc. respondentų, jei jiems tektų rinktis partiją antruoju bandymu.
Liberalų sąjūdį, kaip antrąjį pasirinkimą, nurodė 4,7 proc. žmonių, Lietuvos žaliųjų partiją – 3,9 proc., Lietuvos centro partiją – 3,1 proc., Lenkų rinkimų akciją – 2,4 proc.
A. Butkevičius – populiariausias
Nepaisant iš dalies regimo socialdemokratų ir valstiečių žaliųjų populiarumo vienodėjimo, socialdemokratų lyderis išlieka vienintelis politikas, kurio tinkamumas eiti premjero pareigas, gyventojų akimis, yra beveik nekvestionuojamas. Net 25 proc. respondentų išreiškė nuomonę, kad geriausiai būti ministru pirmininku tinka būtent A. Butkevičius, kuris ir eina šias pareigas.
Valstiečių ir žaliųjų lyderis R. Karbauskis nuo A. Butkevičiaus atsilieka gana stipriai: kad jis tiktų būti premjeru mano 6 proc. apklaustųjų.
Beje, R. Karbauskis yra davęs žodį, kad net ir sėkmės atveju rinkimuose jis nepretenduos į jokias pozicijas vyriausybėje. Kitaip tariant, remiantis jo žodžiais, politikas nesieks tapti premjeru ar ministru.
5,9 proc. apklaustųjų taip pat manė, kad ministro pirmininko pareigoms geriausiai tiktų ekonomistas Gitanas Nausėda, 4,7 proc. pažymėjo socialdemokratų europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės pavardę, 4,2 proc. rinkosi Vilniaus merą R. Šimašių.
R. Paksas sulaukė 4,1 proc. respondentų palaikymo, o Saulių Skvernelį, kuris valstiečių žaliųjų sąraše į Seimą įrašytas pirmuoju numeriu, premjero pozicijoje regi 3,7 proc. žmonių.
Toliau potencialių premjerų sąraše rikiuojasi konservatorių vicepirmininkė Irena Degutienė (3 proc.), buvęs konservatorių lyderis Andrius Kubilius (2,9 proc.) bei dabartinis partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis (2,8 proc.).
Vyriausybės veikla vertinama neigiamai
Nepaisant A. Butkevičiaus populiarumo, bendras Vyriausybės veiklos vertinimas, remiantis apklausa, gana neigiamas. Neigiamai ir greičiau neigiamai ministrų kabineto veiklą vertina 62,6 proc. respondentų, teigiamai ir greičiau teigiamai – 29,3 proc. Dar 8,1 proc. į klausimą neatsakė.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2016 metų liepos 19-26 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1003 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
CITUOJANT NUORODA Į DELFI IR „SPINTER TYRIMUS“ BŪTINA!
