Pasak jo, pretekstas gali atsirasti tuo atveju, jei socialdemokratų prezidiumas penktadienį nutars pabandyti derėtis dėl koalicijos su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Blogiausiu atveju, R. Karbauskio manymu, galima sudaryti mažumos Vyriausybę ir paprašyti, kad ją neformaliai paremtų mažosios Seimo frakcijos, pavyzdžiui, Lenkų rinkimų akcija ar „Tvarka ir teisingumas", su kuriomis į formalią koaliciją nebūtų einama.
Klausiamas dėl teiginių apie neva iš Ukrainos specialiųjų tarnybų gautą informaciją apie jo ryšius su Rusija, R. Karbauskis sako, kad jei tai būtų realybė, tokia informacija būtų buvusi paviešinta prieš rinkimus arba bent jau antrą rinkimų turą.
- Ar galima konstatuoti, kad idėja apie plačią koaliciją žlugo?
- Aš taip manau, jeigu pasakius apie tai Lietuvos radijuje konservatorius su socialdemokratu vos nesusimušė. Sunku tikėtis, kad jie galėtų vienas kitą matyti kokioje nors koalicijoje. Bet tai visiškai ne mūsų problema, tai yra jų problema. Man tiesiog gaila, kad per dvidešimt penkerius metus taip išsiskyrė jų požiūriai, jog jie negali vienas kito matyti bendrai dirbančių Lietuvos labui.
- Kuri iš koalicijų šiuo metu jums atrodo realesnė?
- Man atrodo, kad viena partija tikrai nenori būti koalicijoje, o kita partija sprendžia, ar būti koalicijoje. Aš gi žmogus skaičiuojantis, analizuojantis. Jūs irgi labai gerai matote: viskas, kas daroma dabar konservatorių, daroma tam, kad prieš rinkėjus būtų pateisintas jų sprendimas – neiti į koaliciją. Nes sprendimas, matyt, yra neiti. Tik dabar jie ieško priežasties. Bet priežasties neranda ir labai nervinasi. Ta priežastis gali atsirasti penktadienį.
Jei penktadienį bus socialdemokratų sprendimas pradėti derybas, tai jau bus priežastis konservatoriams neiti į koaliciją. Konservatoriai yra pasakę: jeigu jūs pradėsite derybas su socialdemokratais, mes negalėsime su jumis derėtis. Tai, matyt, jie laukia šito. Ir atitinkamai tada su džiaugsmu praneš, kodėl jie negali sudaryti koalicijos. Tai komunikacija savo rinkėjams.
- Ar turite prielaidų, kodėl Tėvynės sąjunga galėtų nenorėti į koaliciją su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga?
- Aš suprantu, kad yra pragmatiškas skaičiavimas, kas geriau partijai ilgalaike prasme Jie skaičiuoja paprastai: kad jeigu jie bus valdančioje koalicijoje, o koalicija sėkmingai dirbs, jiems naudos nebus daugiau nei mums. Jei koalicija dirbs prastai, jiems bus blogai, kaip ir mums. Kuris variantas geresnis? Geresnis variantas yra opozicija ir daužyti mus tol, kol kaip nors neatlaikysime. Ir tada jau jiems tikrai gerai bus.
Tik noriu pasakyti viena: jei mes sugebėsime dirbti taip, kaip aš tikiuosi, jei sugebėsime suformuoti Vyriausybę, kuri nepadarys gėdos (o aš esu tuo tikras), tai atitinkamai bus taip, kad jie tikrai praloš. Bet čia jau jų reikalas. Jie taip skaičiuoja.
- Kodėl konsultacijų vedėjais, derybininkais paskyrėte Povilą Urbšį, kurio nemėgsta konservatoriai, ir Stasį Jakeliūną, kurio nemėgsta socialdemokratai? Ar tai specialus erzinimas?
- Ne, jokiu būdu tai nebuvo erzinimas. Netgi fiziškai taip buvo patogiau: jie yra Vilniuje, jie turi daugiau patirties.
- Bet ir Saulius Skvernelis yra Vilniuje?
- Bet čia gi ne derybinė grupė, čia konsultacinė grupė. Mus konservatoriai stato į rėmus, jie pareikalavo: nepradėkite su niekuo derybų. Mes būtume davę jiems progą iš karto pasakyti, kad jie derėtis su mumis negali. Bet mes nenorėjome duoti, dėl to padarėme ne derybinę grupę, bet konsultacinę. Tai ką dabar S. Skvernelis ir R. Karbauskis vaikščios konsultuotis? Na, tam nereikia S. Skvernelio ir R. Karbauskio.
- Tačiau S. Skvernelis vis tiek vaikšto: nežinau, ką jis tiksliai daro, bet susitinka ir su socialdemokratų lyderiu, ir su konservatorių.
- S. Skvernelis šnekasi apie biudžetą, apie labai daug dalykų, kurie yra labai svarbūs.
