– Kaip vertintumėte socialinės paramos srityje prasidėjusį vajų?

– Visų pirma reikėtų pradėti nuo to, kas šioje srityje yra nauja. Nauja yra tai, kad dabar eksperimente dalyvaujančios savivaldybės, kurios sutaupo lėšų kam nors paramos neskirdamos ar skirdamos mažiau, sutaupytas lėšas gali skirti kam nori.

Kalbant apie pašalpų gavėjų tikrinimą, tai jis, kaip įpareigoja įstatymas, buvo vykdomas visą laiką. Tad tas kelių merų dėjimasis, kad jie dabar įgyvendina eksperimentą, yra perdėtas. Anksčiau tikrinti pašalpų gavėjus juos vertė pareiga, dabar atsirado finansinis stimulas. Jei anksčiau jos būtų atidžiau tikrinusios, sutaupytos lėšos arba grįžtų į valstybės biudžetą arba būtų skirtos kitoms socialinėms paslaugoms, kitaip sakant, kitiems vargingiems žmonėms.

– Žodžiu, dabar sutaupytos lėšos nebūtinai bus skiriamos socialinėms reikmėms?

– Taip. Kai kurie merai minėjo, kad reikia lopyti mokyklos stogus, rūpintis gatvių apšvietimu ir t. t. Dėl to manau, kad šis vajus yra vienpusis – viena vertus, reikia ieškoti žmonių, kurie nori iš socialinės paramos pasipelnyti, kita vertus – lygiai taip pat aktyviai reikia ieškoti žmonių, kuriems reikia pagalbos. Gyvenime būna labai sudėtingų, dramatiškų situacijų, kuriose atsidūrusiems žmonės pagal dabartinę socialinės paramos skyrimo tvarką niekas nepriklauso arba priklauso labai mažai. Jiems tenka su ištiesta ranka kreiptis į žurnalistus arba į verslininkus, nors šiems žmonėms padėti – valstybės pareiga. Taigi aš ne prieš tai, kad pašalpų gavėjai būtų atidžiai tikrinami, bet tuos sutaupytus pinigus reikia išleisti tiems, kurie nesikreipia socialinės paramos – nesugeba, nesusigaudo. 
R. Lazutka
Jei kalbame apie namus besistatančius ir mersedesais pašalpų pasiimti atvažiuojančius bedarbius, reikėtų pateikti tikslią statistiką, kiek tokių yra. Savivaldybėse remiamų žmonių nėra tiek daug – tegul jos ir paskelbia, kiek iš jų turi prabangius namus ir prabangius automobilius, tai nesunku padaryti.

– Tikriausiai esant dabartinei tvarkai visi tik ir džiaugiasi, kad yra tokių žmonių – sutaupys?

– Yra visokiausių situacijų. Sakykim, baigėsi paso, be kurio negali pateikti dokumentų socialinei paramai, galiojimo laikas, o šeimos narys yra prasigėręs. Žmona kažkaip suranda pinigų naujam pasui ir kelionei į rajono centrą, o jis grįžta namo be paso ir be pinigų. Tačiau šeimai juk reikia kažkaip tvarkytis, vaikams reikia valgyti kasdien. Ar mes lauksime, kol jis negaudamas pašalpos persiauklės?

Daug yra žmonių, kurie turi psichinių, emocinių sutrikimų, kurie neturi artimųjų, kuriems niekas nepadeda...

– Vieniši, senyvi žmonės net nenueina iki socialinės paramos skyriaus. Argi ne bendruomenė turėtų jais pasirūpinti?

– Taip, dėl to reikia antros kampanijos – surasti žmones, kuriems reikia pagalbos. Ir dar vienas dalykas – sakoma, kad pašalpas gaunantys žmonės uždirba nelegaliai ar verčiasi propaganda. Bet su šiais reiškiniais valstybė turi kovoti nepriklausomai nuo to, ar žmogus gauna pašalpą, ar ne. Jei darbdavys darbuotojui davė vokelį, tai dažniausiai yra ne darbuotojo pasirinkimas – jis tiesiog neturi kitos išeities. Tad reikia bausti ir tą, kuris duoda vokelį.

– Atrodo, kad nelegalaus darbo problemą bandome spręsti tik atėmus iš žmogaus pašalpą?

– Kažkodėl pasirinkta žmonių grupė, kuri mažiausiai gali pasipriešinti, yra labiausiai priklausoma. Juk yra žmonių, kurie iš kontrabandos uždirba didžiulius pinigus ir nesikreipia dėl pašalpos. Man tai atrodo nelabai gražu. Toks išskyrimas stigmatizuoja žmones, kuriems reikia padėti.

Susidaro įspūdis, kad socialinės paramos tikslas – sutaupyti pinigų, tačiau iš tikrųjų jos tikslas – sumažinti skurdą. Neišleistas lėšas reikia atiduoti tiems, kuriems reikia. O jei sutaupytos lėšos patenka į bendrą katilą... Vietos politikai dažnai būna susiję su vietos verslu, ir jei tie pinigai bus panaudoti viešiesiems pirkimams...

– Kaip jums atrodo moralinis šios problemos kontekstas – esą kone visi pašalpų gavėjai sukčiai?

– Man tai taip pat neatrodo gražu. Jei kalbame apie namus besistatančius ir mersedesais pašalpų pasiimti atvažiuojančius bedarbius, reikėtų pateikti tikslią statistiką, kiek tokių yra. Savivaldybėse remiamų žmonių nėra tiek daug – tegul jos ir paskelbia, kiek iš jų turi prabangius namus ir prabangius automobilius, tai nesunku padaryti. Aišku, gal tokių yra vienas kitas, bet apie juos labai garsiai kalbama.