Tokie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ spalio 18-24 d. atlikus visuomenės nuomonės apklausą.
„Nesu visuomenės psichologijos specialistas, bet jeigu taikytume analogiją su sportu, tai yra laimintieji ir yra sirgalių, kurie nėra apsisprendę, už ką jiems sirgti. Dalis, aišku, serga už pralaiminčią komandą, bet yra ir tokia dalis, kuri serga būtinai už laiminčią komandą. Tokia žmonių psichologija – būti su laimėtoju, nes taip saugiau. Man atrodo, kad taip, yra žmonių, kurie anksčiau palaikė A. Butkevičių ir dabar palaiko, bet į jo pusę perėjo ir tie žmonės, kurie anksčiau buvo, tarkime, už I. Degutienę, bet gal nebuvo tvirtai apsisprendę“, - teigė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas, politologas Vincentas Vobolevičius.
Paklaustas, kodėl, jo nuomone, nešoktelėjo Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho populiarumas, nors Darbo partija po pirmojo rinkimų turo pirmavo, politologas atkreipė dėmesį, kad V. Uspaskichas gali būti mylimas kaip politikas, bet neatrodyti pats geriausias premjeras.
„Jo asmenybė, kaip partijos lyderio, nors ir populiari, tačiau atrodo kiek per egzotiška, kad net tie žmonės, kurie remia jo partiją, būtų užtikrinti, kad jis galėtų būti premjeru. Jo asmenybės stilius yra švelniai tariant nepremjeriškas. Tai galbūt didelis pliusas kaip partijos lyderiui, bet žmonės gali nenorėti matyti tokio premjero“, - aiškino politologas.
V.Uspaskichas – tik antras premjerų sąraše
Remiantis apklausa, spalio mėnesį gyventojų palankumas socialdemokratų lyderiui A. Butkevičiui šoko itin stipriai.
Kad šis politikas tiktų vadovauti Vyriausybei, rugsėjo mėnesį manė 15 proc. gyventojų, tačiau tarp Seimo rinkimo turų taip manančių padaugėjo iki 26,8 proc.
Šiek tiek pakilo ir Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho populiarumas. Rugsėjį jo tinkamumą eiti premjero pareigas įžvelgė 12,5 proc. žmonų, tuo tarpu po pirmojo rinkimų turo – jau 15,8 proc.
Norinčių matyti šį politiką vadovaujantį Vyriausybei padaugėjo 3,3 proc.
Tuo tarpu ilgą laiką reitingų lydere buvusi konservatorė I. Degutienė neteko gyventojų palankumo. Dar prieš mėnesį 14,8 proc. apklaustų gyventojų teigė manantys, jog ši politikė galėtų vadovauti Vyriausybei, tačiau po pirmojo Seimo rinkimų turo besilaikančiųjų tokios pat nuomonės teliko 6,3 proc.
I. Degutienės populiarumas smuko 8,5 proc., tad politikė potencialių premjerų sąraše liko ketvirta.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio Rolando Pakso tinkamumas eiti premjero pareigas iš esmės liko toks pat – rugsėjo mėnesį jį, kaip tinkamą kandidatą, įvardijo 7,2 proc., spalio – 6,9 proc.
Šiek tiek paaugo socialdemokratų europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės populiarumas – rugsėjo mėnesį jos tinkamumą premjero pareigoms įvertino 2,8 proc. respondentų, spalį – 5,6 proc.
Šeštasis potencialių premjerų eilėje liko dabartinis premjeras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Andrius Kubilius. Po pirmojo rinkimų turo premjero pareigoms jis atrodė tinkamas 5,2 proc. gyventojų.
Toliau sąraše rikiuojasi socialdemokratas Zigmantas Balčytis (5 proc.), liberalas Eligijus Masiulis (3,6 proc.), partijos „Tvarka ir teisingumas“ vicepirmininkas Valentinas Mazuronis (3,5 proc.) ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė (2 proc.).
DELFI primena, kad pirmajame rinkimų ture į priekį išsiveržė Darbo partija, antri buvo socialdemokratai, treti – konservatoriai. Po antrojo turo paaiškėjo, kad rinkimų laimėtojais tapo socialdemokratai, antri – konservatoriai, trečia – Darbo partija.
| Jūsų nuomone, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas? (proc.) | Spalis2012 | Rugsėjis2012 | Pokytis | |
| 1 | A.Butkevičius | 26,8 | 15,0 | +11,8 |
| 2 | V.Uspaskichas | 15,8 | 12,5 | +3,3 |
| 3 | R.Paksas | 6,9 | 7,2 | -0,3 |
| 4 | I.Degutienė | 6,3 | 14,8 | -8,5 |
| 5 | V.Blinkevičiūtė | 5,6 | 2,8 | +2,8 |
| 6 | A.Kubilius | 5,2 | 4,7 | +0,5 |
| 7 | Z.Balčytis | 5,0 | 2,6 | +2,4 |
| 8 | E.Masiulis | 3,6 | 3,1 | +0,5 |
| 9 | V.Mazuronis | 3,5 | 3,6 | -0,1 |
| 10 | I.Šimonytė | 2,0 | 2,0 | 0 |
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų spalio 18-24 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Cituojant apklausą nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA.