Jis skeptiškai įvertino opozicinių konservatorių siūlymą kol kas rengti ne apkaltą M.Basčiui, o sudaryti laikinąją tyrimo komisiją ištirti grėsmes nacionaliniam saugumui.
„Man atrodo nesąžininga sureikšminti tą dalyką iki grėsmių valstybei. Aš pažiūriu į Seimo narį Bastį ir man kažkaip ten nekvepia didelėmis grėsmėmis. Neatrodo jis grėsmingas. Keturios kadencijos Seime...“, – pirmadienį BNS sakė R.Karbauskis.
„Galbūt yra pagrindo apkaltai, galbūt yra dalykų, kurie nesuderinami su Seimo nario veikla, bet kad būtų grėsmė valstybei, man kažkaip neatrodo“, – teigė jis.
R.Karbauskis tvirtino pats susidūręs su panašiais konservatorių kaltinimais, todėl žinąs, kad jie neturi realaus pagrindo.
„Man atrodo, perlenkimas per ryškus. Juk ta pati komisija, kuri tirtų dėl apkaltos, juk irgi gali gauti (įslaptintą) informaciją. Nematau reikalo įvesti politinį požiūrį. Suprantu, ką jie bando padaryti, jie bando šiuo atveju žaisti politiką daug plačiau negu verta šita situacija. Kadangi pats esu tai ne sykį iš jų patyręs, kada daro politiką iš nieko, be jokio pagrindo, o čia jau šioks toks pagrindas yra, suprantu, jiems tikrai kimba šita tema“, – kalbėjo „valstiečių“ vadovas.
Jis sakė siūlysiąs frakcijai „nežaisti šito žaidimo“.
Konservatoriai iš pradžių ketino pradėti rengti apkaltą M.Basčiui remdamiesi Valstybės saugumo departamento (VSD) išvada apie Seimo nario ryšius, tačiau pirmadienį nutarė, kad situacija turėtų būti ištirta giliau. Juoba, kad ir premjeras Saulius Skvernelis, ir VSD direktorius Darius Jauniškis patvirtino, jog žvalgyba turi daugiau duomenų apie M.Bastį.
Jie siūlo sudaryti laikinąją tyrimo komisiją grėsmėms nacionaliniam saugumui tirti.
„Tai yra pirmas žingsnis į apkaltą, nes tos komisijos išvadų pasekmė ir papildoma informacija gali padėti aprėpti platesnį spektrą ir platesnę formuluotę apkaltai. Ir gal net ne vienam Seimo nariui“, – BNS tvirtino konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.
Pagal pirminį projektą, komisija turėtų nustatyti, ar M.Bastys, palaikydamas artimus ir nuolatinius ryšius su Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovais, neveikė prieš Lietuvos valstybės interesus.
Jai norima pavesti išsiaiškinti, ar artimi Seimo nario ryšiai su buvusiais ar esamais Rusijos žvalgybos, saugumo struktūrų pareigūnais, Kremliui artimais žurnalistais ir buvusiais ar esamais nusikalstamo pasaulio atstovais nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Laikinąją tyrimo komisiją taip pat norima įpareigoti nustatyti, kokią įtaką ir žalą Lietuvos valstybei padarė M.Bastys, tarpininkaudamas minėtiems Rusijos valstybinių įmonių, žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnams, Kremliui artimiems žurnalistams ir buvusiems ar esamiems nusikalstamo pasaulio atstovams, ar nebuvo daroma įtaka politiniams procesams.
Komisija taip pat turėtų nustatyti, ar turimos informacijos pakanka pradėti Seimo nario apkaltos procesą.
Pagal Seimo statutą, laikinąją tyrimo komisiją gali inicijuoti ne mažiau kaip 36 Seimo nariai iš 141.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis praėjusį ketvirtadienį pranešė gavęs VSD išvadą, kad tuometiniam parlamento vicepirmininkui socialdemokratui M.Basčiui neturėtų būti išduotas leidimas dirbti su visiškai slapta informacija.
VSD pateiktoje medžiagoje aprašomi M.Basčio ryšiai su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.
Pats parlamentaras patvirtino pažįstantis visus šiuos asmenis, tačiau atmeta įtarimus dėl jo pažeidžiamumo, vadindamas tai interpretacijomis. Nepaisant to, jis pasitraukė iš Seimo vicepirmininko pareigų ir atsisakė kandidatuoti į Socialdemokratų partijos pirmininkus bei sustabdė narystę partijoje.