„Gyvenu rajone. Tikrai nemažai prasigėrusių jaunų vyrų, aišku, vienišų. Jaunų merginų vienišų nėra, o pensininkių daug. Pasisakau, kad normalus vyras gali turėti kelias žmonas“, - tai tik vienas iš daugybės komentarų.

Statistikos departamento duomenys patvirtina, kad jauname amžiuje vyrų ir moterų santykis krypsta pastarųjų naudai, tačiau su metais vyrų dramatiškai mažėja.

2013 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 23,3 tūkst. dvidešimtmečių vyrų ir 22,3 tūkst. dvidešimtmečių moterų. Trisdešimties metų amžiaus kategorijoje vyrų ir moterų skirtumo nebematyti – vyrų buvo 17, 5 tūkst., o moterų tik truputį mažiau – 17,4 tūkst.

Statistika rodo, kad keturiasdešimtmečių moterų jau gerokai daugiau, nei jų bendraamžių: metų pradžioje tokio amžiaus moterų skaičius siekė 21,3 tūkst., o vyrų tik 18,8 tūkst.

Penkiasdešimtmečių moterų skaičius dar labiau lenkia tokio pat amžiaus vyrų skaičių: metų pradžioje buvo 24,6 tūkst. moterų ir 22,2 tūkst. vyrų. Šešiasdešimtmečio sulaukė kone penkiais tūkstančiais mažiau vyrų (15,3 tūkst.) nei moterų (20 tūkst.).

Tarp septyniasdešimtmečių vyrai tampa deficitu: metų pradžioje 19,2 tūkst. moterų teko tik 11,3 tūkst. vyrų.

Aštuoniasdešimtmetėms moterims tenka mažiau nei po pusę bendraamžio vyro. Šio amžiaus moterų metų pradžioje buvo beveik 15 tūkst., vyrų 6171.

Egzotikai labiau pritaria „stiprioji lytis“

Paskutinė apklausa apie lietuvių požiūrį į skirtingas šeimos formas vyko gana seniai, prieš 7 metus. Tačiau jau tuomet dalis mūsų tautiečių prisipažino, kad šeima vadintų netgi kelias moteris turintį vyrą ar kelis vyrus turinčią moterį.

Politikų proteguojama tradicinė šeima Lietuvoje nebedominuoja, - minėtą apklausą DELFI komentavo Lygių galimybių plėtros centro vadovė Margarita Jankauskaitė.

Pasak jos, RAIT apklausos dalyviai į šeimos sąvoką sutalpino ne tik poligamiją praktikuojančius vyrus, su keliais vyrais gyvenančias moteris, bet ir kelias „vieną židinėlį“ kurstančias sutuoktinių poras.

„Tiesa, egzotikai labiau pritaria vyrai“, - Moterų užimtumo informacijos centro užsakymu atlikto tyrimo pristatyme pripažino M. Jankauskaitė.

Atotolio šeimos mažiau priimtinos moterims

Apklausos duomenimis, susituokusią porą su vaikais šeima vadina 99 proc. moterų ir 98,9 proc. vyrų. Sutuoktiniai be vaikų - šeima 80 proc. moterų ir 82 vyrų, nesusituokusi pora, kuri gyvena su vaikais, šeima beveik 70proc. gyventojų.

Vyrą ir žmoną, kurių vienas gyvena užsienyje ir ilgesnį laiką nebūna kartu, šeima linkę vadinti 56,4 proc. moterų ir 59 proc. vyrų. „Kaip matote, moterys tokią bendro gyvenimo struktūrą kiek rečiau nei vyrai linkę vadinti šeima“, - komentavo pranešėja.

Vienišą tėvą ar vienišą vaikus auginančią motiną šeima vadintų 54 proc. moterų ir 51 proc. vyrų. Apklausos duomenimis, moterys tokį gyvenimo būdą labiau linkusios vadinti šeima.

Pasak M.Jankauskaitės, kiti šeimyninio gyvenimo būdai Lietuvoje susilaukia mažiau visuomenės palaikymo. Nesusituokusią šeimą, kuri gyvena be vaikų, šeima linkę vadinti 27 proc. vyrų ir 29 proc. moterų. Nesusituokusią porą, gyvenančią atskirai, bet save laikančią šeima taip vadintų 1l proc. vyrų ir 15 proc. moterų. 

Homoseksualių asmenų sąjungą šeima vadintų beveik 12 proc. moterų ir 9 proc. vyrų.

Poligamija priimtinesnė

„Palaikymo sulaukė netgi tokios egzotiškos bendro gyvenimo formos, kaip poligamija, kai vienas vyras gyvena kartu su daugiau nei viena moterimi. Čia mes matome tokią įdomią tendenciją - tokiam gyvenimo būdui pritaria 4,9 proc. moterų ir 7,3 proc. vyrų. Pasirodo, jie labiau „pasinešę“ į egzotiką, beveik tris kartus daugiau vyrų galvoja kad tai yra šeima“, - komentavo M.Jankauskaitė.

