R. Dargis apie pabėgėlius: mums žmonių reikės kaip vandens

 (938)
Lietuvai pasiūlyta per dvejus metus priimti per 1100 pabėgėlių, prezidentė Dalia Grybauskaitė su tuo sutinka. Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis teigia, kad Lietuva per ilgesnį laikotarpį galėtų priimti ne tūkstantį, o 50 tūkstančių migrantų.
R. Dargis apie pabėgėlius: mums žmonių reikės kaip vandens
© AP/Scanpix

Tačiau ar Lietuva tinkamai pasiruošusi priimti bent kelis šimtus? Apie tai pokalbis su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi, vidaus reikalų ministru Sauliumi Skverneliu ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu R. Dargiu.

– Pone Skverneli, Jūs bendraujate su Europos institucijomis ir tikriausiai žinote, kada pabėgėliai iš Sirijos bus atvežti į Lietuvą?

Saulius Skvernelis
Saulius Skvernelis
© DELFI (K. Čachovskio nuotr.)

– Pagal senąją kvotą tai turėjo įvykti 2016 metų sausį, į šią datą orientuojamės ir dabar.

– Kaip tai atrodys?

– Mes dalyvausime atrankoje ir pagal kriterijus, kuriuos pasakėme, atrinksime žmones. Pirmiausia bus žiūrima į mūsų nacionalinio saugumo interesus, į tas grupes, kurioms pas mus bus lengviausia integruotis, žmonės bus identifikuoti, nes mes bet ko neturėsime galimybės paimti. Žmonės atvyks į Lietuvą, pusę metų praleis Rukloje ir persikels į savivaldybes. Jeigu neužsiimsime pigiu populistiniu politikavimu, manau, kad pabėgėlių integravimo procesas pavyks.

– Pone Linkevičiau, ar Jūs tikite, kad tie žmonės gali integruotis ir gyventi Lietuvoje? Juk akivaizdu, kad jų galutinis tikslas – labiau išsivysčiusios Europos šalys?

Linas Linkevičius
Linas Linkevičius
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

– Kuo aš tikiu, ne taip svarbu. Svarbu, kad mes jiems suteiktume tinkamas sąlygas. Mes esame ori valstybė ir turime tai padaryti. Aišku, mes dar daug ko neišbandę, nes tokių srautų, tokio iššūkio dar nebuvo. Europos Komisijos pirmininkas savo kalboje ne tik padalino šalims pabėgėlių skaičius, bet ir pabrėžė, kad turime imtis ryžtingų veiksmų apsaugant išorinę Šengeno sieną, kad atskirtume pabėgėlių srautus, nes yra bėgantys nuo karo ir ekonominiai migrantai.

Beje, ekonominiais migrantais dažnai tampa ir tie, kurie bėga nuo karo, nes gavę pirminę apsaugą jie pareiškia norintys važiuoti toliau. Taigi būtina pabėgėlių srautus atskirti, elgtis oriai su pabėgusiais. Tas visas triukšmas kilo dėl grubaus, brutalaus elgesio su pabėgėliais, jie buvo stumdomi, alkani, be vandens. Visų pirma reikia žmoniškai su jais elgtis, jie turi teisę būti išklausyti. Tačiau visi turi suprasti, kad mes negriausime, ką sukūrėme patys – pavyzdžiui, Šengeno erdvės. Mes turime vadovautis širdimi ir protu. Širdimi turime užjausti, tačiau protu turime vadovautis, kad suvaldytume situaciją, kuri šiandien nekontroliuojama.

– Pone Dargi, ministras Skvernelis minėjo, kad yra populistinių, netgi isteriškų pasisakymų dėl pabėgėlių, girdime Darbo partijos, partijos „Tvarka ir teisingumas“ išsakomas nuostatas. Jūsų nuomone, ar pabėgėlių klausimą galime vertinti kaip galimybę, solidarumą, ar kaip kažkokią bausmę?

Robertas Dargis
Robertas Dargis
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

– Kuo arčiau rinkimai, tuo daugiau ir dar įvairesnių pasisakymų išgirsime. O kalbant apie problemą, aš jau 2006 metais sakiau, kad mums nepavyks išvengti globalizacijos pasekmių, kad Lietuva susidurs su demografinėmis krizėmis ir mums reikės galvoti, kaip priimti kitataučius, atvykstančius į Lietuvą, kaip juos integruoti. Baisiausia, kad Lietuvoje problemos atsiranda per dieną ir tada mes šoko būsenos bandome jas spręsti, užuot iš anksto ruošėsi dalykams, kurie neišvengiamai bus. Tai, kas vyksta, yra globalizacijos pasekmė – tautų kraustymasis, judėjimas. Manau, kad kritiniais momentais išryškėja tautos vertybių sistema. Ar mes tebesijaučiam tokie, kurie gali tik ateiti prie stalo nemokamai pavalgyti, ar galime ir užjausti? Žvelgiant į Lietuvos demografinę situaciją, skaičiai nekrypsta į gerąją pusę. Mes kasmet prarandame apie 10 tūkstančių žmonių vien dėl gimusiųjų ir mirusiųjų skaičiaus disbalanso, jau nekalbu apie emigraciją. Lietuva iki 2022 sumažės dar 250 tūkstančiais gyventojų. Todėl mums žmonių reikės kaip vandens ir dėl ekonomikos, ir dėl infrastruktūros išlaikymo.

Nepamirškime, kad Lietuvoje infrastruktūra yra sukurta 4 milijonams gyventojų. Kai mūsų liks 2,5 milijono, ją išlaikyti turbūt bus per brangu. Todėl pabėgelių integracija yra vienas variantų. Aš sutinku su ministru Linkevičiumi, kad reikia galvoti, kaip tai padaryti. Jei mes neturėsime savo politikos ir būsime Europos institucijų verčiami tai daryti, bus blogai.

– Sakoma, kad žmonės pabus pabėgėlių centre kurį laiką ir po to važiuos į regionus. Ką sirų vaikai gali daryti provincijoje esant dabartinei švietimo sistemai? Kaip tai atrodytų apskritai?

S. Skvernelis: Pirmi 6 mėnesiai yra skirti integravimui, kalbos, kultūros pažinimui. Vaikams, moterims, seneliams pažinimo terminas gali būti pratęstas. Be to, vaikai imlūs, jie per kelis mėnesius lietuviškoje mokykloje pramoks kalbos. Tačiau jeigu sukursime pabėgėliams getą, juos izoliuosime, tai niekur toli nenueisime. Tai būtų neteisinga ir neteisėta, mes užliptume ant po paties grėblio, kaip kai kurios senos Vakarų Europos valstybės, leidusios tokius getus kurti. Jeigu Lietuvoje į kiekvieną savivaldybę padalintume po keletą ar keliolika žmonių, net nepajustume.

Tie žmonės galėtų kurti pridėtinę vertę, o mes kol kas galvojame, kad jie čia atvažiuos, mus apvalgys, plėš ir panašiai. Kai į krepšinio komandoje žaidžia tamsiaodis krepšininkas, mes plojame, nors jis atvažiavęs su šeima, vaikais, gyvena Lietuvoje kelerius metus. Tai ir čia yra analogiška situacija, sudarykime atvykėliams sąlygas, pabandykime pagaliau. Suprantu, yra baimių, bet nors pabandykime. Tada žinosime, ar tai bus sėkmės ar nesėkmės istorija. Žinoma, turime daryti viską, kad tai būtų sėkmės istorija. Reikia ir užjausti, nebūti vien vartotojais, kurie viską ima, bet nieko neduoda. Arba mes liekame Europos užkampyje ir ginamės kaip viduramžiais nuo kažko, ko nežinome, arba pabandome.

– Pone Dargi, ką mes bekalbėtume, didelės visuomenės dalies nuomonė dėl pabėgėlių yra skeptiška, tą rodo ir apklausos internete. Kuo Jūs tai aiškinate?

– Tai – senos problemos. Lietuva yra labai nukentėjusi nuo okupacijų,skriaudų. Manau, kad tūkstančio ar kelių tūkstančių pabėgelių atvykimas mums yra reikalingas kaip precedentas, kad mes pamatytume, kaip jie integruojasi, kokios problemos kyla, kokie kultūriniai skirtumai, kaip Lietuvos gyventojai į juos žiūri. Juk mažuose miesteliuose pagaliau susiformuos kažkokia nuomonė apie juos. To tikrai reikia. Manau, laikui bėgant mes civilizuosimės ir priimsime globalizacijos iššūkius. Ir negalvosime, kad įkišę galvą į smėlį palauksime, kol globalizacija mus aplenks.

