Nerasti laiko komentaro rašymui, manau, būtų nesąžininga bent kiek besidominčiam švietimo sistemos valdymo kokybe ir rezultatais. Nenoriu būti bala. Nors suprantu, kad rašymo vaisius be vaisiaus.
Kaip rodo praktika, kalbėjimai, rašymai, konferencijos ir panašiai neiššaukia apčiuopiamų, akivaizdžių ir identifikuotų sopulių šalinimo veiksmų. Visi žinome, kad sopuliai šalinami administraciniais arba vadybiniais sprendimais. Todėl profesorei rašinyje nenurodžius, kad ji - Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė, susiklosto dviprasmiška situacija. Galima suprasti, kad Švietimo taryba prie sopulingų egzaminų sopulių stovi ne kaip chirurgas-administratorius, o stebėtojas su vaizdo kamera.
Tokia pozicija patogi tik stebėtojui, bet ne administratoriui. Mane dažnai kaltina, kad aš tik rašau apie švietimo sopulius, bet neteikiu sprendimų. Identifikavus sopulį jį pašalinti lengva... Net socialinė sistema, pašalinus trukdžius, mano supratimu, keičiasi. Tik pakankamai lėtai. (Prisiminkim naujagimių pagausėjimą, kai buvo pailgintos vaiko priežiūros atostogos).
Imantis komentaro, manau, derėtų dar kartą išsiaiškinti atsakingas už švietimą institucijas.
Švietimo ir mokslo ministerija lyg ir nėra už švietimą atsakinga, nes jos darbą kontroliuoja Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Šis aukštas švietimą programuojantis ir kontroliuojantis komitetas į Lietuvos švietimo tarybą delegavo profesorę Liliją Duoblienę, Vilniaus universiteto Edukologijos katedros vedėją. Tad ryšys tarp šių grandžių akivaizdus. O koks rezultatas?
Mano atsakas tiesus - jos greit ir kokybiškai nesprendžia realių švietimo sopulių pašalinimo.
Tokiam pagrindimui galima pasirinkti tarybos 2013-05-30 dokumentą „Dėl bendrojo ugdymo politikos formavimo ir įgyvendinimo politikos".
Aš necituosiu šio dokumento visų teiginių (jie lengvai prieinami Seimo svetainėje). Manau, kad komiteto nariams dokumentas turėjo suteikti labai daug naudingos informacijos priimant reikalingus vadybinius sprendimus.. Reikia tikėtis, kad Komiteto atstovė informavo (o gal ne?) komitetą apie tarybos dokumentą.
O jame rašoma: „Šiuo metu mokyklai trūksta aiškių, visuotinai sutartų ir politiškai įtvirtintų mokyklos veiklos gairių, kurios įvardytų ir aiškiai atskirtų privalomas ir autonomiškas mokyklų veiklos sritis. Mokyklų veiklos planavimas ne visada siejamas su turimų duomenų analize, į planavimo procesus menkai įtraukiama visa mokyklos bendruomenė, mažai dėmesio skiriama mokyklos kultūros refleksijoms, tinkamo klimato ir mokinių pasiekimų dermės problemų įvardijimui ir jų sprendimui. Tėvai dažnai nėra sąjungininkai, dar kartais kuriamos ir funkcionuoja „dirbtinės“ mokyklos tarybos. Mokyklos stengiasi tinkamai atsiskaityti savo steigėjams, bet kuriuo būdu pademonstruoti aukštus savo veiklos rezultatus, pamiršdamos, kad svarbu sukurti „gyvą“, pilnatvę vaikui ar jaunuoliui suteikiančią aplinką, kurioje jis būtų motyvuotas sąmoningai siekti gerų mokymosi rezultatų. Vertėtų pripažinti ir įtvirtinti įvairius mokyklų valdymo modelius ir skatinti mokyklų vadovus juos rinktis pagal savo mokyklos specifiką".
Sopuliai aprašyti gražiai, jausmingai. Praėjo dveji metai, o tuos pačius sopulius galime surašyti ir šiandien. Gal atsiras nepritariančių mano supratimui?
Tiesa, švietimas gavo dar vieną iliuzinį dokumentą - strategines švietimo kryptis. Dabar intensyviai kalbama dar apie vieną nesąmonę - brandos segtuvus, papkes ar dosjė (ar neužtenka studentiškų darbų, korepetitorių verslo?). Apsaugok ir apgink nuo tų papkių, kaip nuo mokino krepšelio, auditų, pedagogų savianalizės anketų ir pan.. Bet...(skaitykim profesorės rašinį).
O dabar sugrįžkim prie dokumento. Skaitom: „Bendrojo ugdymo programų vyresnėse klasėse vykdymas kartais priklauso nuo egzaminų programų, nors turėtų būti atvirkščiai. Vertėtų suderinti bendrojo ugdymo ir egzaminų programas bei užduotis. Svarbu kartu daugiau dėmesio skirti pasirenkamų egzaminų vertinimui suvienodinti, pavyzdžiui, menų ir matematikos ar geografijos vertinimas leidžia abejoti vienoda vertinimo sistema. Būtina pergalvoti privalomus egzaminus, kad nebūtų diskriminuojami kitokio mąstymo moksleiviai, pavyzdžiui, privalomas matematikos egzaminas gali diskriminuoti humanitarinio mąstymo moksleivius."
O kas pasikeitė per dvejus metus? Profesorės straipsnis - reikiamas atsakas. Gal ministerijos, įvairių mokyklų tobulinimo, vertinimo, auditavimo, aktyvinimo centrų klerkus, atsakingus už šiuos sopulius, pasiuntė į mokyklas įgyvendinti savo rašliavas? Gal ...
Skaitom tarybos pirmininkės sopulius ir suprantame, kad turim du švietimus - vieną popieriuose, o kitą kasdienybėje. Taip lengviau.