Kelios poras, gyvenančias kartu, šeima vadintų 3,5 proc. moterų ir 4,2 proc. vyrų.

Poliandriją, kai moteris gyvena su daugiau nei vienu vyru, į šeimos sąvoką sutalpina beveik 2 proc. moterų ir, vėlgi, šiek tiek daugiau vyrų.

Prognozuoja monogamijos pabaigą

Diskusijas apie monogamijos pabaigą Didžiojoje Britanijoje neseniai pranoko „Radio 4“ laida „Monogamija ir meilės taisyklės“ apie dvi poras iš Šefildo kurios keičiasi partneriais ir garsiai nuskambėjusi mintis, kad tabu turėti kelis seksualinius partnerius per ateinantį dešimtį gali nebelikti.

Laidos vedėja Jo Fidgen kalbino Charlie, kuri prieš šešerius metus ištekėjo už Tomo. Prieš jiems susituokiant Tomas, Charlie žinant ir pritariant, susipažino ir įsimylėjo Sarah. Palaipsniui tarp Sarah su Charlie užsimezgė intymūs santykiai. Vėliau Sarah susižadėjo su Chrisu. „Pamilau Chrisą, mes ketiname kartu pasenti“, – pasakojo Charlie.

Radijo klausytojus šokiravusioje atviroje diskusijoje Charlie aiškino: „Mes pažymime pasimatymus „Google“ kalendoriuje – kas žiūri televizorių, o kas su kuo eina į miegamąjį. <...> Nėra taip, kad galėčiau duoti savo meilę tik vienam žmogui. Galiu mylėti tiek žmonių, kiek jų telpa mano širdyje. Pasirodo, telpa keli. Nemanai, kad yra ribos.“

Laidos vedėja kalbino ir belgų seksologę Esther Perel, kuri išdėstė radikalų požiūrį į žmonių santykius. Ji pranašauja, kad monogamijos laikui bėgant neliks.

Po 10-30 metų poligamija taps norma?

E. Perel sako, kad santykiai su keliais partneriais dažnėja. Ji spėja, kad po 30, o gal net po 10 metų poligamiški santykiai gali tapti norma.

Seksologė teigė: „Monogamija tikrai ilgai gyvavo. <...> Visgi, monogamija turėtų būti pasirinkimas, o ne savaime suprantamas dalykas. Ar tikra meilė tikrai reiškia, kad reikia atsisakyti kitų meilužių? Daugelio mūsų supratimu, įprasti rimti santykiai grindžiami seksualine ištikimybe. Kas nutinka, kai pažvelgiame plačiau ir praplečiame savo santykių ribas?“

Vis dėlto, tyrimai rodo, kad 80 proc. britų vis dar tiki ištikimybe. 

Laidoje nebuvo kabama apie poligamijos įtaką vaikams. Tačiau laidos vedėja klausė: „Mums atrodo normalu mylėti kelis draugus, niekas neprašo mylėti tik vieną iš vaikų, tai kodėl turėtų būti kitaip su jausmais vyrui ar moteriai?“

Taip pat nebuvo kalbama apie tai, kaip atviruose santykiuose tvarkomasi su pavydu. Charlie sakė, jog labai apsidžiaugė, kai vyras įsimylėjo Sarah. Moters teigimu, kiekvienas iš keturių atsiklausia likusių trijų leidimo, jei eina į pasimatymą su potencialiu nauju seksualinių partneriu.

Kodėl lietuviai pasisako už tradicinę šeimą

Kaip pastebi Lygių galimybių plėtros centro vadovė Margarita Jankauskaitė, nepaisant po truputį kintančio gyvenimo būdo ir liberalėjančio jaunosios kartos požiūrio į įvairias šeimos formas, Lietuvos gyventojai apklausose pasisako už tradicinį šeimos modelį.

„Tačiau čia būtina įvertinti, jog nuo 2008 iki 2012 metų mes gyvenome informacinėje erdvėje, kur buvo sąmoningai stigmatizuojamas bet koks kitoks negu tradicinės šeimos pasirinkimas“, - akcentavo M. Jankauskaitė.

Pasak pašnekovės, net jeigu patys žmonės ne visai atitinka „normos“ sampratą, jie gali to neatpažinti ir nepripažinti. Pavyzdžiui, gali nesuvokti, jog šeimos formos – kintančios ir per savo gyvenimą tu gali išgyventi daugybę jos formų: iš pradžių gyvendamas kohobitacijoje (ne santuokoje), paskui susituokti arba ne santuokoje susilaukti vaikų, išsiskirti, sukurti antrąją šeimą, o kai vienas iš poros išvažiuoja į užsienį, gyventi atotolio šeimoje.

