LŽVS pranešime spaudai teigiama, kad toks sprendimas priimtas todėl, kad kodeksas užprogramuoja neišvengiamą įtampą tarp darbdavių ir darbuotojų ir išbalansuoja darbo santykių šalių pusiausvyrą.
R. Karbauskio teigimu, kodeksas atveria kelią galimam piktnaudžiavimui darbo santykiuose, o tai gresia dar viena didele ekonominės emigracijos banga.
„Ekspertų ir socialinių partnerių atlikta išsami kodekso analizė rodo, kad projektu dar labiau išbalansuojama darbo santykių šalių pusiausvyra, įtvirtinamos normos, mažinančios darbuotojų ekonominį-socialinį saugumą.
Pavyzdžiui, supaprastintas atleidimas iš darbo, terminuotos sutartys nuolatiniam darbui. Seimas taip pat panaikino Darbo kodekso normą, kad darbuotojai yra silpnesnė darbo santykių pusė. Sumažinti įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva terminai, atskirais atvejais (pvz. auginantiems vaikus iki 14 metų) - net keturis kartus: nuo 4 mėnesių iki vieno mėnesio. Išvis nesuprantama ir ciniška, jog panaikinta nuostata, draudžianti atleisti iš darbo besilaukiančias moteris.
Kodeksas užprogramuoja neišvengiamą įtampą tarp darbdavių ir darbuotojų. Be viso kito tai reiškia, kad darbuotojų greitai gali tiesiog nebelikti. Kai kuriuose sektoriuose – pavyzdžiui, statybų, transporto, žemės ūkio, informacinių technologijų – stygių jaučiame jau šiandien“, - pranešime spaudai cituojamas R. Karbauskis.
Jo nuomone, priimdamas Darbo kodeksą Seimas paneigė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas kiekvienam žmogui turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą.
„Seimas ėmėsi grubios bei neteisingos intervencijos į darbo santykius. Įsigaliojus projektui bei nesant tinkamos atsvarų sistemos – stiprių darbuotojų asociacijų ir profesinių sąjungų, įmonių socialinės atsakomybės tradicijų – gali atsirasti priešingas efektas, nei deklaruojama“, - teigia R. Karbauskis.
Seimas praėjusį antradienį po pusmečio svarstymų priėmė naująjį Darbo kodeksą. Jei jam pritars prezidentė Dalia Grybauskaitė, jis įsigalios nuo 2017 metų pradžios.
Darbo kodekse supaprastintas darbuotojų atleidimas, sumažintos išeitinės išmokos, padidintas leistinų viršvalandžių skaičius, sutrumpintos atostogos, numatyta platesnė darbo sutarčių tipų įvairovė.
Vyriausybė sako, kad darbo santykių reforma leis pritraukti investicijų ir sukurti naujų darbo vietų, o kritikai tvirtina, kad kodeksas palankus tik darbdaviams, o darbuotojų apsauga smarkiai sumažinta.