- O su G. Landsbergiu?
- Nežinau. Šiuo atveju aš žinau, kad jie gali susitikti, mes šnekėjomės, kad galimas toks susitikimas. Tai yra papildomo konsultacinio pobūdžio susitikimas, taip galima pavadinti. Nes jeigu nuolat sako, kad mes nenorim derėtis, tai bus dar sykį pasakyta, kad „prašom, prašom, galim“.
- Kaip vertinate teiginius, kad Ukrainos saugumo tarnyba neva turi parašiusi pažymą apie jūsų ryšius su Rusija?
- Žinote, aš jums pasakysiu labai paprastai. Man tai juokinga. Labai keista, jei ta pažyma yra ir egzistuoja, kad ji atsiranda viena diena po rinkimų. Jei ji iš tiesų egzistuotų, manau, mes apie ją būtume žinoję truputį anksčiau, pavyzdžiui, tarp pirmo ir antro turo. Bet aš prie šitų dalykų esu pripratęs.
Feisbuke parašiau, kad aš jau žinau, kaip tai daro konservatoriai, kiek tai verta. Mūsų buvo byla su Andriumi Kubiliumi, kur jis buvo iškviestas į teismą. Teisėjas tada pareikalavo tos pažymos, kuri buvo paminėta konservatorių strategijoje, tai joje nebuvo paminėta nei pavardės, nei įmonės, nieko iš viso. Teisėjas net pyktelėjo. Prisimenu, kaip jis sakė advokatams: sakė, viskas, A. Kubilius kitame posėdyje privalo būti, nes aš jo pats noriu paklausti, kodėl jis teigia, kad R. Karbauskis vienaip ar kitaip yra susijęs. Jie uodegą išsuko tik todėl, kad įrodė, jog nieko nenorėjo pasakyti. Tai, kuo jie bandė viską grįsti, ta pažyma su numeriu ir data, buvo tuščia.
- Tai buvo Lietuvos tarnybų pažyma?
- Lietuvos. Aš tik galiu pasakyti viena: kuo pažyma toliau nuo Lietuvos, tuo dar juokingiau viskas skamba. Žinau savo gyvenimą, žinau bendravimą su žmonėmis, esu visiškai tikras, kad nieko negali būti ir nėra.
- Buvo išsakyti teiginiai, kad „Agrokoncernas“ prekiauja Rusijos įmonės „Acron“ trąšomis. Prekiavo ar prekiauja?
- Aš nežinau. Su ta įmone prekiauja tikriausiai 150 įmonių Europoje. Aš negaliu į tą klausimą atsakyti, iš tikrųjų negaliu atsakyti, nes prekiauja trąšomis iš įvairiausių įmonių. Praktiškai perka iš įmonių Rusijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Lietuvoje. Perkama iš daug šalių, kai trąšos pigiausios.
- Ar dėl šventos ramybės nesvarstėte galimybės atsisakyti bendradarbiavimo būtent su „Acron“, nes jos savininkas yra Viačeslavas Kantoras, kurio įmonė Šveicarijoje, kaip rašo apžvalgininkas Marius Laurinavičius, yra pripažinta įkurta Rusijos užsienio žvalgybos? Kodėl to nepadarius?
- Dabar tada atsakykit į vieną klausimą. Iš kur tai reikia sužinoti? Jeigu kažkas teigia, kad yra kažkas tokio, tai aš, kaip savininkas, norėčiau kreiptis: būkit geri, parašykit, su kokiomis įmonėmis ir dėl kokių priežasčių negalima prekiauti? Tokiu atveju galima pradėti teigti, kad viena ar kita šalies įmonė, žinodama tokią informaciją, prekiauja. Iš kur mums žinoti? Mes gi nesame saugumo organai.
Man iš tikrųjų įdomus klausimas kyla, iš kur jis tai žino, kur jis tą informaciją gauna, kaip ji pateikiama, ar ji vieša, ar slapta? Aš apskritai tai girdžiu pirmą sykį. Mes su ta įmone pradėjom prekiauti dar tada, kai ta įmonė dar nebuvo privatizuota. Ji buvo privatizuota jau po to, kai mes pradėjom su ja dirbti.
- Konservatoriai išsakė savo reikalavimą, kad tuo atveju, jei būtų pasirašomas koalicijos susitarimas, visi partijų lyderiai turėtų būti patikrinti Lietuvos saugumo tarnybų? Galbūt jums būtų verta sutikti?
- Aš jau pasakiau tai, pasakiau tai per televiziją ir radiją: tikrinkite mane, prašau, labai tikrinkit. Bet aš nesuprantu, ką aš turiu dabar padaryti? Parašyti rašytu? Pagal įstatymą manęs neturi tikrinti... Ar gali man prašant tikrinti? Aš nežinau šito. Gal gali? Tada tikrai aš labai džiaugsiuosi, jei mane patikrins.
Man juokinga, nes tuojau pasigirs, kad kažkam dar reikia pasitikrinti. Pasitikrinti dėl vieno – ar mes tinkame būti partneriais konservatoriams? Mes neprašėm pasitikrinti: nei sveikatos, nei dar kažko. Galima prieiti prie to. Tada jau tikriausiai šnekėtume apie sveikatą. Nenoriu pasakyti, kurią sveikatą, bet sveikatą.
Tai čia taip juokaujant, bet aš tikrai nebijau dėl nieko pasitikrinti. Tai įprastas jų metodas, kaip jie pradeda spausti, kaip įtikinti savo elektoratą, kad yra reali priežastis. Juk nereikia nė pažymos: užtenka pasakyti, kad pažyma yra, mes žinote, kad tie žmonės nešvarūs, dėl to koalicijoje būti negalime.
- Jus nustebino konservatorių retorikos pokytis prieš rinkimus ir po jų?
- Ne. Aš paprasčiausiai suprantu, kad jie skaičiuoja paprastai: rinkimus pralošėme, ką padaryti, kad kitus rinkimus išloštume.
- Kodėl socialdemokratai taip neskaičiuoja?
Nes socialdemokratų atveju ten kita situacija. Ir vienas, ir kitas variantas jiems labai pavojingas. Ir vienu, ir kitu atveju gali išlošti ir gali pralošti. Gali nueiti į opoziciją bei išnykti, nes opozicijoje bus dvi didžiulės partijos. Teoriškai. Atitinkamai, tavęs nesimato ir nesigirdi. Jeigu eini į daugumą su tokia didele frakcija kaip mūsų, vėlgi gali išnykti. Dėl to jiems dabar reikia apsispręsti.
Man atrodo, kad jiems naudingiau eiti į valdančią koaliciją nei į opoziciją, nes jeigu neina ir konservatoriai, tai socialdemokratai bus beveik nematomi. Praktiškai po ketverių metų jų tiesiog niekas neatsimins.
- Ar vis dar nematote galimybės dirbti su Lenkų rinkimų akcija ir „Tvarka ir teisingumu“, kaip esate minėjęs anksčiau?
- Koalicijoje mes tikrai nesvarstome jokių mažųjų frakcijų dalyvavimo. Taip pavadinsiu, atsiprašau. Tiesiog dėl žmonių kiekio. Bet aš neatmetu, kad gali būti susitarta, jei mes būsime stumiami į mažumos Vyriausybę, kad Seime būtų palaikomi mūsų kandidatai. Tai būtų ne koalicinė sutartis, o sutarimas Seimas palaikyti mūsų keliamus kandidatus į Vyriausybės narius, Seimo pirmininkus, pavaduotojus. Tai būtų ne dalyvavimas ne valdančiojoje koalicijoje, o palaikymo sutartis. Tokia yra įmanoma. Aš galvoju, kad kaip paskutinis variantas jis yra įmanomas. Tokia mažumos Vyriausybė realiai gali turėti didelį palaikymą Seime.
- Kodėl pasikeitė jūsų poziciją dėl kandidato į premjerus? Po rinkimų jūs minėjote S. Skvernelį ir Bronį Ropę, dabar vėl liko tik S. Skvernelis. Kodėl?
- Pozicija nepasikeitė. Mes neturime jokio sprendimo šiandien. Tiesiog stebim aplinką, girdim nuogąstavimus, abejones. Nieko nepasikeitė, sprendimo nėra. Tiesiog kai manęs klausia klausimo: ar gali S. Skvernelis būti premjeru? Taip, sakau, gali. Jis yra pirmas sąraše į premjerus. Tada manęs klausia: ar gali būti taip, kad tas būtų čia, o tas – čia? Taip, sakau, gali būti ir taip.
- Ar yra dar kitų kandidatų?
- Ne, mes kitų kandidatų į premjero postą kol kas visai nesvarstom. Nėra tokio varianto.
- Socialiniame tinkle teko matyti, kad vienas lobistas teigė, jog naujoji valdžia naujo Darbo kodekso įsigaliojimo neatšauks. Jūs pats esate sakęs, kad Darbo kodeksas turi keliauti atgal į Trišalę tarybą. Tai kaip bus?
- Taip ir bus. Klausimas tik kitas: ką dabartinis Seimas spės padaryti, kiek jis dar dirbs. Čia vienintelis klausimas, kuris yra. Mes, kiek žinome, jie bando kažką priiminėti, bando keisti. Atitinkamai reiks reaguoti į tai, kas bus padaryta. Dabartinis kodekso variantas tikrai neįsigalios. Bet jeigu jis bus taisomas ir bus taisomas pakankamai nemaža apimtimi, atsiras jame ta logika, apie ką mes šnekame, galbūt tada jo stabdyti ir nereikės, jis galės įsigalioti.