Kad referendumas įvyktų, reikia, kad jame dalyvautų mažiausiai pusė visų balso teisę turinčių Lietuvos piliečių. Politologai sutaria, jog tai įmanoma tik vienu atveju – jei referendumas vyktų kartu su prezidento rinkimais. O tokia tikimybė artima nuliui.
Z. Vaigauskas: galbūt pavyktų spėti su EP rinkimais
„Tas dviejų mėnesių terminas – kuo vėliau priima sprendimą, tuo labiau jis slenka. Kartu su priėmimo data“, - sakė Z. Vaigauskas.
Taigi norint žemės klausimą svarstyti kartu su gegužės 11 d. vyksiančiu pirmuoju prezidento rinkimų turu, Seimo sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip kovo 11 d.
Tačiau Seimo pavasario sesija startuoja tik kovo 10 d., pirmadienį. O kovo 11 d., antradienį, numatomas tik iškilmingas posėdis Kovo 11-osios proga. Z. Vaigausko žodžiais, tokia darbotvarkė lemia, jog galimybė surengti referendumą kartu su prezidento rinkimais yra „labai teorinė“.
„Tada reikia, kad pateikimas ir priėmimas įvyktų kovo 10 d. Bet aš neįsivaizduoju, kaip tai galėtų būti su pirmu prezidento rinkimų turu. Nebent būtų politinė valia“, - svarstė VRK vadovas.
Pasak jo, realiau atrodo galimybė referendumą skelbti gegužės 25 d., kai numatomi Europos Parlamento rinkimai ir antrasis prezidento rinkimų turas, jeigu laimėtojas nepaaiškės pirmajame.
„Jeigu Seimas iki kovo 25 d., gali būti ir gegužės 25 d.“, - skaičiavo VRK pirmininkas.
V. Dumbliauskas: laukite konservatorių ir socdemų susivienijimo
Politologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas DELFI teigė, jog Seime trūksta palaikymo ankstyvai referendumo datai: referendumą aktyviai remia „darbiečiai“, „tvarkiečiai“, „Drąsos kelio“ parlamentarai ir pavieniai kitų frakcijų Seimo nariai. O to, pašnekovo nuomone, niekaip nepakanka referendumo paskelbimui kartu su pirmuoju prezidento rinkimų turu.
V. Dumbliausko nuomone, jei ir bus bandymų referendumą „prilipinti“ prie pirmojo prezidento rinkimų turo, juos atmuš su opozicija šiuo klausimu susivienyti galintys socialdemokratai. Be to, nereikia pamiršti, kad neigiamai referendumo iniciatyvą vertina ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis.
„Manau, kad socdemai ir Tėvynės sąjunga susivienys. Ir Liberalų sąjūdis. (…) Jeigu jie susivienija, jau parlamentinė dauguma. Ir manau, kad jie viską darys, kad nepavyktų“, - kalbėjo MRU docentas.
Pasak jo, jeigu referendumas nevyks kartu su prezidento rinkimais, iš esmės neįmanoma tikėtis, kad jame balsuos pusė visų balso teisę turinčių Lietuvos piliečių.
„Žmonės skaičiuos, ar jiems verta eiti, „nešti savo subinę“ į rinkimų apylinkę. Kokia nauda bus iš to? Visada žmogus mąsto, ko vertas tas vargas ir ką jam duos. (…) Bijau, kad ir prezidento rinkimuose gali nebūti pusės sąrašuose esančių rinkėjų“, - svarstė V. Dumbliauskas.
Pašnekovas prognozuoja, jog referendumą surengus atskirai nuo prezidento ir EP rinkimų, aktyvumas jame gali būti visiškai menkas.
Politologo žodžiais, referendumui pasisakius už draudimą užsieniečiams turėti Lietuvos žemę, laukia „daug problemų su Europos Sąjunga“, tačiau Briuselis veikiausiai nesiimtų radikaliausio scenarijaus – Lietuvos šalinimo iš ES.
„Manau, tai daugiau iš fantastikos srities“, - sakė V. Dumbliauskas.
