„Praktiškai, kadangi nėra sutarimo, įsigalios tas, kas buvo priimta praėjusiame Seime, su tokia sąlyga: kada tik bus susitarta, mes iš karto pataisysime. Kitaip sakant, paprasčiausiai kartu mokysimės ir su profsąjungomis, ir su darbdaviais aiškaus kelio: dėl ko susitariama, taip ir bus, dėl ko nesugebame susitarti – bus taip, kaip priimta buvusio Seimo“, - DELFI konferencijoje sakė R. Karbauskis.
„Tai labai gera priemonė, labai greitai bus norima susitarti“, - aiškina politikas.
Tai reiškia, kad įsigalios dalis tokių nuostatų, kurias vetavo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, tik jos veto buvo atmestas.
„Aš galiu pasakyti, kad Skandinavijos valstybėse kai kuriose net nėra jokio Darbo kodekso. Dėl ko nėra? Dėl to, kad yra susitarimai tarp darbdavių ir profsąjungų, todėl jokio Darbo kodekso nereikia. Mes turime eiti tuo keliu. Mes turime stiprinti profsąjungas turime aiškiai parodyti, kad profsąjungų santykiai su darbdaviais yra kertiniai“, - sako valstiečių ir žaliųjų vadovas.
„Jeigu šnekėti apie darbo santykius, Seimo tam tikrai nereikia, nes tai darbuotojo ir darbdavio santykiai. Bet šiandien Seimas į tai turi kištis, kadangi mūsų profsąjungos yra silpnos,mūsų darbdaviai absoliučiai dominuoja. Aš labai tikiuosi, kad po penkiolikos-dvidešimt metų Seimas jokio Darbo kodekso nebepriiminės, nes jo tiesiog nebereiks“, - teigia R. Karbauskis.
SVARBIAUSIOS DARBO KODEKSO NUOSTATOS, DĖL KURIŲ NĖRA SUTARIMO:
Draudimas dirbti pas kitą darbdavį. Nuo liepos įsigaliosiančiame Darbo kodekse leidžiama drausti darbuotojui darbo santykių metu dirbti pas kitą darbdavį arba vykdyti savarankišką veiklą nemokant jam jokios kompensacijos. Tai vadinama susitarimu dėl nekonkuravimo.
Terminuotos sutartys neterminuotam darbui. Naujame Darbo kodekse nurodoma, kad terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbams negali būti daugiau kaip 20 proc. visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus.
Darbo grafikų keitimas ir apmokėjimas už poilsio dienas. Darbuotojas apie darbo grafiko keitimą bus informuojamas prieš 5 darbo dienas, o jei susiklosto nuo darbdavio valios nepriklausančios aplinkybės – prieš 2.
Nukrypimas nuo Darbo kodekso normų. Nukrypti leidžiama, kai darbuotojas uždirba ne mažiau nei 2 šalies vidutinius atlyginimus (šiuo metu 1645 eurų iki mokesčių ir apie 1250 eurų „į rankas”).
Greitasis atleidimas. Atleidžiant darbuotoją darbdavio valia, kai nėra darbuotojo kaltės, ir informuojant jį prieš 3 dienas, darbuotojui būtų išmokama 6 mėnesių išeitinė kompensacija.
Netesybos darbdaviui. Kai pasibaigia darbo santykiai nesant darbuotojo kaltės ir kai darbdavys delsia atsiskaityti su darbuotoju, jam būtų galima priteisti ne daugiau nei 3 vidutinių darbuotojo algų.
Laikino įdarbinimo įmonių licencijavimas. Naujame Darbo kodekse tokių įmonių, kurios „nuomoja“ darbuotojus ar siunčia į užsienį, veiklos licencijavimas nenumatytas.
Streikai ir lokautai. Streiką galės paskelbti ne mažiau nei 25 proc. profesinės sąjungos narių, bet po 7 dienų darbdavys galės pasinaudoti lokauto teise, tai yra pakeisti streikuojančus darbuotojus. Streiko metu streikuojantiems darbuotojams darbo užmokestis nemokamas.
Mokymosi atostogos. Darbdaviai privalės darbuotojui apmokėti 5-ias iš 10-ies dienų mokymosi atostogų per metus, jei toks darbuotojas turi bent penkerių metų darbo stažą toje įmonėje ir jeigu tai susiję su kvalifikacijos kėlimu.
Darbuotojų ir darbdavių santykis. Darbuotojai yra traktuojami kaip silpnesnė darbo santykių šalis.
