Radikalai prie Seimo mojavo Rusijos vėliavapapildyta J. Pankos ir A. Butkevičiaus komentarais

 (1593)
Prie Seimo ketvirtadienį vyko mitingas, kuriuo reikalauta referendumą dėl žemės nepardavimo užsieniečiams surengti gegužės 25 d., kartu su Europos Parlamento rinkimais.
Radikalai prie Seimo mojavo Rusijos vėliava
© DELFI (Š.Černiausko nuotr.)

O mitinge plevėsavo ir Rusijos vėliava. Iš tribūnos aidėjo Europos Sąjungos lyginimas su okupacija, padėkos Rusijai ir Baltarusijai, prieš homoseksualus nukreipti pareiškimai.

Rusijos vėliavos plazdėjimas kelioms dešimtims susirinkusiųjų, panašu, nekliudė.

Beje, vieni aktyviausių referendumo šalininkų – organizacija „Būkime vieningi“, kurią Valstybės saugumo departamentas įvardijo atsakinga už internetinės peticijos dėl Klaipėdos prijungimo prie Rusijos platinimą.

Renginį stebėjusi Seimo narė, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė DELFI teigė, jog vaizdas nuteikė „šiurpokai“ – juolab, kad Rusijos vėliava niekam iš susirinkusiųjų neužkliuvo.

„Čia atsiskleidžia tikras turinys ir tikra esmė tų, kurie nori referendumo Lietuvoje. Ir visi kalbėtojai tą priėmė kaip normalų dalyką, tos vėliavos kabėjimą“, - kalbėjo R. Juknevičienė.

Beje, anot Seimo narės, minioje po Rusijos vėliava vaikštinėjo ir vienas Tautininkų sąjungos lyderių bei referendumo iniciatyvinės grupės vedlių Julius Panka.

„Įdomiausia, kad jame (mitinge – DELFI) stovi ir J. Panka. Taip, stovėjo – pati mačiau savom akim“, - sakė R. Juknevičienė.

J. Panka: tai V. Šustausko darbas

J. Panka DELFI teigė, kad mitingas su referendumo inciatyvine grupe neturi nieko bendra. Esą tai radikalų išpuolis.

„Mitinge nebuvau. Aš buvau prie laužo, kur jau penktą dieną kūrenasi laužas siekiant skelbti referendumą. Ir iš tikrųjų pasibaisėjau, kad Lietuvoje, laisvoje šalyje, leidžiama mitinguoti penktai kolonai, kur Rusijos vėliavos iškeltos. Labai baisu ir nemalonu buvo stebėti. Karo metais tokius be teismo šaudydavo, nes čia yra tautos išdavystė“, - kalbėjo J. Panka.

Anot jo, mitingą, kuriame mojuota Rusijos vėliava, organizavo Vytauto Šustausko kompanija.

„Ačiū Dievui, kad jų susirinko tik saujelė. Mūsų žmonės stovėjo visiškai atskirai, ir nenorime būti niekaip siejami. Jie kalbėjo apie tai, kad jie viską griaus, kad čia reikia viską keisti. Kažkokie absurdiški teiginiai. Prieš 70 metų Stalino saulę vežė Cvirka ir kiti išdavikai. Dabar matome, kad Šustauskas atveš Putino saulę. Leidimą (renginiui – DELFI) gavo V. Šustauskas. Toms dviem valandoms. Mes esame nuo kovo 11 d. iki kovo 25 d. išsiėmę leidimą, išskyrus tas dvi valandas, kurios jau buvo, pasirodo, sausio mėnesį rezervuotos V. Šustauskui“, - sakė J. Panka.

Pasak jo, provokacijos organizatoriai verti mažų mažiausiai teismo. „Jų vieta yra mažų mažiausiai kalėjime – tokiu metu mojuoti tokiomis vėliavomis“, - reziumavo J. Panka.