„Nežiūrint to, jei tokių žmonių klaustume, kokiai šeimai save priskiria, tikriausiai sakytų, jog tradicinei“, - komentavo M. Jankauskaitė, pridurdama, jog žmonės paprastai neklasifikuoja, o gyvena, kaip gyvenasi.

Dėl minėtų priežasčių, DELFI pašnekovės nuomone, apklausos ne visai atspindi realybę, kaip žmonės iš tiesų gyvena ir kaip įvairias bendro gyvenimo formas priima.

Kuo stabiliau gyvena, tuo liberalesni

Pasaulinės tendencijos rodo, jog visuomenės, gyvenančios stabilios ekonomikos sąlygomis, liberaliau vertina įvairovę.

„Pas mus dažnai transliuojama, neva supuvusi Vakarų Europa praranda savo vertybes, tačiau iš tiesų čia akcentuočiau akivaizdžią koreliaciją tarp socialinės ekonominės raidos ir kaip ji veikia žmonių pasaulėžiūrą. Jeigu mes norime gyventi ekonomiškai geriau ir šito siekiame, po truputį tai ir vyksta, turime būti pasiruošę, kad keisis visuomenės nuostatos. Tačiau ne todėl, kad netenkame moralės, o todėl, kad kintant gyvenimui jis kitaip vertinamas ir kitaip dėliojami akcentai“, - mano M. Jankauskaitė.

Socialinių mokslų daktarės įsitikinimu, ankstesniems laikams būdingą nuostatą „susiženijom iki gyvenimo galo“ iš dalies lėmė socialinis nesaugumas: ieškoti kokybiškesnio santykio tiesiog nebuvo galimybių, todėl laikytasi to, kuris yra, nors jis ir nevisavertiškas.

„Visuomenė, esanti išlikimo stadijoje, tokius dalykus pateikia kaip dideles vertybes, neva mes labai moralūs, tačiau už to slypi paprasčiausias negalėjimas rinktis“, - mano M. Jankauskaitė.

Socialinių mokslų daktarės teigimu, keičiantis gyvenimo sąlygoms natūraliai kinta ir mūsų gyvenimo būdas. Atsiranda išsiskyrusių moterų, kurios vienos augina vaikus, žmonės kuria pakartotines santuokas ir tai vyksta vis vėlesniame amžiuje.

Nebenurašo keturiasdešimtmečių

„Pažiūrėkime, kas būdinga Amerikai ir tai pačiai Vakarų Europai: jei anksčiau keturiasdešimtmetei moteriai pradėti santykius buvo beveik neįmanoma, dabar tokio amžiaus ir vyresni žmonės yra būtent tie, kurie labai intensyviai kuria partnerystes“, - pateikė pavyzdį Lygių galimybių plėtros centro vadovė.

Minėti santykiai nebūtinai baigiasi vedybomis, tačiau, M. Jankauskaitės įsitikinimu, tai nereiškia, kad vyresniame amžiuje vienas kitą atradusių žmonių negalima vadinti šeima, jeigu žmonės rūpinasi vieni kitais ar kartu gyvena.

„Žmonės, kurie pas mus iškelia santuoką ir mėgsta moralizuojančią retoriką, duoda suprasti, jog santuoka labiau pažeidžiamoje situacijoje esančią moterį apsaugo, suteikia jai tam tikrų garantijų. Tačiau čia galima įžvelgti ir labai didelį minusą, nes tuo pačiu metu įsipareigojimai siejami su santuoka. Jeigu nesi santuokoje, neturi įsipareigojimų“, - pastebi DELFI pašnekovė.

Sureikšmina santuoką, bet išsiskyrę apleidžia vaikus

Rezultatų toli ieškoti nereikia: Lietuvoje akivaizdžiai matyti, kad kol žmonės gyvena susituokę, vyrai vaikais rūpinasi, o vos išsiskiria – pamiršta. „Kad iš tėvų išsireikalautų „alimentų“ reikia steigti valstybinį fondą. Tai yra skandalas!”, - piktinosi M. Jankauskaitė.

Pasak jos, Skandinavijoje skyrybų mastai irgi dideli, požiūris į santuoką žymiai liberalesnis, nei Lietuvoje, tačiau požiūris į tėvystę ir motinystę daug atsakingesnis. Žmonės suvokia, kad gali gyventi ne santuokoje, tačiau vien dėl to mamos ir tėčio pareigos neišnyksta ir į tai žiūrima labai rimtai.

„Lietuvoje stebime priešingą tendenciją: labai rimtai kalbame apie santuoką ir jos reikšmę, bet užmirštame, kad ne pats faktas svarbus, o mūsų įsipareigojimai, kurie galioja ir susituokusiems, ir pasirinkusiems ne klasikinę santuoką“, - apibendrino Lygių galimybių plėtros centro vadovė.