L. Linkevičius: Negalima sakyti, kad visuomenė nusiteikusi skeptiškai. Buvo ir yra gražių iniciatyvų. Kartu su evangelikų liuteronų vyskupu Mindaugu Sabučiu buvome atsivežę karo pabėgėlius iš Sirijos. Tai buvo pasiturintys, išsilavinę žmonės. Jie čia neužsibuvo, išvažiavo pas gimines Vokietijoje, tačiau ne todėl, kad negerbė Lietuvos ir jiems čia nepatiko. Be to, „Caritas“ jau yra priėmęs kelias šeimas iš Irako. Šie pabėgėliai neįeina į vadinamąsias kvotas, mes nesiderame kaip turguje. Tai yra mūsų žmonių iniciatyva. Radikalūs pasisakymai yra labiau girdimi, o geros iniciatyvos tylesnės. Tikiu, kad mūsų žmonės yra kilnūs, jie užjaučia atsidūrusius nelaimėje galbūt ir dėl to, kad patiems taip yra buvę.

– Pone Dargi, Jūs sakote, kad Lietuva galėtų priimti kur kas didesnį skaičių pabėgėlių. Galbūt valstybė galėtų sudaryti ilgalaikę integracijos programą, galbūt imtis iniciatyvos ir paskelbti, kad priimsime ne tūkstantį, o 20–40 tūkstančių žmonių per ilgesnį laikotarpį?

– Esu įsitikinęs, kad taip ir atsitiks. Neabejoju, kad Lietuva taps normalia multikultūrine šalimi, turėsime įvairių tikėjimų, kitos odos spalvos žmonių. Jau dabar jaunimas, sugrįžęs iš Vakarų, visai kitaip žiūri. Supranta, kad gali dirbti, kurti bendrą gėrį ir su irakiečiu, ir su kinu, ir indoneziečiu.

– Jūs manote, kad Vyriausybė galėtų pasiūlyti Europos Komisijai skirti Lietuvai didesnį skaičių pabėgėlių per ilgesnį laikotarpį?

– Yra ir kitų kelių. Kol kas mes nekalbame apie žmonių pritraukimą iš Ukrainos, jie taip pat kenčia nuo karo. Manau, kad jie dar greičiau pritaptų Lietuvoje, nebūtų didelio kalbos barjero. Mūsų valstybės vyrams uždegta ryški raudona lempa pagalvoti, kokia turi būti žmonių pritraukimo į Lietuvą programa.

www.lrt.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Lietuvoje

Po Lietuvos ir Lenkijos vadovų susitikimo ekspertai lužio dvišaliuose santykiuose nesitiki (5)

Lietuvos ir Lenkijos prezidentų pirmasis dvišalis susitikimas gali duoti postūmį glaudesniam dialogui, bet lūžio tarpvalstybiniuose santykiuose tikėtis neverta, sako politologai.

KAM: Lietuva atidžiai stebi Rusijos pratybas (20)

Lietuvos krašto apsaugos ministerija teigia, kad ketvirtadienį Rusijos surengtos iš anksto neskelbtos didelio masto karinės pratybos kelia įtampą regione.

Kaip Lietuvai kenkia net lėktuvuose geriantys ir rūkantys emigrantai (99)

Lietuva turi pasinaudoti dėl „Brexit“ Jungtinėje Karalystėje kilusia sumaištimi. Taip mano europarlamentaras Antanas Guoga. Tačiau iš tiesų tai nėra visiškai tikra kova dėl investicijų, nes Lietuva su sostine Vilniumi negali varžytis su Paryžiumi ar net Praha. Tai veikiau bandymas įtvirtinti Lietuvos vardą investuotojų atmintyje.

Socialdemokratai atsiprašė už tai, kad B. Obamą pavaizdavo beždžione (53)

Valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) viešai atsiprašė dėl savo Rokiškio skyriaus „nekorektiškos meninės saviveiklos“, kai partiniame renginyje JAV prezidento Baracko Obamo galvos nuotrauka buvo priklijuota prie beždžionės kūno.

VTEK vadovas: dėl siūlymo įteisinti „vokelius“ medikams dar tik diskutuojama (34)

Dėl galimybės įteisinti gyventojų pinigines dovanas medikams bus tariamasi su Vyriausybės ir Seimo atstovais, kol kas dėl to tik siekiama viešos diskusijos, sako Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininkas Romas Valentukevičius.