Šiandien LRT televizija pradeda transliuoti 2013 metais Vokietijoje sukurtą meninį filmą „Mūsų motinos, mūsų tėvai“. Tiek filmo pavadinimas, tiek anonsas neatkreipiantys dėmesio – tai dar vienas filmas apie žmonių likimus Antrajame pasauliniame kare.
© Reuters/Scanpix

Tačiau, istorija (ypač artimoji, ta, kurią mena „mūsų motinos ir mūsų tėvai“) yra jau toks dalykas, kuris negali būti ekranizuotas kaip „tiesiog filmas“. Perdaug jau skaudūs jos atsiminimai, perdaug šeimų ji yra palietusi ir perdaug stipriai ją norime naudoti šių dienų politikoje ir informaciniuose karuose – juk užaugo jaunoji karta, kuri nebeatsimena karo ir būtina jiems suformuoti „teisingą“ požiūrį.

Šių dienų informacinių karų kontekste akivaizdu, kad meninis kinas yra tapęs ginklu. Toli neieškokime. Prisiminkime, rusiškąjį „1612“, lenkiškąjį „1920 metų Varšuvos mūšį“ ar net latviškuosius „Rygos karius”. Jei išsakyčiau subjektyvią nuomonę apie vokiškąjį „Mūsų motinos, mūsų tėvai“ – vienas šio filmo tikslų yra siekis „išbaltinti“ nacistinės Vokietijos vaidmenį Antrajame pasauliniame kare. Esą Lenkijoje holokaustą vykdė lenkai, o Ukrainoje – ukrainiečiai ir apskritai, kuo čia vokiečiai yra dėti? Jie yra tokios pat nacizmo aukos, kaip ir visa Europa. Dar įdomiau, kad filmo kūrėjas yra ZDF – viešasis Vokietijos televizijos kanalas.

„The New York Times“ pažymėjo, kad filmas kur kas įdomesnis kaip demonstruojantis dabarties situaciją (Vokietijos įtakos augimą), nei reprezentuojantis praeitį.
Rimvydas Laužikas

Kol kas nelieskime pilietinės atsakomybės temos – juk Hitleris į valdžią atėjo demokratiniu būdu. Nelieskime ir kai kurių šiandienos politinių kontekstų – filmas rodomas tuo metu, kai minimas Antrojo pasaulinio karo pradžios 75-metis, o Ukrainos konflikte eksploatuojama „fašistų banderininkų“ tema. Koncentruokimės į filmą ir jo aplinką. „Mūsų motinos, mūsų tėvai“ tapo sensacingai populiariu Vokietijoje (apdovanotas kaip geriausias TV filmas), bet sulaukė labai aštrios reakcijos Lenkijoje (iki demonstracijų prie Vokietijos konsulatų).

The Economist“ 2013 m. kovo 30 dienos straipsnyje apie šį meninį filmą buvo pastebėta, kad filmas sukelia labai kontroversiškų jausmų, o antraštė skelbia „The Third Reich revised“. „The New York Times“ pažymėjo, kad filmas kur kas įdomesnis kaip demonstruojantis dabarties situaciją (Vokietijos įtakos augimą), nei reprezentuojantis praeitį. Filmo demonstravimas per Lenkijos nacionalinį televizijos kanalą buvo palydėtas abiejų šalių (Vokietijos ir Lenkijos) istorikų, komunikacijos specialistų, politikų ir Antrojo pasaulinio karo dalyvių diskusijos, kuri buvo ne mažiau įdomus „dabarties artefaktas“ nei pats filmas.

Džiaugiuosi, kad šio filmo veiksmas nevyksta Lietuvoje. Tik įdomu, kaip vyks šio filmo peržiūra per LRT televiziją? Gar ir mums tai yra gera proga padiskutuoti apie Antrąjį pasaulinį karą ir istorijos komunikaciją Lietuvoje?

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kaip „Brexit“ sužlugdė sėkmingą verslą (43)

Kente bankrutavus dešimtmečius gyvavusiai žemės ūkio bendrovei, be darbo palikusiai pustrečio...

R. Karbauskis: G. Paluckas nori išvesti socialdemokratus iš koalicijos dėl artėjančių rinkimų (5)

Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas nori išvesti partiją iš valdančiosios koalicijos su...

Musulmonų dvasininkas atskleidė, kuo „Islamo valstybė“ vilioja jaunus Europos musulmonus (128)

Europoje surengti trys nauji teroristiniai išpuoliai. Praėjus kelioms valandoms po to, kai per...

Specialistai stebėjo greitkelį ties Kaunu: apstulbino vairuotojų įžūlumas (77)

Pastaruoju metu greitkelyje A1 ties Kaunu buvo vykdyti didelio masto tyrimai. Buvo ne tik...

Naujas pažintinis takas lankytojus pasitinka stendu apie marozus (23)

Pažintinis takas per Kamšos botaninį-zoologinį draustinį, esantį pakaunėje, yra bene...

Milžiniška rizika: iki mirties – tik viena klaida (10)

Kone 200 kilometrų per valandą greičiu motociklu Palangos plentu skriejęs Tomas įkliuvo...

Sukčiavimo schemų TOP 10 (12)

Nuo trumposios žinutės iki netikrų sąskaitų, nuo apgaulingų investicijų iki tapatybės...

Orai: vasara pasiduoda (39)

Artimiausiomis dienomis vasara nepažers jokių staigmenų: dangumi vis plauks debesų virtinės, tad...

Grikių pudingas – tobuliems veganiškiems pusryčiams (3)

Grikių ir chia sėklų pusryčiai , paruošiami iš vakaro, yra tikrai neįtikėtinas atradimas....