„Kaip nesusipratimą reikėtų laikyti, kad taip ilgai ji pas „valstiečius“ buvo, nes išskyrus vieną kitą epizodą, nieko bendra tarp jos ir „valstiečių“ nelabai buvo“, – Žinių radijui penktadienį sakė R. Šimašius.

Jo vertinimu, D. Šakalienė „valstiečiams“ buvo reikalinga rinkiminės kampanijos metu kaip žmogus, atstovaujantis žmogaus teises ir socialinį rūpestį.

„Būti išrinktai su vienais ir pereiti pas kitus, kai sąraše, tai yra klaustukas tikrai rimtas. Lygiai taip pat labai rimtas klaustukas, kai esi išrenkamas su viena programa, o darai kitą programą. Tai čia ant svarstyklių dedi ir neaišku, kas garbingesnis“, – svarstė liberalų vadovas, kalbėdamas apie „valstiečių“ priekaištus D. Šakalienei.

Pasak R. Šimašiaus, D. Šakalienė su liberalais dėl galimybės pereiti į jų gretas yra kalbėjusis ir anksčiau.

Ketvirtadienį paaiškėjus, kad D. Šakalienė perėjo į Liberalų sąjūdžio frakciją, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad politikė pasielgė negarbingai. „Valstiečių“ deleguotas premjeras Saulius Skvernelis sakė apgailestaujantis, kad D. Šakalienė paliko frakciją, bet kartu pastebėjo, kad Seimo nario mandatas – laisvas, ir nebuvo kadencijos, kad nebūtų į kitas frakcijas perėjusių parlamentarų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija savo ruožtu paskelbė, kad D. Šakalienė turi atsisakyti mandato, bet pati parlamentarė tvirtina frakcijai nesanti skolinga, nes rengė dalį programos, pati atnešė populiarumo taškų.

Komentuodama pasitraukimo priežastis D. Šakalienė sakė nusivylusi „valstiečių“ pozicija dėl vaiko teisių apsaugos reformos ir supratusi, kad „vertybės skiriasi šviesmečiais“.

Po D. Šakalienės pasitraukimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijoje lieka 56 parlamentarai, Liberalų sąjūdžio frakcijos narių skaičius bus 14.

D. Šakalienė nėra partijos narė, bet į Seimą pateko su „valstiečių“ sąrašu. Ji turi psichologijos išsilavinimą, anksčiau daugiau kaip dešimtmetį dirbo Žmogaus teisių stebėjimo institute.