Konsultacijos dėl darbuotojų atleidimo. Įmonėje, kurioje yra daugiau nei 20 darbuotojų, darbdaviai privalės konsultuotis dėl darbuotojų atleidimo, jei perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų ir atleidžiami tik kai kurie jų. Pagal naują kodeksą, prieš priimant sprendimą dėl darbuotojų atleidimo būtina sudaryti komisiją su darbo taryba ir konsultuotis.
Darbuotojo nušalinimas. Darbdavys turi pareigą mokėti darbo užmokestį, kai darbuotojas nušalinamas nuo darbo tiriant galimai jo padarytą darbo pareigų pažeidimą. Toks nušalinimas gali tęstis 30 kalendorinių dienų, bet turi būti mokamas vidutinis darbuotojo atlyginimas. Šis atvejis neapima, kai darbuotojas yra apsvaigęs, tada jį galima nušalinti nemokant atlyginimo.
Besilaukiančių moterų atleidimas. Darbo sutartis su nėščia darbuotoja iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai gali būti nutraukta tik šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat, kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus terminui.
Projektinio darbo sutartys. Naujame kodekse nurodoma, kad tokias sutartis galima sudaryti iki 2 metų.
Darbuotojo materialinė atsakomybė, kai jis padaro žalą darbdaviui. Naujame Darbo kodekse ji ribojama: žala negali viršyti 3 darbuotojo vidutinių atlyginimų, o jei žala atsirado dėl didelio darbuotojo neatsargumo, tuomet žalos atlyginimas gali siekti 6 vidutinius atlyginimus.
DĖL KO SUSITARĖ
1. Suminė darbo laiko apskaita įvedama esant būtinumui, po informavimo ir konsultavimosi su darbo taryba ir atsižvelgus į profesinės sąjungos nuomonę.
2. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis – ne ilgiau nei 3 mėnesiai.
3. Suminės darbo laiko apskaitos atveju maksimalus darbo laikas per savaitę – 52 valandos be papildomo darbo ir netaikant šio maksimalaus darbo laiko budėjimui.
4. Suminės darbo laiko apskaitos atveju viršvalandžiai apskaitomi po apskaitinio laikotarpio (ne ilgiau kaip 3 mėn.), kitiems režimams – po savaitės.
5. Maksimalus darbo laikas per savaitę su papildomu darbu ir su viršvalandžiais – 60 valandų.
6. Naktinio darbo laiko apskaitos laikotarpis – 3 mėnesiai.
7. Kasmetinės atostogos – 20 darbo dienų.
8. Papildomos ir pailgintos atostogos (pavyzdžiui, už stažą) nustatomos Vyriausybės nutarimu, o ne Darbo kodeksu.
9. Darbo taryba darbovietėje bus privaloma, jei įmonėje dirba 20 ar daugiau darbuotojų. Viena vieta taryboje skiriama profesinės sąjungos nariui, kuris bus renkamas iš ne mažiau 3 profsąjungos kandidatų. Jei įmonėje daugiau nei 1/3 darbuotojų priklauso vienai profsąjungai, darbo taryba nesudaroma, jos funkcijas atlieka profsąjunga. Jei įmonėje daugiau nei 1/3 darbuotojų priklauso skirtingoms profesinėms sąjungoms, darbo tarybos funkcijas vykdo skirtingų profsąjungų jungtinė atstovybė.
10. Kol nepradeda veikti darbo tarybos, informavimą ir konsultavimą vykdo profesinės sąjungos.
11. Trišalės tarybos nariai bus priimami socialinių partnerių sutartais ir Darbo kodekse nustatytais kriterijais.
12. Dalinis darbas gali būti tik esant svarbioms ekonominėms priežastims, nustačius Vyriausybei.
13. Informaciją apie darbo užmokestį, dėl terminuotų sutarčių, nuotolinio darbo, ne viso darbo laiko ir laikinųjų darbuotojų, darbdavys privalo pateikti darbo taryboms pareikalavus.
14. Darbo arbitražo nevykdymas užtraukia maksimalią 500 eurų baudą už kiekvieną nevykdymo savaitę, bet ne ilgiau kaip už 6 mėnesius, plius delspinigiai.
15. Darbo arbitražą abi kolektyvinio ginčo šalys susitarimu.
16. Įtvirtina darbinį teisnumą ir veiksnumą.
17. Kompensacija dėl kilnojamo darbo ir lauko sąlygų.
18. Nedarbo draudimui reikės 12 mėnesių stažas per paskutinius 30 mėnesių. Bedarbio išmoka bus mokama 9 mėnesius.
19. Užimtumo įstatyme turi būti įtvirtintos naujos socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonės, savišvietos ir neformaliai įgytų kompetencijų vertinimo reglamentavimas, turi būti praplėstas institucijų ratas, galinčių skirti baudas už nelegalų, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą.