Tokiomis įžvalgomis politikas pasidalijo po to, kai Seimas priėmė rezoliuciją dėl Rusijos veiksmų prieš Ukrainą, atsisakydamas įtraukti jo siūlymus. R. Žemaitaitis siūlė dokumente raginti Ukrainos valdžią grįžti prie vasario 21 d. susitarimo – šis punktas iš esmės atkartoja Kremliaus poziciją. O konservatoriai R. Žemaitaitį čia pat išvadino kolaborantu.
Kijevo valdžia ir V. Janukovyčius – vienas ir tas pats
„Tvarkietis“ žurnalistams sakė, esą Ukraina dabar pati juda į pilietinį karą.
„Grįžimas prie 2004 m. (Ukrainos – DELFI) konstitucijos – tai yra valdžių padalijimo principas. Nes šiandien dienai, nesant šitai nuostatai, vidiniai konfliktai ir pilietinis karas yra užprogramuotas. Aš pilnai įsivaizduoju, kad po kovo 16 d. balsavimo dėl referendumo (Kryme – DELFI) įsivyraus pilietiniai konfliktai ir bus karas“, - kalbėjo R. Žemaitaitis.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas tikina, kad nauja Kijevo valdžia nesilaiko vasario 21 d. pasiekto susitarimo – esą tai parodo, kad laikinasis Ukrainos prezidentas Aleksandras Turčinovas yra toks pats, koks buvo Viktoras Janukovyčius.
„Vasario 21 d., kada dalyvavo tarptautinė bendruomenė ir buvęs prezidentas, buvo sutarę aiškius dalykus. Jų šiandien dienai nesilaikoma. (…) Kuo dabar skiriasi naujas prezidentas nuo buvusio – oligarcho V. Janukovyčiaus? Aš manau, niekuo. Nes šiandien dienai jis pradėjo skirti savo prokurorus, skirti savo teisėjus, savo valdžią pradeda formuoti, kuri yra neteisėta ir jie net nėra išrinkti“, - kirto R. Žemaitaitis.
Krymo referendumas – kaip Lietuvos nepriklausomybė
Sekmadienį Kryme vyksiantį referendumą dėl atskilimo nuo Ukrainos R. Žemaitaitis laiko teisėtu.
„Referendumas – tai yra žmonių pačių. Jeigu žmonės toje vietoje apsisprendė, tai žmonės turi teisę rinktis. Kažkodėl „Kosnijos“ ar Bosnijos ir Hercegovinos mes, tarptautinė bendruomenė, vienur palaikom, kitur nepalaikom. Mes šaukiam, kad Tibetas – tai yra labai gerai, bet kartu bijome Kinijos ir nepripažįstame, kad Tibetas nori atsiskirti. Tas pats vyksta su Airija“, - veikiausiai turėdamas omeny Šiaurės Airiją tęsė „tvarkietis“.
Politiko žodžiais, Krymo referendumas niekuo nesiskiria nuo Lietuvos sprendimo atkurti nepriklausomybę.
„Kaip politikas, galėčiau balbatuoti tą patį, ką balbatuoja mano kolegos. Teisinis dalykas – Krymo parlamentas buvo išrinktas teisėtai. Naujas prezidentas, kuris buvo laikinai paskirtas, ir nauja Kijevo valdžia nepanaikino jiems įgaliojimų. Nepaskelbė naujų rinkimų toje vietoje. Tai reiškia – šitas parlamentas turi pilnai teisę rinktis. Tą, ką darė, jeigu neprisiminsit, 1990-1992 metais ir mūsų parlamentas“, - dėstė R. Žemaitaitis.
Sykiu R. Žemaitaitis pabrėžia nepritariantis Rusijos karinei intervencijai ir ją griežtai smerkiantis.
„Bet dėl referendumo nusprendė būtent Krymo gyventojai – Krymo parlamentas, kuris yra teisėtai išrinktas“, - pridūrė pašnekovas.
R. Žemaitaitis taip pat kartoja, kad būtinas tyrimas su tarptautiniais stebėtojais, kuris nustatytų, kas ir kieno nurodymu šaudė į Maidano žmones. Esą tik toks tyrimas užkirs kelią Vladimiro Putino pareiškimams, jog ten „savi šaudė į savus“.
„Turi dalyvauti tarptautiniai atstovai: kad ištirtų vykdytus nusikaltimus ir visai bendruomenei pasakytų. Kad nebūtų taip, kaip mes turime su Sausio 13-ąja“, - primindamas Algirdo Paleckio pradėtą dainą sakė R. Žemaitaitis.
Beje, R. Žemaitaičiu pasipiktino ne tik opozicija. „Pasiklausius vieno frakcijos kolegos šiandien Seime šnekant apie Ukrainą, kažkaip nelabai jauku pasidarė (čia labai jau švelniai šnekant)“, - socialiniame tinkle „Facebook“ parašė „tvarkietis“ Andrius Mazuronis.