M. Jastramskis: prezidento rinkimai – vienintelis šansas
„Tiek pirmas, tiek antras prezidento rinkimų turas būtų tos datos, kada tai būtų įmanoma (į referendumą pritraukti pusę visų rinkėjų – DELFI). Jeigu nebus antrojo turo ir EP rinkimai vyks atskirai, tiek iš visos Europos, tiek iš savo patirties matome, kad mažai žmonių ten ateina. O prezidento rinkimai jau yra kitas reikalas“, - kalbėjo M. Jastramskis.
Pasak jo, jeigu referendumas būtų organizuojamas atskirai nuo prezidento ir EP rinkimų, šansų pasiekti reikalingą rinkėjų aktyvumą iš esmės nebūtų.
„Jeigu tai būtų metai, kuriuose referendumas būtų vienintelis įvykis, būtų galima kalbėti. O trečią kartą eiti prie urnų... (…) Tie žmonės, kuriems rūpi, eis balsuoti. Tie, kurie mažiau įsitraukę į šito konkretaus klausimo aktualumą, tiesiog bus abejingi referendumui“, - sakė TSPMI dėstytojas.
Pašnekovas neslėpė su nuostaba vertinantis VRK veiklą referendumo klausimu. Esą VRK savo veiksmais ir dviprasmiškais sprendimais smarkiai prisidėjo prie klausimo eskalavimo ir referendumo iniciatyvai suteikė daug papildomo politinio svorio.
„Akivaizdu, kad šio proceso vilkinimas ir kažkokie prieštaringi sprendimai – bent jau prieštaringas jų pateikimas – nieko pozityvaus apie VRK darbą ir vidinį suderinamumą (…) nesako. Kitas dalykas: jeigu VRK būtų priėmę vieną sprendimą, gerai patikrinę daug parašų ir pasakę, kad referendumas arba bus, arba nebus, tai būtų viena situacija. Dabar, kai jau sunku pasakyti kelintą kartą matau antraštes „VRK dėl referendumo tą“, „VRK dėl referendumo“ aną“, yra tikriausiai ir jų pačių kaltės nemažai. Kaip institucijos, ne kaip atskirų žmonių“, - teigė M. Jastramskis.
2012 m. Seimo rinkimai vyko kartu su referendumu dėl atominės elektrinės. Referendumas, kuriame gyventojai pasisakė prieš branduolinę energetiką, įvyko – prie balsadėžių atėjo daugiau nei 52 proc. rinkėjų. Vis dėlto ankstesniuose rinkimuose piliečių aktyvumas buvo ne toks įspūdingas.
VRK duomenimis, 2011 m. savivaldos rinkimuose dalyvavo apie 44 proc. rinkėjų. 2009 m. vyko dveji rinkimai su labai skirtingais aktyvumo duomenimis. Prezidento rinkimuose, kur jau pirmajame ture triumfavo Dalia Grybauskaitė, savo valią išreiškė51,76 proc. visų rinkėjų. Po kelių savaičių surengtuose EP rinkimuose balsavo jau tik 20,98 proc. balso teisę turinčių piliečių.
2008 m. Seimo rinkimuose dalyvavo 48,58 proc. rinkėjų. Kartu su rinimais vyko referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo – jis dėl per menko rinkėjų aktyvumo neįvyko. Referendume tada balsavo 48,43 proc. visų rinkėjų.
DELFI primena, jog iniciatyvinė grupė referendumu siekia nustatyti, kad Lietuvos žemė gali būti tik Lietuvos piliečių ir valstybės nuosavybe. Referendumo priešininkai pabrėžia, jog tokia nuostata prieštarauja Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutarčiai. Tokią poziciją išsakė ir du populiariausi šalies politikai – premjeras Algirdas Butkevičius bei prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Be siūlymų dėl žemės, referendumo organizatoriai siekia pakeisti referendumo surengimui reikalingą parašų skaičių ir jį sumažinti trissyk: nuo 300 tūkst. iki 100 tūkst.