A.Butkevičius: tokius dalykus turi įvertinti teisėsauga

Kovotojų už Lietuvą sąjungos pirmininko Vytauto Šustausko surengtą piketą prie Seimo, kuriame plevėsavo Rusijos vėliava ir laikyti prorusiški plakatai, turėtų įvertinti teisėsaugos institucijos, sako premjeras Algirdas Butkevičius.

„Vertinu labai neigiamai, nereikėtų pasiduoti provokatorių įtakai. Labai kviečiu elgtis solidžiai, atsakingai. Tokius dalykus teisėsaugos institucijos turi įvertinti“, - ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

Ketvirtadienį prie Seimo surengtas piketas, kurio dalyviai laikė plakatus „Žemaičiai prieš Rusiją nekariaus“, „ES apgaudinėja Lietuvą“, „Ne Rusija mūsų priešas, o Seimas parsidavęs JAV/ES“, „Seimas, remiantis Ukrainos neofašistus, tarnauja JAV/ES globalistams. Atsistatydinkite!“ ir kt.

Kalbėtojai, užlipę ant improvizuotuos medinės pakylos, negailėjo aštrių žodžių Lietuvos valdžiai: ji kaltinta tautos naikinimu, skųstasi mažomis pensijomis, šeimų naikinimu ir pan.

Didelę Rusijos valstybinę vėliavą laikiusi Natalja iš Klaipėdos BNS tvirtino tokiu būdu norinti išreikšti draugiškumą šiai kaimyninei valstybei ir protestą dėl Lietuvos politikos jos atžvilgiu.

„Rusai yra mūsų kaimynai, o su kaimynais reikia draugiškai gyventi. Jau 25 metai daugiau nieko negirdime, tik kad rusai mūsų priešai. Aš išreiškiu protestą mūsų valdžiai Rusijos atžvilgiu. Aš nesutinku su mūsų valdžios pozicija Rusijos atžvilgiu“, - sakė moteris.

Paklausta, ar jai baimės nekelia Rusijos elgesys Ukrainoje, klaipėdietė teigė, kad Lietuvos žiniasklaida ir valdžia skleidžia melą apie įvykius Kryme.

Policijos pareigūnų teigimu, V.Šustausko akcija buvo sankcionuota - Vilniaus miesto savivaldybė jai buvo išdavusi leidimą.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Prof. V. M. Čigriejienė paaiškino, kaip R. Karbauskis rinko medikų paramą (597)

Žinoma gydytoja, buvusi Seimo narė profesorė Vida Marija Čigriejienė kritikuoja valstiečių žaliųjų idėją taisyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Ji taip pat išreiškė nuomonę apie R. Karbauskį palaikančius kai kuriuos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) medikus, kurie, sako profesorė, gyvenime nėra gydę nevaisingumo.

„120s“ žinios: protestas dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų (11)

DELFI TV trumposiose žiniose žiūrėkite: įvairių sričių profesionalai, žurnalistai, visuomenininkai ir ekspertai pasmerkė Seimo narių bandymus taisyti pažangų, medicinos mokslu grįstą ir pacientų lūkesčius atitinkantį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuris apsunkins ir pabrangins galimybę susilaukti vaikų nevaisingoms poroms.

E. Gentvilas apie G. Steponavičių: dabar jau kyla klausimų (207)

Opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas sako turintis klausimų, ar jo pavaduotojas Gintaras Steponavičius kalbėdamas apie savo statusą politinės korupcijos byloje sakė tiesą.

„Istorijos detektyvai“ neria į alternatyvios Lietuvos istorijos platybes (9)

Tarpukario Lietuva galėjo tapti Didžiosios Britanijos protektoratu, Vokietijos dalimi ar net sukurti bendrą valstybę su Baltarusija, Lenkija.

Toksikologas su siaubu pasakoja apie naujus psichotropikus: vienkartinės dozės yra kraupiai pigios (70)

Naujų psichotropinių medžiagų per metus vien Europoje fiksuojama daugiau nei šimtas, medicina jų išaiškinti sugeba dešimtimis kartų mažiau. Taip LRT.lt sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras.