„Jei būčiau žinojusi, kad V.M. Putino g. 5 yra būtent profsąjungų rūmai, jei būčiau žinojusi, būčiau, be abejo, iš karto nepasirašiusi, būčiau teikusi šį klausimą tarybai“, - atsakydama į valdančiųjų konservatorių kritiką praėjusią savaitę teigė A. Vaitkunskienė.
Savivaldybės taryba dar 2012-aisiais yra priėmusi rezoliuciją, jog šioje vietoje iki 2018-ųjų turėtų iškilti Tautos namai - taip būtų įgyvendinta dar tautos patriarcho Jono Basanavičiaus kelta idėja.
Tuo metu žemės paskirties pakeitimo peripetijas bandantys išsiaiškinti konservatoriai tvirtina, jog apie sprendimą nebuvo informuoti savivaldybės politikai ir tai paaiškėjo tik po metų, o sprendimas leidžia čia statyti ir gyvenamuosius namus - tai esą žymiai padidina pastato vertę.
Tarybos nariai, siekdami išsiaiškinti situaciją, žada kreiptis į prokurorus.
BNS birželio pabaigoje paprašius A. Vaitkunskienės paaiškinti šias aplinkybes, savivaldybė išplatino pranešimą, jog paskirtis pakeista „siekiant padaryti šį objektą patrauklesnį privačioms investicijoms“.
Iš tiesų žemės paskirties pakeitimas leidžia rūmų dabartiniams savininkams - bendrovei „VIPC Vilnius“ - dabartinį ar galbūt vietoje jo iškilsiančius naujus statinius pritaikyti verslo, o ne visuomenės poreikiams. Galbūt padarytos klaidos administracijos vadovė tuomet nepripažino.
Trečiadienį A. Vaitkunskienė, atsakydama į tarybos narių klausimus, gynėsi, jog jai tuo metu buvo pateikta šūsnis dokumentų dėl žemės paskirties keitimo, kuriuose nebuvo nurodoma, kokie pastatai stovi sklypuose. Dokumentą pateikę Miesto plėtros departamento darbuotojai jai nenurodė, jog dėl sprendimo kyla kokia nors rizika.
Tuo metu miesto plėtros departamentui vadovavo Artūras Blotnys, jo pavaduotoja buvo ir dabar šiose pareigose tebedirbanti Raimonda Rudukienė.
A. Vaitkunskienė taip pat dėstė, kad savivaldybės bendrasis planas leidžia keisti žemės paskirtį šioje vietoje, todėl savivaldybė greičiausiai pralaimėtų teisinius ginčus su verslininkais, kurie ir siekė sklypo paskirtį pakeisti, o atsakyti už tokį sprendimą turėtų būtent ji.
„Aš neturiu teisės, kaip administracijos direktorė, atsakyti interesantui“, - sakė ji.
A. Vaitkunskienė taip pat pažymėjo, kad liepos 2-ąją sklypo nuomos sutartis baigėsi ir Nacionalinė žemės tarnyba yra pareiškusi, jog nuoma negali būti pratęsiama be savivaldybės tarybos sprendimų.
Tarybos narys konservatorius Adomas Bužinskas stebisi, kad departamento vadovai, dar prieš pusmetį iki sprendimo atmetę „VIPC Vilnius“ prašymus, staiga persigalvojo ir siūlymui keisti žemės paskirtį pritarė ir teikė šį klausimą administracijos direktorei. Jis sako, kad frakcija, siekdama išsiaiškinti visas aplinkybes, ketina kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.
„Pateikti atsakymai mūsų netenkina. Administracijos direktorė, kuri padėjo parašą, sako, kad jai ne iki galo pateikta informacija. Mūsų tikslas yra iki galo išsiaiškinti, kurie specialistai, galėčiau teigti, viršijo savo įgaliojimus ir pakeitė šitaip savo nuomonę. Žinoma, kreipsimės į prokuratūrą, kad teisėsauga išsiaiškintu, kokios buvo priežastis. Žinant šios vietos istorinę reikšmę, yra galima žala visuomenei“, - BNS sakė A. Bužinskas.
Jis taip pat žada, jog frakcija inicijuos „vidinius tyrimus“ savivaldybėje dėl tokios situacijos.
Praėjusios kadencijos politikai svarstė planus sudaryti su „VPIC Vilnius“ taikos sutartį ir iškeisti įvairius savivaldybei priklausančius statinius į Profsąjungų rūmus.
Tuomet planuota, jog savivaldybei atitektų rūmai, įvertinti per 12 mln. eurų (41,6 mln. litų), o jų savininkei bendrovei „VPIC Vilnius“ mainais būtų perduoti 5 kiti pastatai Vilniuje bei Palangoje, kurių vertė - 5,7 mln. eurų (19,7 mln. litų). Be to, savivaldybė bendrovei būtų sumokėjusi dar 5,3 mln. eurų (18,3 mln. litų).
Registrų centro duomenimis, 64,9 proc. „VIPC Vilnius“ akcijų valdo Kipre registruota ribotos atsakomybės bendrovė „Velmark Investments Limited“, 35,1 proc. - statybų bendrovė „Veikmė“. Derybose su savivaldybe „VIPC Vilnius“ atstovauja bendrovės valdybos pirmininkas Darijus Vilčinskas.
Įkuriant ant Tauro kalno tautinės kultūros daugiafunkcinį centrą svarstyta įgyvendinti tautos patriarcho Jono Basanavičiaus idėja. Dabartinis Vilniaus Profesinių sąjungų kultūros rūmų pastatas atsirado sovietmečiu, 1964-aisiais.
Planai rūmų vietoje įkurti Tautos namus Lietuvoje svarstomi jau beveik du dešimtmečius, tačiau projektas nepradėtas įgyvendinti.
1911 metais ant Tauro kalno buvo nupirktas žemės sklypas Tautos namams pastatyti. Projekto iniciatorius J. Basanavičius važiavo į JAV rinkti lėšų statyboms. Tačiau ir tuomet Tautos namai Vilniuje neatsirado.
Tekstas 2016 rugsėjo 5 d. 17:09 papildytas A. Vaitkunskienės atsiųstu komentaru.
Aš, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė, pasirašydama įsakymą, kuriuo iš visuomeninės į rekreacinę buvo pakeista žemės sklypo, esančio Vinco Mykolaičio Putino g. 5, Vilniuje, paskirtis, veikiau pagal teisės aktais man suteiktus įgaliojimus ir nei turinio, nei procedūrų prasme nepadariau jokių teisės aktų pažeidimų. Sprendimas dėl žemės sklypo paskirties keitimo yra Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu savivaldybės administracijos direktoriui priskirta kompetencija ir pareiga.
2012 metais priimta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rezoliucija iki 2018 metų žemės sklype, esančiame Vinco Mykolaičio – Putino g. 5, Vilniuje, pastatyti daugiafunkcį kultūros centrą „Tautos namai“, nebuvo teisinę galią turintis ir/ar teisines pasekmes sukeliantis dokumentas. Jokių tolesnių efektyvių veiksmų per 4 metus nuo jos priėmimo, siekiant šią rezoliuciją įgyvendinti, galbūt dėl objektyvių priežasčių, iki šių metų nebuvo imtasi, t. y. rezoliucija taip ir liko ketinimu, o teisinę galią turinčių sprendimų nuo 2012 metų nebuvo priimta. Taigi, šioje Rezoliucijoje išreikšti siekiai turėtų būti įgyvendinti priimant konkrečius Savivaldybės tarybos sprendimus dėl konkrečių veiksmų, kurių projektai jau parengti. Pažymėtina ir tai, kad pagal 2007 metais patvirtinto Savivaldybės Bendrojo plano nuostatas šioje teritorijoje esančio sklypo rekreacinė paskirtis, kaip ir visuomeninė, gali būti naudojama visuomeninio objekto projektui įgyvendinti (kaip ir numatyta Bendrajame plane), tačiau rekreacinės paskirties sklype negali būti statomi gyvenamieji namai ir Savivaldybė turi visas priemones tai užtikrinti nepaisydama to, kad buvusių Profesinių sąjungų rūmų pastatas prieš daugybę metų Savivaldybei nežinomomis aplinkybėmis ir dėl Savivaldybei nežinomų priežasčių buvo perduotas privačiai įmonei. Taigi, įsakymo, kuriuo buvo pakeista žemės sklypo paskirtis, projekte neturėjo būti nurodytas prieš 4 metus tuometinės miesto savivaldybės tarybos narių išreikštas ketinimas, nes įsakymo pasirašymo momentu toks ketinimas negalėjo turėti teisinės reikšmės. Antra vertus, galiu patvirtinti, kad jei būčiau žinojusi apie prieš 4 metus tuometinės miesto Savivaldybės tarybos narių išreikštą ketinimą žemės sklypo, esančio Vinco Mykolaičio – Putino g. 5, Vilniuje, atžvilgiu, prieš pasirašant įsakymą dėl šio žemės sklypo paskirties pakeitimo, net ir nesant įstatyminio įpareigojimo, būčiau šį klausimą teikusi savivaldybės tarybai tam, kad įsitikinčiau, ar toks ketinimas tebegalioja. Taigi, mano teiginiai, viešojoje erdvėje interpretuoti kaip „klaidos pripažinimas“, turėtų būti suprasti ne kaip mano padaryta teisinė/procedūrinė ar bet kokia kita juridinė turinio ar formos klaida ( nes privalau vykdyti man teisės aktais pavestas pareigas), o viso labo kaip patvirtinimas, jog siekdama geranoriško bendradarbiavimo ir visiško savo vykdomų funkcijų skaidrumo užtikrinimo, su miesto Savivaldybės taryba prieš priimdama sprendimus tariuosi taip pat ir tada, kai nei įstatymai, nei kiti teisės aktai tokios pareigos man nenustato. Papildomai pažymiu, kad dar šių metų liepos mėnesį esu pateikusi Merui konkrečių priemonių, užkirsiančių kelią žemės sklypo, esančio Vinco – Mykolaičio Putino g. 5, Vilniuje, panaudojimo komerciniams tikslams, ir jo išsaugojimo visuomenei planą. Apie Savivaldybės ketinimus įkurti sklype visuomeninį objektą pranešiau ir Nacionalinei žemės tarnybai, nes sklypo nuomos privačiai įmonei sutartis yra pasibaigusi ir sklypas priklauso valstybei. Gavusi Mero pritarimą, siūlymus dėl dviejų svarbiausių priemonių teikiu artimiausiam Tarybos posėdžiui, įvyksiančiam rugsėjo 14 d.